Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjos Teresos Aksionovos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla T. R. atžvilgiu nutraukta, nenustačius Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis, būdamas UAB „Tolmita“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1,2 p., kadangi neužtikrino, kad R. S. 2012-10-13 dirbtų legaliai. Pažeidimo faktas buvo nustatytas 2012-10-13 patikrinimo metu apie 03.10 val., bare „B. L.“, esančiame adresu Trakų g. 2, Vilniuje, kur tvarkos prižiūrėtoju dirbo R. S., apie kurio įdarbinimą nebuvo pranešta VSDF teritoriniams skyriui ir su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Nurodyta, kad tokiais veiksmais T. R. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėja Teresa Aksionova prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti T. R. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41 ³ str. 1 d.

Teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką, administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41 ³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Nurodo, jog bendrovės direktorius privalo užtikrinti tinkamą jos organizavimą, vykdyti darbo teisinių santykių kontrolę. Pažymi, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad T. R. leido įmonėje dirbti R. S., nesudarius su juo darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog T. R. praeityje jau buvo baustas už analogišką teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)648/2012).

T. R. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas dėl to, kad 2011-10-13, būdamas UAB „Tolmita” direktoriumi, pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1p., kadangi jo vadovaujamos įmonėje - bare „B. L.“, esančiame adresu Trakų g. 2, Vilniuje, tvarkos prižiūrėtoju dirbo R. S., apie kurio įdarbinimą nebuvo pranešta VSDF teritoriniams skyriui ir su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis.

T. R. savo kaltės nepripažino tiek paaiškinime (b.l. 4), tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 18), nurodydamas kad 2012-10-13 naktį pagal darbo grafiką turėjo dirbti I. V.. Taip išėjo, kad jo vietoje atsidūrė R. S., su kuriuo jis nesitarė. Dėl to, kad I. V. tada nedirbo, parašė paaiškinimą. L. R. yra jo brolis, kuris retkarčiais dirba bare, ir jis jam nieko nepasakojo apie šį įvykį.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas M. I., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad 2012 metų spalio 12-13 d. nuo 22 iki 6 val. kartu su Vilniaus miesto 3 PK pareigūnais buvo atliekami tiksliniai barų patikrinimai. Apie 3 val. stebėjo barą „B. L.“, esantį Trakų g. 2, Vilniuje, ir matė, kaip juodai apsirengęs, bet neuniformuotas asmuo prie durų atlieka tvarkos prižiūrėtojo funkciją, nes jis atidarinėjo duris, neįleido kelių girtų merginų. Priėjus paprašė šio asmens prisistatyti ir parodyti asmens dokumentą, jis prisistatė I. V., bet dokumento neparodė. Tuomet buvo nuspręsta vykti į komisariatą nustatyti asmens tapatybę. Beeinant prie mašinos, tas asmuo pasakė, kad dirbo barmeno Šarūno prašymu, prašė nepradėti tyrimo, nes dirba Krašto apsaugos sistemoje. Komisariate buvo nustatyta, kad pristatytas asmuo ne I. V., su kuriuo įmonėje darbo santykiai įforminti tinkamai, o R. S..

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas I. V. teismo posėdyje nurodė, kad dirbo bare tvarkos palaikytoju, kai apie 23.30 val. jam paskambino draugė ir pasakė, kad ją veža į ligoninę. Jis paprašė barmeno Š. K., kad jį išleistų, ir išvažiavo.

Liudytojas R. S. tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 3), tiek teismo posėdyje nurodė, jog linksminosi bare, kai barmenas, kurį seniai pažįsta, paprašė padėti sureguliuoti žmonių srautus. Už tai jam pažadėjo nurašyti apie 50 Lt sąskaitą ir jis sutiko. Netrukus, jam būnant prie lauko durų, įsiveržė darbo inspekcijos pareigūnai. Jis jiems prisistatė I. V., nes girdėjo baro darbuotojų sakant šią pavardę. Nuvežtas į komisariatą, jis pasakė savo vardą ir pavardę. Paaiškinimą rašė šoko būsenoje, kai jam primygtinai buvo diktuojama, ką turi rašyti.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Š. K. parodė, kad dirbo barmenu. I. V. pasakė, kad jam reikia išvažiuoti ir išvyko. Kadangi į barą pradėjo plūsti žmonės, paprašė seniai pažįstamo R. S., kuris buvo bare, kad jis padėtų sureguliuoti žmonių srautus, pažadėjo, kad už tai nurašys sąskaitą. Po kurio laiko įsiveržė darbo inspekcijos pareigūnai. Darbdavys T. R. apie tai, kad R. S. pavadavo I. V., informuotas nebuvo.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio UAB „Tolmita“ darbo grafiko bei darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2012-10-12 nuo 21 val. iki 05.00 val. dirbti bare tvarkos prižiūrėtoju turėjo I. V. (b.l. 5-7).

Skaitmeninėje laikmenoje yra užfiksuota, jog 2012-10-13 apie 3 val. 10 min. Darbo inspekcijos pareigūnams atliekant patikrinimą bare „B. L.“, priklausančiame UAB „Tolmita“, adresu Trakų g. 2, Vilniuje, klientų patekimą į minėtą barą kontroliavo neuniformuotas asmuo, kaip vėliau buvo nustatyta - R. S. (b.l.12).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nurodyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis laikoma nesudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)195/2011).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais nėra vienareikšmiškai ir neginčytinai įrodyta, jog T. R. žinojo apie tai, kad R. S. padėjo savo pažįstamam R. K., laikinai atlikdamas tvarkos prižiūrėtojo funkcijas; taip pat byloje nėra duomenų, kad R. S. būtų taręsis su įmonės atsakingu asmeniu dėl kokios nors pastovios darbo funkcijos atlikimo, būtų paklusęs darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir darbdavio nurodymams, kad būtų įsipareigota jam mokėti sulygtą kasmėnesinį darbo užmokestį ir pan.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai konstatuoti, jog tarp Bendrovės ir R. S. susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius, tai yra negalima teigti, jog buvo dirbamas darbas, darbdaviui ir nurodytiems asmenims susitarus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal LR ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisinių santykių požymiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į LR ATPK 41³ straipsnio sudėtį.

Įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuotina, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. R. kaltė dėl nelegaliai jo vadovaujamoje firmoje dirbusio R. S. neįrodyta, todėl teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjos Teresos Aksionovos apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.