Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1931-258/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
e2S-1931-258/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32395-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Pareiškėjas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kreditorius
akcinė bendrovė „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1931-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32395-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, išieškotoja akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2019 m. spalio 4 d. patvarkymą Nr. S-19-179-27206. Taip pat pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297.

2. Skunde dėl antstolio veiksmų teigiama, kad antstolis, neteisėtai 2019 m. spalio 4 d. patvarkyme nurodė, kad skola yra 164 130,65 EUR, nors 2019 m. liepos 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme antstolis konstatavo, kad likusi išieškoti skolos suma yra 141 833,79 EUR. pareiškėjo teigimu antstolis nepagrįstai prašomame panaikinti patvarkyme nurodė pradinę išieškotiną skolos sumą. Todėl skolininkas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nepagrindė, kodėl jų nepritaikius palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Teismas, susipažinęs ir preliminariai įvertinęs pareiškėjos pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, kad negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina.

Šalies argumentai

5. Teismas pažymėjo, jog vien faktas, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų savaime nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nes jį sustabdžius būtų pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Vien deklaratyvūs teiginiai savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo „Swedbank“, AB inicijuotą išieškojimą iš ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto antstolio Roberto Vasiliausko vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

6.1. pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t.y. tikėtinas reikalavimų pagrįstumas, neabejotinai buvo įrodytas. Antstolis patvarkyme buvo nurodęs aiškiai neteisingą išieškojimo sumą. Kreditoriaus naudai išieškoma skolos suma pagal patvarkymą padidėjo 22 296,86 EUR. Šis pokytis visiškai sutampa su 2019-07-31 patvarkyme nurodyta jau išieškota suma – 22 296,86 EUR. Skolininko nuomone, tokie sutapimai negali būti atsitiktiniai. Tikėtina, kad antstolis, skaičiuodamas pinginio išieškojimo sumą, padarė grubų aritmetinį apsirikimą ir išieškotos iš skolininko skolos dalį sudėjo su likusia išieškotina skolos dalimi (22 296,86 EUR + 141 833,79 EUR = 164 130,65 EUR).

6.2. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu siekiama išieškoti iš skolininko per didelę skolą, taip pažeidžiami ne tik skolininko teisės ir teisėti interesai, bet taip pat įstatyme įtvirtinti protingumo ir teisingumo principus.

6.3. Teismas nutartyje visiškai neįvertino to, kad vienintelis būdas užtikrinti galimai palankaus skolininkui teismo sprendimo įvykdymą yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymas. Priešingu atveju, t.y. nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, būtų sudarytos sąlygos vykdyti piniginės sumos išieškojimą, kurios dydis yra abejotinas ir šiuo metu skolininko ginčijamas.

6.4. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiktų tiek ekonomiškumo, tiek ir proporcingumo principus. Juk išieškojimo sustabdymas bet kuriuo atveju būtų visiškai laikinas, kadangi teismui atmetus skolininko reikalavimus išieškojimas ir vėl būtų tęsiamas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kreditoriaus interesai būtų nepagrįstai suvaržyti.

Atsiliepimas

7. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti antstolio vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297.

10. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

11. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

12. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog jos pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas, nes skundžiamu patvarkymu siekiama iš apeliantės išieškoti didesnę įsiskolinimo sumą, nei reali skola, o taip pat egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes yra sudarytos sąlygos vykdyti piniginės sumos išieškojimą ir, siekdama atgauti neteisėtai išieškotas lėšas, pareiškėja privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų siekia, jog būtų panaikintas antstolio 2019 m. spalio 4 d. patvarkymas Nr. S-19-179-27206 dėl nustatytos areštuoto turto rinkos vertės. Pareiškėja nurodo, kad antstolis į 2019 m. spalio 4 d. patvarkymą įrašė neteisingą sumą – 164 130,65 Eur, kas reiškia, jog bus išieškota iš pareiškėjos didesnė suma. Pasak pareiškėjos, jos teiginius patvirtina 2019 m. liepos 31 d. patvarkymas Nr. S-19-179-19818, kuriame nurodyta, kad išieškota skola yra 22 296,86 Eur, liko išieškoti skolos 141 833,79 Eur. Susipažinus su 2019 m. liepos 31 d. patvarkymu, matyti, kad šiame patvarkyme nurodoma, jog piniginis išieškojimas: 164 130,65 Eur ir nurodoma kaip buvo paskirstytos išieškotos sumos. 2019 m. spalio 4 d. patvarkyme taip pat nurodoma, kad piniginis išieškojimas: 164 130,65 Eur, o patvarkymu informuojamas skolininkas dėl nustatytos areštuojamo turto vertės ir varžytinių skelbimo tvarkos. Taigi 2019 m. spalio 4 d. patvarkyme nėra nurodyta, kad iš skolininko likusi neišieškota suma yra būtent 164 130,65 Eur. Šiame patvarkyme tik nurodomas išieškojimo pagrindas –164 130,65 Eur piniginis išieškojimas pagal notaro vykdomąjį įrašą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, kad antstolis siekia 2019 m. spalio 4 d. patvarkymu siekia išieškoti didesnę sumą, nei reali skola, negali laikyti pareiškėjos skundo tikėtinai pagrįstu. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareiškėjo skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, jog nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas ar taps visiškai neįmanomas. Siekis išvengti tam tikrų papildomų išlaidų ar ieškovui kylančių tam tikrų nepatogumų vykdant išieškojimą ar vėliau, jei atsakovei tektų grąžinti išieškotas sumas ieškovui, nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Atitinkamai, ieškovo mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą. Tokios pozicijos analogiškose byloje laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1145-516/2017 ir šioje nutartyje nurodytą teismų praktiką).

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebus taikyta jo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

16. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė