Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-17 · Byla Nr. Ik-1026-422/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-17
Bylos Nr.
Ik-1026-422/2011
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00488-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė (pran.), Kęstutis Gudynas
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-1026-422/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00488-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 24; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Janinos Vitunskienės, kolegijos teisėjų Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., nedalyvaujant atsakovės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Kauno VGTPT, Tarnyba) 2011-05-16 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-362-2163 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo atsisakyta jam teikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis yra asmuo, turintis teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, būtent tokia pagalba jam ir yra teikiama, tai patvirtina Kauno VGTPT sprendimai: 2010-11-24 Nr. TP-2-(2.2)-10-P-2385-4041, 2011-09-27 Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2385-3835, todėl jis turi teisę būti atleistas ir nuo žyminio mokesčio. 2011-02-02 kreipėsi į Tarnybą, pateikdamas prašymą jį atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimoasi išlaidų bylose pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnį. Tarnyba neišsprendė prašymo per 3darbo dienas, kaip numato Įstatymas, tačiau pradėjo nepagrįstą susirašinėjimą, nepagrįstai reikalaudama papildomų dokumentų. A. S. teigimu, šiuo konkrečiu atveju jis neprašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, jam nereikalingas advokatas, jis tik siekė būti atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų visose bylose kaip asmuo, kuriam teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Kadangi Tarnyba nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą, Skundžiamas sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovės Kauno VGTPT atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.). Atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog pareiškėjas 2011-02-02 pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Atsakovė, siekdama išsiaiškinti prašymo pagrįstumą, 2011-02-08 parengė raštą Nr. O-2-(1.5)-514, kuriuo paprašė pareiškėjo per 30 dienų terminą nurodyti, kokioje konkrečioje byloje pareiškėjas siekia būti atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. 2011-03-02 Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo 2011-03-02 raštas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį pareiškėjas siekia būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje dėl santykių, kylančių iš sutartinių prievolių nevykdymo. 2011-03-04 raštu ir 2011-04-12 pakartotiniu raštu Tarnyba kreipėsi į pareiškėją, prašydama įvardinti konkrečius sandorius, kurių nevykdymas pažeidžia jo teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat pateikti dokumentus, patvirtinančius tokių sandorių buvimą. Kadangi pareiškėjas per atsakovės nustatytą terminą nurodytos informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų nepateikė, Kauno VGTPT Skundžiamu sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovės teigimu, ji pagrįstai prašė pareiškėjo įvardinti konkretų antrinės teisinės pagalbos turinį, o šios informacijos pareiškėjui nepateikus, pagrįstai sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-362-2163 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinis ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų visose bylose. Pareiškėjas savo prašymą motyvuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1dalyje išdėstyta nuostata, kuri numato, jog turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6-8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.

Nustatyta, kad pareiškėjas A. S. 2011-02-02 pateikė Kauno VGTPT prašymą „Suteikti antrinę teisinę pagalbą“ (reg. Nr. TP-1-(2.1)-362), kuriuo prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį (b. l. 20-23). Kauno tarnyba 2011-02-08 raštu Nr. O-2-(1.5)-514 paprašė pareiškėjo per 30 dienų terminą nurodyti, kokioje konkrečioje byloje jis siekia būti atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l.24). Atsakydamas į šį Tarnybos raštą, A. S. nurodė, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu, klausimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ar atleidimo turi būti išspręstas iki procesinio dokumento pateikimo teismui dienos, t. y. dar tik ketinant pareikšti reikalavimą, prašymą ar skundą, todėl tarnybos reikalaujamas bylos numeris dar negali būti žinomas (b.l.25). 2011-03-02 raštu pareiškėjas papildomai nurodė, jog jis, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsniu, siekia būti atleistas nuo žyminio mokesčio civilinėje byloje dėl santykių, kylančių iš sutartinių prievolių nevykdymo (b. l. 26). Tarnyba 2011-03-04 raštu Nr. O-2-(1.5)-750 ir 2011-04-12 pakartotiniu raštu Nr. O-2-(1.5)-1155 kreipėsi į pareiškėją, prašydama įvardinti konkrečius sandorius, kurių nevykdymas pažeidžia jo teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat pateikti dokumentus, patvirtinančius tokių sandorių buvimą (b. l. 28, 30). Kauno tarnyba Skundžiamu 2011-05-16 sprendimu Nr. TP-2(2.2)-11-N-3 62-2163 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą A. S. (b. l. 31).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuoja LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Minėto įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindamos nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Pažymėtina, jog teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra neabsoliuti. Ji gali būti teikiama tik įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikiamą antrinės teisinės pagalbos sąvoką, antrinė teisinė pagalba yra dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalis bylinėjimosi išlaidas priskiria prie antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Taigi, pareiškėjas turi teisę kreiptis su prašymu į valstybės teisinės pagalbos tarnybą bylinėjimosi išlaidų klausimu.

Įstatymo 4 straipsnio 1punkto, 2punkto nuostatos pareiškėją įpareigoja bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią informaciją. Įstatymo 18 straipsnis, reglamentuojantis antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo turi pateikti tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras.

Pagal 2005-06-28 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-124 patvirtintą prašymo suteikti teisinę pagalbą formą (galiojanti 2008-06-28 įsakymo Nr. 1R-260 redakcija) yra privalu išdėstyti teisinės pagalbos turinį, esmę, nurodyti konkrečią bylą, kurioje prašoma suteikti teisinę pagalbą. Šie duomenys reikalingi Tarnybai priimant sprendimą ( Įstatymo 18 str. 4d.5p., 11p.).

Kaip matyti iš 2011-02-02 prašymo, pareiškėjas šių reikalavimų neįvykdė. Tarnybai po prašymo pateikimo raštais pasiūlius sukonkretinti, patikslinti prašymo turinį ( b.l. 24, 28, 30), to nepadarė. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra abstraktaus pobūdžio, jame nenurodyta konkreti byla, kurioje reikalinga spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl pagrįstai ir teisėtai Tarnyba 2011-05-16 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-362-2163 atsisakė suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2d. numato, jog Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Administracinė bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjui 3 kartus buvo išaiškinta teisė sukonkretinti prašymą ir pateikti papildomus duomenis, kokioje konkrečioje byloje prašoma suteikti teisinę pagalbą. 2011-04-12 raštu Nr. 0-2-(1.5) -1155 Tarnyba nurodė, jog per 14 dienų nepateikus prašomos informacijos bus priimtas nepalankus pareiškėjui sprendimas, išaiškino teisę bendradarbiauti telefonu ( b.l. 30). Esant šioms aplinkybėms spręstina, jog sprendimo priėmimo terminą sąlygojo paties pareiškėjo veiksmai. Net ir nustačius, kad terminas buvo praleistas, tai nesudaro pagrindo Sprendimo panaikinimui, nes tai pareiškėjui nesukliudė įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1dalyje išdėstyta nuostata, numatanti, jog turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiai institucijai pateikti prašymą, nurodant prašomos pagalbos turinį konkrečioje byloje ir tai patvirtinančius įrodymus. O žyminio mokesčio atleidimo ( iš dalies atleidimo) klausimą konkrečiu atveju suteikta teisė spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškėjas teismui pateikia tarnybos sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėKęstutis GudynasRimantas Giedraitis