Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-19 · Byla Nr. ATP-79-282/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-19
Bylos Nr.
ATP-79-282/2014
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00876-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-79-282/2014Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00876-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.3.; 62.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, o administracinio teisės pažeidimo teisena dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, nutraukta.

Taip pat šiuo nutarimu nutarta, nutarimui įsiteisėjus iškelti L. P., M. K. ir D. G. administracinę bylą pagal ATPK 187² straipsnį dėl galimai melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 17 d. apie 02.05 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,03 ± 5 % promilių girtumas). Tokiais veiksmais E. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. S. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o automobilį vairavo jo pažįstamas L. P., kuris nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, L. P. išėjo ieškoti traktoriaus ištempti automobilį, o jis (apeliantas) su drauge M. K. liko laukti automobilyje. Nurodo, kad jis po pusvalandžio sustabdė keliu važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas kažkodėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nors niekas nebuvo susižalojęs, taip pat atvažiavo ir policijos automobilis. Taip pat nurodo, kad jis policijos pareigūnams paaiškino, jog vairuotojas yra išėjęs, kad jis pats automobilio nevairavo. Teigia, kad po įvykio rašytame paaiškinime nurodė, jog vairavo automobilį dėl to, kad buvo labai girtas ir dėl to, kad tik greičiau grįžti į namus, kadangi buvo šalta, o vairuotojas vis negrįžo. Teigia, kad jis save apkalbėjo, o po įvykio policijos pareigūno apklausta jo (apelianto) draugė M. K. pasirašė po paaiškinimu, nes dėl girtumo nesuprato kas įvyko. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi neblaivaus jo ir jo draugės parodymais, o nepagrįstai nesirėmė teisme duotais parodymais. Nurodo, kad niekas tiesiogiai nematė įvykio, L. P. prisipažino vairavęs automobilį, liudytoja D. G. teisme parodė, kad į svečius pas ją ir iš jos namų (duomenys neskelbtini) jį (apeliantą) išvežė kitas asmuo. Dėl to mano, kad neteisinga šiems liudytojams iškelti administracines bylas. Be to, mano, kad neteisinga buvo jį ir jo draugę M. K. apklausti neblaivius bei mano, kad negalima žmogaus nubausti esant apklausos protokolams surašytiems iš neblaivių žmonių žodžių ir nesant kitų įrodymų, o reikia remtis įrodymais, surinktais teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo palikti nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nes mano, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes, esminius įrodymus bei pažeidėjo asmenybę, yra įsitikinę, kad policijos patruliai, užfiksavę teisės pažeidimą, vadovavosi reglamentuojančiais teisės aktais, bei tinkamai įformino dokumentus. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir turi būti laikytini gynybos pozicija bei bandymu išvengti griežtos administracinės atsakomybės, kadangi praeityje E. S. už vairavimą neblaiviame stovyje buvo baustas ne vieną kartą, o tai tik dar labiau įrodo, jog transporto priemonę vairavo jis pats. Pažymi, kad administracinė nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Mano, kad E. S. paskirta nuobauda galės užtikrinti, jog bus įgyvendinti ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, kadangi apeliantas savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepilnai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių bei nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų.

Teisme liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai G. J. ir D. B. parodė, jog pagal iš policijos budėtojo gautą pranešimą nuvykę į eismo įvykio vietą pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Nissan Note“, kuriame sėdėjo E. S. su moterimi, o netoliese buvo dar vienas automobilis, kurio vairuotojas nurodė, kad daugiau jokių žmonių be šių dviejų nuo kelio nuvažiavusiame automobilyje nebuvo, t. y. kad automobilyje važiavo dviese, kad po įvykio šie asmenys persėdo į automobilio galą (26–27, 41–42 b. l.). Iš policijos suvestinės apie šį teisės pažeidimą matyti, kad policijai apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį pranešė A. B., nurodytas ir jo mobiliojo ryšio telefono numeris (35 b. l.). Taigi, asmenį, kuris įvykio metu vairavo automobilį „Nissan Note“ tiesiogiai matė apie įvykį pranešęs A. B., bet jis teisme nebuvo apklaustas. Nors pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, tačiau apie tai, kad automobilį vairavo E. S., jie žino iš apie įvykį pranešusio asmens, t. y. A. B., bei iš paties apelianto ir liudytojos M. K., kurie įvykio metu buvo neblaivūs, paaiškinimų. Be to, teisme E. S. ir liudytojai L. P., M. K. parodė, kad tą vakarą E. S. telefonu kalbėjo su L. P. ir prašė pastarojo atvažiuoti jo parvežti, dėl to apylinkės teismas 2013-12-09 nutartimi nusprendė išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie E. S. ir liudytojo L. P. mobiliojo ryšių telefonų tarpusavio sujungimus 2013-11-16 – 2013-11-17 (32 b. l.), tačiau teismas pranešimų iš šių įmonių negavęs priėmė skundžiamą nutarimą. Iš bylos matyti, kad minėta nutartis buvo pateikta vykdyti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ (34, 36 b. l.), duomenų, kad nutartis buvo pateikta vykdyti ir kitai įmonei, byloje nėra. 2013-12-30, t. y. jau po skundžiamo nutarimo priėmimo, apylinkės teisme buvo gautas pranešimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (50 b. l.), kuriame nurodyta, kad teismo nurodytu laikotarpiu tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jokių įvykių jų tinkle neužfiksuota. Kadangi šis svarbus įrodymas byloje gautas jau po skundžiamo nutarimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas negali šiuo svarbiu įrodymu vadovautis, kadangi šis įrodymas pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtas, proceso šalys apie šį įrodymą nieko nežino, t. y. nebuvo supažindintos.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, t. y. tai, kad teismas skundžiamą nutarimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios turi įtakos skundo išnagrinėjimui, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė