Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-09-13 · Byla Nr. E1-2346-992/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-13
Bylos Nr.
E1-2346-992/2023
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00241-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Advokatai
Viačeslavas Pavlovas
Kategorijos
Teikimo byla Nr. E1-2346-992/2023
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00241-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 13 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė
sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma pripažinti ir vykdyti tarptautinę sankciją, atstovui advokatui Viačeslavui Pavlovui (Viačeslav Pavlov),

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo teisinės pagalbos prašymą dėl Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos tarptautinės sankcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 26 d. gautas Vokietijos Federacijos Respublikos Osnabrucko (Osnabrück) prokuratūros prašymas dėl Osnabrucko apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2018 m. kovo 15 d., bylos Nr. 200 Ds 484/17, kuriame nustatyta, kad nuo 2014 m. pabaigos grupė nusikaltėlių platina kenkėjišką programinę įrangą („Ramsomware“), kuri kol kas nežinomų aukų „Android“ įrenginiuose sukelia užrakinto ekrano ir (arba) blokavimo rėžimą ir blokuoja tolesnį netrukdomą užkrėsto įrenginio veikimą. Užkrėtimo procedūra yra tokia: dažniausiai prie pornografinio turinio svetainių prisijungusios aukos yra nukreipiamos į nusikaltėlių grupei priskiriamų serverių URL adresus. Vėliau, kenkėjiška programinė įranga pradedama atsisiųsti iš domenų, kurie taip pat gali būti priskiriami įtartiniems nusikaltėliams, adresų grupės. Tokiu būdu, aukos nesąmoningai pradeda kenkėjišką atsisiuntimą. Programinė įranga atlieka įvairius užkrėsto mobiliojo telefono nustatymus tam, kad nusikaltėliai informaciją gautų SMS ar MMS žinutėmis. Po ko, užkrėstame įrenginyje sukuriamas užrakintas ekranas, kuriame atitinkamas nukentėjusysis kaltinamas dėl pornografinės medžiagos ir galimo baudžiamojo persekiojimo. Atblokuoti įrenginį galima sumokėjus 100 eurų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusieji privalo sumokėti minėtą 100 eurų sumą tam, kad įrenginys būtų atblokuotas. Nukentėjusiesiems yra pateikiamos mokėjimo sistemos. Atliekant tyrimą iki 2018 m. balandžio mėnesio buvo aptikti 184 serveriai. Iki šiol buvo uždaryta 110 serverių, o 59 serveriai buvo konfiskuoti. Serveriuose, kurie buvo priskirti nusikaltėlių grupei, tyrimo metu buvo aptikta apie 18 000 mokėjimo kodų, įskaitant 12 344 kodus trečiojoje šalyje (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“). Nukentėjusieji šiuos kodus įsigijo ir perdavė nusikaltėliams, kad šie juos išgrynintų. Užklausus įvairių serverių nuomininkų inventoriaus duomenis, paaiškėjo, kad nusikaltėliai mokėjo serverių tiekėjams per įvairiais „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Be to, remiantis iš interneto parduotuvių operatorių gauta informacija apie išviliotus „(duomenys neskelbtini)“ kodus, buvo galima nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, kurios iš to tiesiogiai pelnėsi. Su tuo susiję atsakingi (duomenys neskelbtini) interneto paslaugų teikėjo asmenys perdavė inventorizacijos duomenis apie faktinio lygio serverį, kurio IP (duomenys neskelbtini). Pagal tai serverį išsinuomojo el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) savininkas, o už jį sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ ID (duomenys neskelbtini) savininkas (= antrinis dalyvis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – įmonė, bendrovė)) ir savininkas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad nusikaltėlių grupė iš nusikaltimų gavo mažiausiai 250 000 eurų. „(duomenys neskelbtini)“ yra elektroninė mokėjimo priemonė iš Rusijos, kuri nepriklauso jokiam konkrečiam bankui. Pinigai pervedami per asmenines (internetines) sąskaitas arba anonimiškai per stacionarius bankomatus paštuose, pinigų keityklas, išankstinio mokėjimo korteles. „(duomenys neskelbtini)“ bendrininkų arba antrinių dalyvių atsakingi veikėjai nusikaltimų daryme veikė planingai ir apskaičiuotai. Jie piktnaudžiavo bendrove / fiktyvia bendrove tam, kad sukčiavimo procesai liktų slapti, o faktinė aplinka būtų neatpažįstama. Akivaizdu, kad pinigai buvo skubiai pervedami į užsienį, kad tokiu būdu jie atsidurtų nuošalyje, taptų prieinami tolesniems nusikaltimo dalyviams ir repatriacija taptų beveik neįmanoma. Nukentėjusieji buvo apgaudinėjami dėl tikrųjų ketinimų ir aplinkybių. Sprendime pažymima, kad atsižvelgiant į konkrečių kaltinimų sunkumą buvo atsisakyta išankstinio dalyvaujančių šalių išklausymo, nes tai pakenktų tyrimo tikslui. Minėtu sprendimu prašoma konfiskuoti 250 000 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip nusikaltimų bendrininkės.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Pavlovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ir niekada nebuvo sistemos „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ar kažkaip kitaip šios sistemos piniginėmis lėšomis ar operacijomis disponuojantis juridinis asmuo. Nei jam, kaip bendrovės atstovui, nei bendrovės vadovybei nėra žinoma, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo tos baudžiamosios bylos dalyviu, nes niekada nei Vokietijos teismas, nei Vokietijos prokuratūra nebuvo pareiškusi jokių įtarimų, kaltinimų, pranešimų apie tai, kad įmonės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Bendrovės atstovai ar vadovybė nebuvo kviesti į apklausas, apskritai jokia forma nebuvo pranešta apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo keliamas kažkoks procesas. Kaip matyti iš išversto į lietuvių kalbą sertifikato, C dalyje turėtų būti nurodyti asmenys, kuriems išduotas arešto orderis, arba asmenys, kurie yra turto, kuriam taikomas arešto orderis, savininkai. Nagrinėjamu atveju nurodyta nežinoma nusikaltėlių grupė ir kaip juridinis asmuo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepažymint subjekto statuso procese. ID (duomenys neskelbtini) nėra niekaip susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gali būti, kad kolegos Vokietijoje kažkurioje vietoje suklydo, o jeigu nesuklydo, tai visiškai nesiėmė veiksmų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinotų apie tai, kad prieš ją imtasi teisinių priemonių baudžiamajame procese. Sertifikato H dalis patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie pranešimai, šaukimai ar kiti dokumentai siųsti nebuvo, jokios derybos su įmone nevyko. Jis žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ naudai teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas – visi oficialūs susižinojimai su valstybės institucijomis dažniausiai eina per šią bendrovę, ji (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turi bendradarbiavimo sutartį, kuri pasirašyta dar 2017 m. „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 – 2016 m. siejo bendradarbiavimo santykiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi sąsajos su įvykdytais nusikaltimais ir byla, kurioje yra prašoma pripažinti sankciją, pritaikytą Vokietijoje. Bendrovės pagrindinė veikla yra buhalterinės paslaugos, papildomos veiklos – sekretoriavimo, korporatyvinės teisinės paslaugos, įmonių steigimas, pasikeitimų forminimas ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teisinės pagalbos prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau ir – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Vadovaujantis 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR „Dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti“ (toliau – Pamatinis sprendimas) 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kompetentingos institucijos vykdančiojoje valstybėje, nereikalaudamos papildomų formalumų, pripažįsta nutarimą konfiskuoti, perduotą pagal 4 ir 5 straipsnius, ir nedelsdamos imasi visų būtinų priemonių jam vykdyti, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos nusprendžia remtis vienu iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ar nevykdymo pagrindų, arba vienu iš 10 straipsnyje nurodytų vykdymo atidėjimo pagrindų.

Pamatinio sprendimo 8 straipsnyje nustatyti atsisakymo pripažinti ir vykdyti nutarimą konfiskuoti turtą pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje teigiama, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija, kaip tai apibrėžta tos valstybės teisėje, tai pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti nutarimą konfiskuoti, jeigu nustatyta, kad: e) pagal 4 straipsnio 2 dalyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas nutarimas konfiskuoti, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusiosios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus: i) laiku: – asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas nutarimas konfiskuoti, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir – buvo informuotas, kad nutarimas konfiskuoti gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą; arba ii) žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu; arba iii) jam įteikus nutarimą konfiskuoti ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo: – aiškiai nurodė, kad jis neginčija nutarimo konfiskuoti, arba – per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo.

Minėto Įstatymo 73 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad teismas atsisako pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą, jeigu: 6) asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, asmeniškai nedalyvavo šį klausimą nagrinėjant teisme, kuris priėmė sprendimą, išskyrus atvejus, kai šios dalies 8 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme, taip pat kad asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į nagrinėjimą teisme, arba b) jis, žinodamas apie numatomą nagrinėjimą teisme, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti nagrinėjimo teisme metu ir gynėjas iš tiesų asmenį gynė nagrinėjimo teisme metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepateikė apeliacinio skundo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs pateiktus duomenis, teismo posėdžio metu išklausęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateiktų argumentų, nustatė ir pripažįsta, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai advokatai, nei įmonės vadovai asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant turto konfiskavimo klausimą teisme, kuris priėmė sprendimą. Vokietijos Federacijos Respublikos kompetentingos institucijos nepateikė teismui duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu būtų siunčiami šaukimai ar kitu būdu juridinio asmens vadovai būtų žinoję oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą. Atstovas advokatas teismo posėdžio metu teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio statuso procese ir niekada niekas iš bendrovės nebuvo kviečiamas atvykti į apklausas ar kitus veiksmus, kurie buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme ir priimant sprendimą.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad apie priimtą sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo, asmeniškai bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes nebuvo šaukiami ir negalėjo žinoti, kuo yra kaltinami. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad yra pagrindai, numatyti Įstatymo 73 straipsnio 2 dalies 6 punkte, taip pat Pamatinio sprendimo 8 straipsnio 2 dalies e) punkte, dėl kurių teismas atsisako tenkinti prašymą pripažinti ir vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos Osnabrucko apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą (įsiteisėjusį 2018 m. kovo 15 d.) bylos Nr. 200 Ds 484/17 konfiskuoti turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 72 - 74 straipsniais, 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti 8 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti Vokietijos Federacinės Respublikos Osnabrucko prokuratūros tarptautinės teisinės pagalbos prašymo.

Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos Osnabrucko apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, įsiteisėjusį 2018 m. kovo 15 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Viktorija Šelmienė