Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-09-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1136-661/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
e2A-1136-661/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24217-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
UAB „Naujininkų ūkis“
Atsakovas
L. B.
Kategorijos
  • 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e 2A-1136-661/2018Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24217-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Naujininkų ūkis” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad jis yra paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nemokėjo mokesčių, todėl už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-04-30 susidarė 249,73 Eur dydžio įsiskolinimas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 249,73 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, bet šiuo metu neturi galimybių padengti skolą, todėl prašė sustabdyti išieškojimą, kol atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalyje nuostatomis, kuriomis nustatyta, jog bylose, kuriose ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, teismas turi teisę pats nuspręsti kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma neviršijo dviejų tūkstančių eurų ir tai, kad šalys nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla išnagrinėjo CPK XXIV skyriuje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodė, kad prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-04-30 iš atsakovės kaip nuomininkės. Iš teismui pateikto Nekilnojamojo registro išrašo duomenų matyti, kad atsakovė L. B. nuomos sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi nuo 2012-03-13 iki 2015-03-07. Ieškovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, pagrindžiančių, jog iš atsakovės skola turėtų būti priteista ir nesant patalpų nuomos sutarties (CPK 178 str.). Be to, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2016-07-12 (elektroninės bylos priedo l. 2-8). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus duomenis, konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra teisinis pagrindas iš atsakovės priteisti įsiskolinimą, tenkantį buto, esančio (duomenys neskelbtini), daliai už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-04-30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) UAB „Naujininkų ūkis” prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad atsakovė savo atsiliepime sutiko su ieškiniu ir pripažino įsiskolinimą. CPK 314 str. 2 dalis numato, kad gali būti pateikti papildomi įrodymai, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Ieškovas pažymi, kad šiuo atveju remiasi CPK 314 str. 2 d., ieškovas pirmosios instancijos teisme nepateikė Savivaldybės Įmonės Vilniaus Miesto Būsto 2017 m. rugsėjo mėn. 5 d. Nr. 1.35-17/5192 rašto, nes atsakovė sutiko su skola.Apelianto įsitikinimu, nors įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau CK nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat ir patikėtiniui, susitarti su buto ir kitų patalpų nuomininku ar panaudos gavėju dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013). Kadangi buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, tai administravimo išlaidų apmokėjimo pareiga tenka šių patalpų nuomininkams ir naudotojams. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. 2012 metais Ieškovas su L. B. sudarė Pastatų administravimo ir priežiūros išlaidų bei paslaugų apmokėjimo sutartį (toliau – sutartis). Šia sutartimi nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Byloje nėra duomenų, jog minėta sutartis buvo nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra teisinis pagrindas iš atsakovės priteisti įsiskolinimą, tenkantį buto, esančio Geologų g. 9A-4 Vilniuje, daliai už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-04-30, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra teisinis pagrindas iš atsakovės priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-04-03. Nepaisant to, jog atsakovė L. B. atlieka laisvės apribojimo bausmę, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ji neprivalo atlyginti ieškovo patirtas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą.Teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovo ieškinį atsakovo atžvilgiu iš esmės paneigė kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl daugiabučio namo bendraturčių pareigų tinkamai prisidėti išlaikant savo turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės įsiskolinimo už UAB ,,Naujininkų ūkis“ suteiktų namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų. Atsakovė su ieškiniu sutiko visiškai. Iš esmės skundžiamas sprendimas atitiko sprendimo už akių sąlygas, nes šalys nebuvo šaukiamos į posėdį. Nagrinėjamu atveju, jei teismas sprendė, jog nenustatytos esminės bylos aplinkybės, iš esmės negalėjo priimti ginčo sprendimo šalims nedalyvaujant (CPK 285 str. 1 d.) ir turėjo teisę pareikalauti trūkstamų įrodymų.Kita svarbi aplinkybė, jog atsakovė ieškinį pripažino pilna apimtimi. Esant tokiai situacijai, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.). CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, dėl savo gaunamų pajamų ir turimų išlaikytinių. Teisėjų kolegija mano, kad tikslinga šiuo įrodymus prijunti prie bylos. Apelianto nurodytos aplinkybės nebuvo detalizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl, kolegijos vertinimu, apelianto pateikti įrodymai naudingi vertinant bylos nagrinėjimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tuo, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, esantys byloje rašytiniai įrodymai – Savivaldybės Įmonės Vilniaus Miesto Būsto 2017 m. rugsėjo mėn. 5 d. Nr. 1.35-17/5192 raštas patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 249,73 EUR. Tai pripažįsta ir pati atsakovė.Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Nagrinėtinu atveju, atsakovė pažeidė prievolę ( CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), kadangi prievolės neįvykdė per nustatytą terminą (CK 6.260 str. 1 d.).Buto ar kitos patalpos savininko, įskaitant ir atsakovus, pareiga mokėti mokesčius už namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Iš surinktų lėšų namo administratorius – ieškovas – atlieka visas jam kaip namo administratoriui priskirtas funkcijas, susijusias su atitinkamo namo priežiūra. Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimas, kitos komunalinės paslaugos yra specifinės paslaugos ir jos nėra teikiamos vien tik konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai. Ieškovas prižiūri ir administruoja namo bendrojo naudojimo objektus, ne atskirų butų ir kitų patalpų savininkų butus ar patalpas. Savininkai savo butus ir patalpas bei jose esančią inžinerinę įrangą turi pareigą prižiūrėti patys. Ieškovas teikdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikė 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1917 pagrindu. Taigi, ieškovas minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę administruoja ne sutarčių su butų ir kitų patalpų savininkais, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Teisės normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą ( CK XXXV skyrius), administruojant gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę yra netaikomos, kadangi tais atvejais, kai administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas, administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o administratoriaus veiklai mutatis mutandis yra taikomos CK IV knygos XIV skyriaus normos „Kito asmens turto administravimas“ (CK 4.84 str.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus visiškai, tenkintinas ir ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas – 15 EUR sumokėto žyminio mokesčio; 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 60 EUR už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo. Taip pat yra pagrindas priteisti ir 15 eurų išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme sumokant žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nusprendžia:

apelianto UAB „Naujininkų ūkis“ skundą patenkinti.

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apelianto UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Naujininkų ūkis“ iš atsakovės L. B., gim. 1976-09-12, priteisti 249,73 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 90 centų), skolos; 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Taip pat priteisti iš atsakovės L. B., gim. 1976-09-12, bylinėjimosi išlaidas – 30 EUR sumokėto žyminio mokesčio; 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 60 EUR už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo.

Teisėjas Alvydas Barkauskas