Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1993-01-16 Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, Telšių Jaunimo mokyklos 10-os klasės moksleivis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010-05-10 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. l. a., pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2. 2010-06-02 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 mėn. 15 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtaą bausmę subendrinus su 2010-05-10 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn., pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

3. 2011-11-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinus su 2010-06-02 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m., pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. J. kaltinamas savaldžiavimu, būtent tuo, kad jis, 2012 m. kovo 22 d. apie 17 val., veikdamas kartu su J. D., atėjęs prie Žemaitės g. 11-o namo, Telšiuose, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, J. D. į namo prieangį išėjusios B. B. reikalaujant grąžinti jos sūnaus J. B. tariamą dešimties litų skolą arba už ją nupirkti alaus ir cigarečių, o B. B. atsisakius tai padaryti, ją iškeikė necenzūriniais žodžiais, pagrasino sumušti jos sūnų J. B., jį įmesti į ežerą, padegti jos namus, nuo namo prieangio laiptų nulaužė medinio turėklo dalį ir juo sudavė B. B. į kairįjį šoną ir nuo šio smūgio šiai pargriuvus ant laiptų, taip padarė poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje-pilve, lydimą aštunto-devinto šonkaulių lūžių ir poodinę kraujosruvą pilvo kairėje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, kartu su J. D., panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą savavališkai vykdė ginčijamą J. D. tariamą teisę ir padarė didelės žalos B. B. teisėms bei teisėtiems interesams.

Kaltinamasis Š. J. kaltu dėl savavaldžiavimo neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. kovo mėnesį tikslios datos nepamena, vaikščiojo su J. D. ir E. A. po miestą. J. D. pasakė, kad J. B. yra jam skolingas 10 Lt. Visi trys nuėjo į Jovaldo namus. Jovaldo nebuvo namie. J. D. pasakė Jovaldo mamai B. B., kad Jovaldas yra skolingas 10 Lt už telefoną ir pareikalavo, kad ji grąžintų skolą už sūnų. Reikalavimo nupirkti cigarečių ir alaus negirdėjo. B. B. buvo išgėrusi, pradėjo šaukti, kad nieko neduos, juos iškeikė ir apipylė J. D. su kažkokia koše. Jis nieko nesakė - pinigų neprašė, nieko nereikalavo ir negrasino, stovėjo laiptų apačioje ir tylėjo. E. A. buvo kartu, jis taip pat nieko nesakė. Jau einant iš kiemo, B. B. metė akmenį ir pataikė E. A.. Šis metė akmenį atgal, kur pataikė, nematė. Jis, susinervinęs dėl į draugą mesto akmens, nulaužė papuvusį laiptų turėklą ir sudavė B. B. į petį. B. B. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, ir jie išėjo. Visi kartu atlygino nukentėjusiajai B. B. žalą po 150 Lt. Atlygino žalą, nes yra kaltas, kad sudavė jai pagaliu.

Nukentėjusioji B. B. parodė, kad į jos namus 2012-03-22, kelintą valandą nepamena, atėjo trise - J. D., E. A. ir Š. J.. Juos pasitiko jos sugyventinis R. K.. Išgirdusi triukšmą ir ji išėjo į koridorių. Jie pasakė, kad jos sūnus Jovaldas yra skolingas 10 Lt, pareikalavo duoti 10 Lt arba nupirkti alaus ir cigarečių. Atsakė, kad neturi pinigų ir nieko neduos. J. D. ir Š. J. reikalavo pinigų, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais ir grasino išdaužyti langus, padegti namus, užmušti sūnų. E. A. nieko nesakė. Iš pykčio kažkurį, nepamena kurį, apipylė su šuns ėdalu, ir, kad atsiginti, paleido akmenį. Kai metė akmenį, šalia jos stovėjo sugyventinis, kaltinamasis Š. J. buvo ant laiptelių, J. D. ir E. A. buvo apačioje ant žemės - metė akmenį į jų pusę. Nematė, kur pataikė. Kažkuris iš vaikinų metė jai tuo akmeniu atgal, pataikė į šoną, ar į koją. Taip, pataikė į koją, tačiau ji nepajuto jokio skausmo ir žymės neliko. Š. J., supykęs dėl mesto akmens, palipo ant laiptelių, paėmė laiptų turėklą ir sudavė jai į kairįjį šoną per šonkaulius. Negali pasakyti, ar tuo metu jau buvo gavusi atgal su akmeniu. Pirma buvo smūgis iš akmens, o paskui iš turėklo. Nuo smūgio iš akmens nejuto nieko, o nuo smūgio turėklu susmuko. Įvykį girdėjo ir matė kaimynai, jie paragino kviesti policiją. Kai pasakė, kad kvies policiją, vaikinai pabėgo. Visi trys jos atsiprašė ir atlygino žalą - Š. J. ir J. D. po 150 Lt, E. A. 50 Lt – iš jo mažiau parašė, nes pat jm buvo pataikiusi akmeniu. Ji kaltinamajam atleido ir pretenzijų neturi.

Liudytojas R. K. parodė, kad tą vakarą buvo atėję J. D., E. A. ir Š. J.. J. D. sakė, kad Jovaldas yra skolingas Vitalijui ir reikalavo, kad Birutė atiduotų skolą arba nupirktų jiems alaus ir cigarečių. J. D. visokiais necenzūriniais žodžiais keikė ir terorizavo Birutę. Ji serga nervais, neapsikentusi paėmė nuo laiptų dubenėlį su šuns ėdalu ir užpylė J. D.. Kaltinamasis Š. J. nieko nereikalavo ir grasinančių žodžių nesakė. Negirdėjo grasinimų Birutei ar jos sūnui. Birutė metė akmenį, paskui tas akmuo parskrido jai atgal – pataikė į šonkaulių sritį ar į nugarą, tiksliai nepamena. Gavusi smūgį akmeniu, Birutė sušuko ir pargriuvo ant laiptų. Š. J., norėdamas užstoti savo draugą, nulaužė turėklą ir sudavė juo Birutei į šonkaulių sritį, daugiau nieko nedarė. Turėklas vos laikėsi, vėliau jį prikalė atgal. Po smūgio turėklu Birutė nuvirto. Nepamena, kiek kartų ir kada ji virto. Pirma Birutė metė akmenį, po to gavo turėklu.

Liudytojas J. D. parodė, kad jis su Š. J. ir E. A. ėjo pas Jovaldą atsiimti 10 Lt, kuriuos jis buvo skolingas jo draugui V. D.. Nuėję paprašė pinigų. Jovaldo nebuvo namie. B. B. pasakė, kad nieko nežino apie jokią skolą ir nieko jis neskolingas. Jie pradėjo ginčytis dėl skolos. Kilo konfliktas, dėl ko tiksliai nepamena. Jis negrasino, už skolą neprašė nupirkti nieko - nei alaus, nei cigarečių. Tik sakė, kad ateis kitą dieną, kai bus Jovaldas. B. B. pradėjo šaukti. Kai buvo jau nulipęs nuo laiptų, apipylė jį šuns ėdalu. Jiems jau einant lauk, kai buvo nuėję apie 5-10 metrų į šalį, B. B. metė akmenį ir pataikė E. A. į galvą. Tuo metu jis buvo šalia E. A.. Šis metė akmenį atgal, kur pataikė – nežino, nes nebuvo atsisukęs. Išėjo iš kiemo lauk. Nematė, ar Š. J. nulaužė turėklą ir ar kam nors sudavė.

Liudytojas E. A. parodė, kad B. B. sūnus Jovaldas buvo skolingas 10 Lt J. D. draugui. Tas draugas perleido skolą J. D.. Šiam pasiūlius, visi trys - jis, Š. J. ir J. D. - ėjo atsiimti skolos. Jovaldo namuose nebuvo. Su B. B. buvo kalbama apie tai, kad Jovaldas yra skolingas. Nepamena, kas ką kalbėjo. Jis nieko nesakė. Grąžinti skolą prašė J. D.. Negirdėjo, kad Š. J. ar J. D. grasintų. B. B. buvo girta, pyko, keikėsi, šaukė ir varė juos lauk iš kiemo. Apipylė J. D. šuns ėdalu. Jiems išeinant iš kiemo, metė jam iš akmens - pataikė į petį. Jis paėmęs tą patį akmenį metė atgal, kur pataikė nepamena. Turėklas sulūžo, kai Š. J. atsirėmė, kaip ten buvo, nežino. Nematė, kad Š. J. juo kam nors suduotų. B. B. paprašė iš jo 50 Lt žalos atlyginimo. Kiek žino, Š. J. ir J. D. mokėjo daugiau. Ligonių kasai susidėjo po 30 Lt ir jis sumokėjo per Swedbanką. Prisidėjo prie žalos atlyginimo, nes visi kalti iš dalies. Girdėjo, kad B. B. dėl jo mesto akmens sulūžo šonkauliai.

Liudytojas J. B. parodė, kad kai buvo atėję J. D., Š. J. ir E. A., jo namie nebuvo. Mama jam paskojo, kad jie prašė 10 Lt, alaus ir cigarečių ir kad kaltinamasis jai sulaužė šonkaulius. Jis niekam skolingas nebuvo. Kažkada V. D. buvo paėmęs iš jo telefoną. Jis telefoną atsiėmė, todėl Vitalijus norėjo jį sumušti. Nepamena, kad būtų girtavęs su V. D..

Liudytojas V. D. parodė, kad J. D. yra jo kaimynas, J. B. – draugas. Nepamena, ar Jovaldas buvo jam skolingas. Buvo gėręs iš jo pinigų, sakė, kad atiduos ar nupirks alaus. Nepamena kaip buvo, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 116/12(07) konstatuota, kad B. B. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės lastos kairėje-pilve, lydima aštunto-devinto šonkaulių lūžių, ir poodinė kraujosruva pilvo kairėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršius, ne mažiau kaip dviem smūgiais. Šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 41-42).

Byla perduotina prokurorui.

Kaltinamajame akte neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).

Savavaldžiavimo objektas – valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų realizavimo tvarka, papildomas objektas – konkrečios fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir pan.). Objektyvioji pusė, veika pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą. Be to, psichinė ir fizinė prievarta savavaldžiavimo atveju naudojamos siekiant priversti kitą asmenį įvykdyti savavališkus reikalavimus. Kitoks psichinės ar fizinės prievartos naudojimo motyvas, nėra savavaldžiavimo subjektyviosios pusės požymis. Inkriminuojant savavaldžiavimą, turi būti atskleistas ir analizuojamas tokios prievartos padarinių pobūdis ir turinys. Remiantis Aukščiausiojo teismo praktika, šis turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011). Inkriminuojant savavaldžiavimą taip pat būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas. Didelė žala, turi būti konstatuojama ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jos pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 str. 2 d., sudėties struktūrą, nagrinėjamos bylos kontekstą, pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų, buvimas kaltininko elgesyje.

Šiuo atveju kaltinimas savavaldžiavimu grindžiamas iš esmės vien nukentėjusiosios B. B. parodymais.

Nukentėjusiosios B. B. teisiamajame posėdyje duoti parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, prieštarauja kaltinamojo ir liudytojų parodymams. Ji duodama parodymus pati painiojosi kur gavo smūgį akmeniu - iš pradžių parodė, kad į šoną, po to, kad į koją. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios parodymai taip pat buvo nenuoseklūs, buvo daug kartų tikslinami (b.l. 16, 21, 22, 23, 24-25, 26-27, 32-33). Skunde ir pirminės apklausos metu 2012-03-22 parodė, kad vaikinas Vitalijus jai trenkė akmeniu į šoną ir ji dėl smūgio nuvirto, tada kitas vaikinas su akinukais, kaip paskui paaišėjo Š. J., jai sudavė pagaliu taip pat per šoną (b.l. 16, 21). Vėliau 2012-04-30 parodė, kad ją apklausę pareigūnai neteisingai suprato - Vitalijus tai vaikinas, kuris buvo paėmęs sūnaus telefoną ir galimai parodė, kur ji gyvena, o akmeniu jai trenkė Jonas (b.l. 22). Apklausiama trečią kartą 2012-05-28 parodė, kad Jonas reikalaudamas pinigų grasino, kad sumuš sūnų, įmes į ežerą, padegs namus, tuo tarpu pirmesnių apklausų metu apie grasinimus nieko neminėjo. Taip pat skirtingai nei pirmesnių apklausų metu parodė, kad pirmiau Š. J. sudavė nulaužtu turėklu į kairį šoną. Ji pargriuvo ant laiptų, atsikėlusi paleido lėkštę su šuns ėdalu – kliuvo Jonui. Jonas jai metė akmeniu ir pateikė į koją, ji metė akmenį atgal (b.l. 23). Apklausiama ketvirtą kartą 2012-08-28 prisiminė ir parodė, kad jai pasakius Jonui, kad neturi pinigų, Š. J. pradėjo sakyti, kad ji vietoje skolos nupirktų alaus ir cigarečių (b.l. 24-25). Apklausiama penktą kartą 2012-10-17 pirmą kartą užsiminė, kad gal grasino ir Š. J., tačiau to kategoriškai patvirtinti negali. Neapsikentusi užgauliojimų ir varydama vaikinus lauk, vieną jų apipylė šuns ėdalu. Taip pat nurodė naują aplinkybę, kad pirma metė į vaikinus akmenį ir pataikė E. A., kuris tuo pačiu akmeniu metė jai atgal ir pataikė į dešinę koją, jei gerai pamena – į šlaunį (b.l. 26-27). Tuomet, supykęs dėl mesto akmens, Š. J. nulaužė laiptų turėklą ir sudavė jai į kairį šoną. Apklausiama šeštą kartą 2012-11-16 parodė, kad jai buvo suduotas tik vienas smūgis mediniu turėklu, nuo kurio nugriuvo ant žemės, daugiau smūgių jai suduota nebuvo ir kokiu būdu atsirado kraujosruva pilvo kairėje pusėje negali pasakyti. Apie smūgį akmeniu visiškai nebeminėjo (b.l. 32-33). Nukentėjusioji apklausiama šešis kartus ikiteisminio tyrimo metu skirtingai parodė apie esmines įvykio aplinkybes. Teisiamajame posėdyje jos duoti parodymai taip pat nenuoseklūs ir nesutampa nei su vienais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nukentėjsuiosios parodymai dėl nenuoseklumo kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu. Tokiais nenuosekliais parodymais, kuriuos iš esmės paneigia kitų teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymai, teismas, nepašalinus prieštarvimų, negali vadovautis.

Nukentėjusioji B. B. apie tai, kad jai buvo grasinama, t.y. kad prieš ją buvo naudojama psichinė prievarta, prisiminė tik trečios apklausos ikiteisminio tyrimo metu - tvirtino, kad grasino J. D.. Penktą kartą apklausiama ikiteiminio tyrimo metu parodė, kad gal grasino ir Š. J., bet kategoriškai to nepatvirtino. Teisiamajame posėdyje nurodytų grasinimų turinys ne visai sutampa su ikiteisiminio tyrimo metu nurodytu grasininų turiniu. Visi liudytojai, tarp jų ir nukentėjusiosios sugyventinis, parodė, kad Š. J. negrasino. Visiškai neaišku, kuo remiantis kaltinamajam inkriminuojamas psichinės prievartos panaudojimas. Visiškai nesiaiškintos aplinkybės ir kaltinamajame akte nepasisakyta, kokias pasekmes sukėlė galimai panaudota psichinė prievarta, ar nukentėjusioji suprato galimų grasinimų realų pavojingumą ir didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins.

Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymais, taip pat ir pačios nukentėjusiosios parodymais, nustatyta, kad nukentėjusioji B. B. ne tik nesutiko ir atsisakė grąžinti skolą, kaip nurodyta kaltinamajame akte formuojant kaltinimą, bet prieš kaltinamajam Š. J. suduodant smūgį turėklu, pati smurtavo – pylė šuns ėdalą ir metė akmenį į skolos atsiimti atėjusius vaikinus. Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas, kaip atsakas į josios smurtą, bet ne siekiant privesti ją grąžinti tariamą ar tikrą skolą. Kaltinamajam Š. J. inkriminuojamo smurto panaudojimo aplinkybės ir motyvacija nesutampa su savavaldžiavimo subjektyviosios pusės požymiais. Šios aplinkybės kaltinamajame akte nenurodytos. Jos yra labai svarbios ir reikšmingos, todėl laikytinos esminėmis, teisiškai vertinant katinamojo galimai padarytą veiką.

Be to, teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymais ir specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė du traumuojančius smūgius – akmeniu ir mediniu turėklu. Dėl smūgio akmeniu nukentėjusios parodymai nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu pradžioje nurodė, kad akmeniu gavo į šoną, ir tik trečios apklausos metu parodė, kad į koją, teisiamajame posėdyje dėl šios aplinkybės taip pat painiojosi. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad akmuo pataikė B. B. į šoną ir ji dėl šio smūgio nugriuvo, tiesa – nagrinėjimo teisme dalyviams (nukentėjsuiajai ir prokurorui) išreiškus nereikalingas emocijas, suabejojo - o gal į koją. Tuo tarpu specialistui formuojant užduotį buvo nurodyta, kad B. B. buvo suduota į šoną akmeniu ir pagaliu (b.l. 40). Specialisto išvada konstatuota, kad padaryti du sužalojimai krūtinės lastos kairėje-pilve, ir poodinė pilvo kairėje (b.l. 41-42). Nors nukentėjsusiosios parodymai nenuoseklūs ir priešataringi, tačiau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje ji parodė, kad Š. J. mediniu turėklu jai sudavė tik vieną smūgį. Kaltinimu inkriminuojamas tik vienas smūgis. Tuo tarpu sužalojimai, remiantis specialisto išvada – padaryti ne mažiau kaip dviem smūgiais. Liudytoju apklaustas E. A., girdėjo ir galvoja, kad B. B. sulūžo šonkauliai dėl jo atgal į nukentėjusiąją mesto akmens, dėl to jautė pariegą atlyginti ir atlygino nukentėjsuisos nurodyto dydžio žalą.

Tokia įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad abu traumuojantys smūgiai – akmeniu ir mediniu turėklu - buvo suduoti į tą patį šoną. Ikiteisminio tyrimo metu netirta ir nenustatyta, koks smūgis kokius sužalojimus galėjo sukelti. Šios aplinkybės kaltinamajame akte neaptartos. Jos taip pat laikytinos esminėmis, nes nuo jų priklauso kaltinamojo veikos teisinis vertinimas (kvalifikacija). Siekiant nustatyti, kuris traumuojantis smūgis – akmeniu ar mediniu turėklu, galėjo sukelti šonkaulių lūžimą, tikslinga svarstyti teismo medicininės ekspertizės skyrimo klausimą.

Beje kaltinamasis ir iš dalies liudytojas R. K. parodė, kad turėklas buvo papuvęs. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti, ar juo galima padaryti lūžius sukeliančius sužalojimus, net neapžiūrėtas, nors remiantis liudytojo parodymais buvo prikaltas atgal ir tokia galimybė buvo.

Kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (LR BPK 219 str. 3 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 p.)

Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte neteisingai ir neišsamiai nurodytos faktinės galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių ir gali lemti kaltinamojo veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą.

Baudžiamąjį procesą reglamentuojančios teisės normos draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tai gali būti padaryta tik prokuroro ar nukentėjusiojo prašymu, laikantis LR BPK 256 str. nustatytos tvarkos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. a p. nuostatos reikalauja atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešama apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, prokuroras LR BPK 256 str. nustatyta tvarka prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nepateikė, teismas, nepažeisdamas katinamojo teisės į gynybą, savo iniciatyva jų pakeisti negali. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teismui išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą (LR BPK 254 str. 3 d.), todėl įrodymų tyrimas atnaujintinas ir byla perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atnaujinti įrodymų tyrimą.

Baudžiamąją bylą dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto perduoti Telšių apylinkės prokuratūrai.

Nustatyti 3 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo, nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nutaris per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.