Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Vaiteliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SB „Vaiteliai“ ieškinį atsakovams L. K., D. J., I. M., V. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: Priteisti iš atsakovės L. K., faktinės tuo metu buvusios bendrijos vadovės, 758,68 Eur K. A. G. neteisėtai išmokėto atlyginimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų SB „Vaiteliai“ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 7 d. Priteisti solidariai iš atsakovų L. K., D. J., I. M., V. L. 6 736,01 Eur K. A. G. išmokėto atlyginimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų SB „Vaiteliai“ už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 7 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. Priteisti solidariai iš atsakovų L. K., D. J., I. M., V. L. bylinėjimosi išlaidas ieškovei SB „Vaiteliai“. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 1991 iki 2008 m. rugpjūčio 14 d. pirmininko ir valdybos įgaliojimai Registrų centre nebuvo registruoti. Sprendimai dėl samdomų darbuotojų buvo priimami, bendrijos pirmininko atlyginimai buvo nustatomi paties pirmininko, jam viršijant savo įgaliojimus ir neturint bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos. 2007 m. gegužės 7 d. bendrijos narių susirinkime valdybos pirmininke buvo išrinkta atsakovė L. K.. Valdybos nariais išrinkti atsakovai D. J., I. M., V. L., V. B. (miręs 2014 m. ar 2015 m). Bendrijos pirmininko K. A. G. įgaliojimai baigėsi 2007 m. gegužės 7 d., tačiau darbo sutartis su buvusiu pirmininku nebuvo nutraukta, jis jokių funkcijų neatliko nuo 2006 m. spalio 9 d., jo pareigas faktiškai atliko L. K. (pirmininkė ir buhalterė). Susiklostė situacija, kad bendrijoje buvo 2 pirmininkai – K. A. G. ir L. K.. Laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. L. K., veikdama kaip faktinė bendrijos vadovė ir buhalterė, VSDFV pateikė 16 pranešimų, o veikdama kaip bendrijos vadovė – 7 pranešimus. Todėl faktiškai nuo 2006 m. spalio 9 d iki jo atleidimo 2009 m. gruodžio 28 d. K. A. G. buvo mokamas atlyginimas už fiktyvų darbą. Tokiu būdu atsakovai SB padarė 25 877,69 Lt (7 494,69 Eur) dydžio nuostolius. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys, t. y. būtent L. K. veikė kaip faktinė bendrijos vadovė ir jos atsakomybė yra solidari su valdybos nariais bendraatsakiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė SB „Vaiteliai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti. Skundo motyvai: Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pateikta duomenų, kad K. G. nuo 2007 iki 2009 m. buvo mokamas atlyginimas. Byloje yra pateikti VSDFV duomenys, kurie patvirtina šį faktą. Ginčo tarp bylos šalių, kad K. G. buvo mokamas kitokio dydžio atlyginimas arba atlyginimas nebuvo iš viso mokamas, nėra. Darbo sutartis su buvusiu pirmininku K. G. nebuvo nutraukta, jokių darbo funkcijų jis neatliko, nes jau nuo 2006 m. spalio 9 d. jo pareigas faktiškai atliko L. K. (pirmininkė ir buhalterė). Nors atsakovai įrodinėjo, kad buvęs SB „Vaiteliai“ pirmininkas K. G. buvo atleistas iš valdybos pirmininko pareigų ir buvo priimtas dirbti elektriku, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Byloje nėra įrodymų, kad bendrijos nariai būtų patvirtinę elektriko etatą ir nustatę jam mokėtiną atlyginimą, kaip yra reikalaujama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SB) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), o prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau bendrijos teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama ne nuo 2007 metų, o nuo realaus sužinojimo apie neteisėtai K. G. išmokėtą atlyginimą momento, t. y. nuo 2015 m. sausio 26 d., kai gavo duomenis iš VSDFV, atsakovė L. K. tokių duomenų neteikė anksčiau (nebuvo perduoti bendrijos dokumentai). 2015 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo atsakovė L. K. (buvusi SB „Vaiteliai“ valdybos pirmininkė) buvo įpareigota perduoti ieškovei dokumentus. Šis teismo sprendimas nėra įvykdytas iki šiol, už teismo įpareigojimų nevykdymą L. K. buvo skirta 200,00 Eur bauda.Atsakovai teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai: Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog byloje yra duomenų, patvirtinančių fiktyvų algos mokėjimą K. A. G.. Iš 2007 m. gegužės 7 d. SB „Vaiteliai“ narių pakartotino susirinkimo protokolo Nr. BNS -2006/07/05/07 matyti aiškiai įvardyti bendrijos etatai, t. y. bendrijos samdomus darbuotojus sudaro pirmininkas, buhalteris, pirmininko pavaduotojas, energetikas ir du elektrikai, kuriems atitinkamai buvo mokami atlyginimai: pirmininkui – 434,43 Eur (1 500,00 Lt), elektrikams – 173,77 Eur (600,00 Lt), pavaduotojai ir energetikui (dirba po 0,5 etato) – po 50,33 Eur (300,00 Lt). Iš VSDFV pranešimų matyti, jog K. G. ginčijamu laikotarpiu nuo 2007 m. buvo mokamas atlyginimas – 0,5 MMA (proporcingai didėjant Valstybės nustatytam minimaliam darbo užmokesčiui), t. y. už energetiko, kurio pareigas ir ėjo K. G. nuo 2007 m., etatą. Iš pateiktų pranešimų matyti, kad 2007 m. I ketvirtį K. G. priskaičiuota 260,66 Eur (900,00 Lt), dviem elektrikams A. P. ir S. M. – po 521,32 Eur (1 800,00 Lt), pirmininkei L. K. – 988,40 Eur (3 412,75 Lt). Atitinkamai buvo mokami atlyginimai ir kitais mėnesiais visą ginčijamą laikotarpį, atsižvelgiant į minimaliosios mėnesinės algos didėjimą. Teisinis reglamentavimas iki 2013 m. lapkričio 1 d. neįpareigojo pranešti apie darbo sutarčių pakeitimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Apeliantei, kaip juridiniam asmeniui, buvo žinoma nuo 2007 m. apie bendrijos esamus darbuotojų etatus ir jų atlyginimus (2007 m. gegužės 7 d. SB „Vaiteliai“ protokolas Nr. BNS -2006/07/05/07) ir bendrijos nariams, kaip juridinio asmens dalyviams, nuo bendrijos įkūrimo nebuvo kilę abejonių dėl galbūt pažeistų bendrijos teisių ir interesų mokant bendrijos darbuotojams nustatytus atlyginimus. R. A. ne tik kaip valdybos pirmininkas, bet ir kaip SB „Vaiteliai“ turintis nekilnojamojo turto (nuo 2008 m. žemės sklypas, nuo 2011 m. sodo namelis) asmuo galėjo ir turėjo teisę dalyvauti bendrijos veikloje, skųsti bendrijos priimtus sprendimus, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Bylos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad SB „Vaiteliai“ įsteigta 1991 m. birželio 28 d. įvykusio steigiamojo susirinkimo metu. Nuo bendrijos įsteigimo galiojo 1991 m. gruodžio 18 d. įregistruoti SB „Vaiteliai“ laikinieji įstatai. 2008 m. rugpjūčio 14 d. įregistruoti SB „Vaiteliai“ nuostatai. 2005 m. vasario 1 d. L. K. priimta dirbti į SB „Vaiteliai“. L. K. valdybos pirmininko pareigas ėjo nuo 2007 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. balandžio 26 d., iki tol nuo 1999 m. liepos 13 d. pirmininku buvo Klaudijus A. G. (mirė 2010 m. kovo 18 d.). Nuo 2013 m. liepos 5 d. valdybos pirmininku išrinktas R. A..Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimus motyvuodamas įrodymų trūkumu ir praleistu ieškinio senaties terminu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, todėl neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

Dėl senaties termino

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad byloje reikalavimui, kildinamam dėl žalos atlyginimo, pareikštam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio pagrindu, įstatymas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl senaties termino pradžia laikė 2007–2009 m., ieškinys teisme gautas 2016 m. liepos 18 d., todėl padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl taikytino 3 metų ieškinio senaties termino nėra. Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo momentu tvirtindama, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo mokėjimo nurodymų, t. y. 2007–2009 m., o nuo realaus sužinojimo fakto – kai ji turėjo realią galimybę sužinoti apie neteisėtai mokėtą darbo užmokestį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuotą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008), todėl svarbus bylos faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą) (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo reiškia naujas SB „Vaiteliai“ valdybos pirmininkas R. A.. Byloje nustatyta, kad jis savo pareigas pradėjo eiti nuo 2013 m. liepos 5 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis kaip valdybos narys galėjo ir turėjo pakankamai laiko inicijuoti bendrijos ūkinės finansinės veiklos tyrimą, ją atlikti pavesti Revizijos komisijai, kuri pagal bendrijos nuostatus kompetentinga tikrinti bendrijos ūkinę finansinę veiklą bei informuoti bendrijos narių susirinkimą, bendrijos valdybą apie bendrijos veiklos pažeidimus (Įstatų 59.1, 59.2, 59.3 ir 59.4 papunkčiai). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad jau nuo naujos valdybos išrinkimo momento, t. y. 2013 m. balandžio 26 d., buvo keliamas klausimas dėl buvusios valdybos neteisėtų veiksmų, susijusių su SB „Vaiteliai“ darbuotojų priėmimu į darbą ir jų atleidimu, su darbo užmokesčio mokėjimu bendrijos darbuotojams. Nesutiktina su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Apeliantė nurodė, kad apie neteisėtai K. G. išmokėtą atlyginimą sužinojo 2015 m. sausio 26 d., t. y. kai gavo duomenis iš VSDFV. Vertinant, ar naujai išrinktas valdybos pirmininkas galėjo sužinoti apie šiuos faktus anksčiau, būtina atsižvelgti į tai, kokiais duomenimis galėjo disponuoti naujai išrinkta valdyba ir primininkas nuo jų išrinkimo. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. vykdomojo rašto Nr. 2-491-618/2015 matyti, kad teismas įpareigojo buvusią valdybos pirmininkę L. K. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti SB „Vaiteliai“ 2012 metų SB „Vaiteliai“ eilinių ir pakartotinių narių susirinkimų protokolus su priedais, 2007 m. gegužės 7 d. SB „Vaiteliai“ narių pakartotinio susirinkimo protokolo 2, 3 priedus, 2008 m. balandžio 23 d. SB „Vaiteliai“ narių pakartotinio susirinkimo protokolo 2, 3 priedus, valdybos posėdžių, vykusių 2007–2013 metais, protokolus su priedais, bendrijos sudarytas sutartis iki 2013 metų, gautas ir išrašytas sąskaitas faktūras iki 2013 metų, kasos knygas, pajamų ir išlaidų orderius, balansus, pildytus iki 2013 metų. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes matyti, kad daugelis bendrijos dokumentų naujai išrinktai valdybai nebuvo perduota, todėl naujai išrinkta valdyba ir pirmininkas turėjo ribotas galimybes sužinoti apie galbūt pažeistas ieškovės teises. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino, ar iš turimų duomenų ieškovė turėjo realią galimybę anksčiau, nei nurodė apeliantė, sužinoti apie K. G. mokėtą atlyginimą nuo 2007 iki 2009 m. Nesant šių duomenų, negalima nustatyti, ar buvo praleistas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės teiginiai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. K. A. G. už fiktyvų darbą neteisėtai buvo mokamas atlyginimas ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl SB „Vaiteliai“ patyrė 7 494,69 Eur nuostolių, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nesutiktina su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).Ieškovė reiškia ieškinį dėl 2007–2009 m. bendrijos buvusios valdybos narių neteisėtais veiksmais, susijusiais su darbo užmokesčio mokėjimu, padarytų nuostolių atlyginimo.Iš 2007 m. spalio 2 d., 2007 m. liepos 2 d., 2008 m. sausio 3 d., 2008 m. balandžio 2 d. 2008 m. liepos 1 d., 2008 m. spalio 1 d., 2009 m. sausio 5 d., 2009 m. spalio 1 d., 2009 m. liepos 1 d., 2009 m. balandžio 1 d. pranešimų Nr. 07/03, Nr. 07/02, Nr. 07/04, Nr. 08/01, Nr. 08/02, Nr. 08/03 Nr. 08/04, Nr. 09/03, Nr. 09/02, Nr. 09/01 dėl apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų matyti, kad K. G. už šį laikotarpį buvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis. K. G. valdybos pirmininko pareigas ėjo iki 2007 m. gegužės 7 d. Iš pranešimo Nr. 09/12/24-1 SODRAI matyti, kad SB „Vaiteliai“ atleido jį iš darbo pagal darbo sutartį 2009 m. gruodžio 28 d. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad K. G. SB „Vaiteliai“ dirbo nuo 2007 m. gegužės 7 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu K. G. buvo mokamas darbo užmokestis. Byloje nėra pateikta darbo sutartis, todėl negalima nustatyti, kokias pareigas ir kokiu laikotarpiu jis ėjo bendrijoje, kaip kito jam mokamas darbo užmokestis įvairiais laikotarpiais. Taip pat nesiaiškinta, kaip įforminta buvusio valdybos pirmininko įgaliojimų pabaiga, ar buvo keičiamos darbo sutarties sąlygos ir pan. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš 2007 m. gegužės 7 d. SB „Vaiteliai“ narių pakartotino susirinkimo protokolo Nr. BNS -2006/07/05/07 matyti aiškiai įvardyti bendrijos etatai, t. y. bendrijos samdomus darbuotojus sudaro pirmininkas, buhalteris, pirmininko pavaduotojas, energetikas ir du elektrikai, kuriems atitinkamai buvo mokami atlyginimai: pirmininkui – 434,43 Eur (1 500,00 Lt), elektrikui – 173,77 Eur (600,00 Lt), pavaduotojai ir energetikui (dirba po 0,5 etato) – po 50,33 Eur (300,00 Lt). Teisėjų kolegija susipažinusi su civilinės bylos medžiaga nustatė, kad 2007 m. gegužės 7 d. SB „Vaiteliai“ narių pakartotinio susirinkimo protokolas Nr. BNS -2006/07/05/07 nepateiktas ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio dokumento neanalizavo. Nesant šio dokumento, negalima nustatyti, ar buvo nuspręsta dėl samdomų darbuotojų ir jiems mokamo atlyginimo dydžio. Šis dokumentas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl senaties termino praleidimo. Pažymėtina, kad įrodyti samdomų darbuotojų pareigų pakeitimus, narių informavimą visuotiniame narių susirinkime turi pareigą atsakovai, jeigu nėra duomenų apie bendrijos dokumentų perdavimą naujai išrinktai valdybai (CPK 178 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad SB „Vaiteliai“ valdybos pirmininkas R. A. valdybos nariu paskirtas (išrinktas) 2013 m. balandžio 26 d., todėl jis kaip valdybos narys galėjo ir turėjo pakankamai laiko inicijuoti bendrijos ūkinės finansinės veiklos tyrimą, ją atlikti pavesti Revizijos komisijai, kuri pagal bendrijos nuostatus kompetentinga tikrinti bendrijos ūkinę finansinę veiklą bei informuoti bendrijos narių susirinkimą, bendrijos valdybą apie bendrijos veiklos pažeidimus (Įstatų 59.1, 59.2, 59.3 ir 59.4 papunkčiai). Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad nebuvo tiriama, ar naujam įmonės pirmininkui pradėjus darbą buvo sudaryta revizijos komisija, o jei buvo sudaryta, ar ji galėjo nustatyti pažeidimus iš turimų duomenų.Apeliantė nurodė, kad atsakovai, būdami bendrijos valdybos nariais, nesilaikė bendrijos visuotinių narių susirinkimų nutarimų ir teisės aktų reikalavimų, dėl ko ieškovė patyrė 7 494,52 Eur (25 877,07 Lt) nuostolių, nes laikotarpiu nuo 2007–2009 m. neteisėtai išmokėjo Klaudijui A. G. darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas iš valdybos narių buvo atsakingas už darbo sutarčių sudarymą, nutraukimą. Vien tik buvusių valdybos narių statuso neužtenka civilinei atsakomybei atsirasti. Būtina išsiaiškinti, kas atliko mokėjimo pavedimus, kas buvo už juos atsakingas, ar visi valdybos nariai prisidėjo prie žalos atsiradimo.Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės L. K., faktinės tuo metu buvusios bendrijos vadovės, 758,68 Eur K. A. G. neteisėtai išmokėto atlyginimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų SB „Vaiteliai“ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 7 d. Iš 2006 m. lapkričio 30 d. pranešimų apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo Nr. 2006.11.30, apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 2006.10.09 matyti, kad įmonės vadovu nurodyta L. K., nors teisiškai ji pareigas pradėjo eiti 2007 m. gegužės 7 d. Byloje neanalizuota, ar tik pagal šį dokumentą galima laikyti ją faktine valdybos primininke. Nesiaiškinta, kokiais pagrindais atsakovė šį dokumentą pasirašė, ar buvo atliekami kiti veiksmai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kad L. K. tuo metu buvo faktinė bendrijos vadovė, ir jai būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; ir kt.), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovo apeliaciniame skunde keliamas bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.