Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarimo, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį 40 (keturiasdešimt) litų bauda,

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 5000 (penkių tūkstančių) litų bauda su automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio pagrindu paskirtas nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė nuobauda 5000 (penkių tūkstančių) litų bauda su automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nubaustas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. 22 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė vairuojamos transporto priemonės dokumentų ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą, Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės atstovas, atsiliepimo į V. J. apeliacinį skundą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad V. J. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, dėl kurių padarymo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 2011 m. vasario 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, nutartis administracinėje byloje Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Pirmosios instancijos teismas V. J. kaltę, padarius administracinės teisės pažeidimus grindė: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2 b. l.), policijos pareigūnų V. K., M. K. tarnybiniais pranešimais (3–6 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno A. Petrausko, liudytojo M. K. parodymais teismo posėdyje ir konstatavo, kad policijos pareigūnui V. K. stabdant, V. J. sustabdė automobilį, tačiau pareikalavus pateikti automobilio dokumentus, jis dokumentų nepateikė ir nuvažiavo. Taigi V. J. policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė automobilio dokumentų ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl jo padaryti pažeidimai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Liudytojo A. K. parodymus, kad jis su V. J. 2010 m. rugpjūčio 8 d. buvo (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) grįžo tik 2010 m. rugpjūčio 9 d., teismas atmetė, kaip siekimą padėti V. J. išvengti administracinės atsakomybės, nes jie yra giminaičiai ir A. K. nepaaiškino, kodėl prisiminė, kad būtent 2010 m. rugpjūčio 8 d. buvo (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas policijos pareigūnas V. K., pagal kurio tarnybinį pranešimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J..

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymais, patvirtinančiais pažeidimo padarymą, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu (2 b. l.) ir policijos pareigūno V. K. tarnybiniu pranešimu (3, 6 b. l.).

Vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, pagal kurių parodymus teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais policijos pareigūnų, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009-04-10 nutartis Nr. N575-684/2009, Nr. N662–2927/2009.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Remdamasis policijos pareigūno V. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytais faktais, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, kad sustabdžius automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė vairuojamos transporto priemonės dokumentų, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant apklausti teismo posėdyje policijos pareigūną V. K..

ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėta, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pateikti duomenys, jog automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. Š., (14 b. l.), tačiau G. Š., kuriai priklauso minėtas automobilis, nebuvo informuota apie nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos procesą ar įtraukta į bylą šalimi, nutarimas, kuriuo nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę, priimtas jai nedalyvaujant, todėl pripažintina, jog buvo pažeistos asmens, kuriam priklausanti transporto priemonė buvo konfiskuota, procesinės teisės, kas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą laikytina priimto sprendimo negaliojimo pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip negali būti pripažintas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

V. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.