Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. K., kuriam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas A. K. paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais – 2019 m. sausio 3 d. vekselis 2 900 Eur sumai, 2019 m. sausio 23 d. vekselis 2 900 Eur sumai, 2019 m. vasario 4 d. vekselis 2 900 Eur sumai, 2019 m. vasario 14 d. vekselis 2 900 Eur sumai, 2019 m. vasario 27 d. vekselis 2 900 Eur sumai, 2019 m. kovo 1 d. vekselis 2 900 Eur sumai, 2019 m. kovo 13 d. vekselis 2 900 Eur sumai, 2019 m. kovo 27 d. vekselis 2 900 Eur sumai, 2019 m. balandžio 5 d. vekselis 2 900 Eur sumai ir 2019 m. balandžio 10 d. vekselis 2 900 Eur sumai - įsipareigojo sumokėti ieškovui G. B. bendrą 29 000 Eur sumą iki 2019 m. liepos 1 d., tačiau vekselių laiku neapmokėjo. Ieškovas 2019 m. gruodžio 12 d. perspėjimu ragino atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą pagal paprastuosius vekselius, tačiau ieškovo teigimu atsakovas skolos pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius nėra grąžinęs iki šiol.

Paprastuoju vekseliu jo davėjas įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 punktas).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. išdavė ieškovui 10 paprastųjų vekselių bendrai 29 000 Eur sumai, kuriuos įsipareigojo apmokėti iki 2019 m. liepos 1 d. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas vekseliuose nurodytu terminu paskolos negrąžino. Byloje duomenų, kad atsakovas šią sumą ieškovui būtų sumokėjęs nėra, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodytų aplinkybių ir išrašytų vekselių, jų paskirties neginčijo (CPK 178 straipsnis). Ieškovas suėjus vekselių mokėjimo terminui vekselių nepateikė apmokėjimui.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus vekselius, konstatuoja, kad išrašyti vekseliai iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 straipsnis). ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. Nagrinėjamu atveju vekseliai mokėjimui turėjo būti pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Atsakovo išrašytuose vekseliuose nurodyta atsiskaitymo data 2019 m. liepos 1 d., taigi ieškovas šiuos terminus yra neabejotinai praleidęs, tai reiškia, kad vekseliai tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko (atsakovo) pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.

Teismas, formaliai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad ieškovo pateikti vekseliai, kaip skolos rašteliai, patvirtina, jog atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. liepos 1 d. sumokėti ieškovui 29 000 Eur sumą pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms.

Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, tai yra į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

Nagrinėjamoje byloje skolos dokumentai yra pas kreditorių (ieškovą), atsakovas teismui nepateikė įrodymų nei apie prievolės sugrąžinti paskolą įvykdymą, nei šią prievolę ginčijo (CPK 178 straipsnis). Faktą, kad vekseliuose nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota, patvirtina atsakovo besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti (sumokėti) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pagal esamus įrodymus vekseliais įforminti paskolos santykiai, tai yra vekseliuose įtvirtinta atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu, todėl byloje nesant priešingų įrodymų, jog atsakovas minėtus vekselius yra apmokėjęs ar ginčijęs šiuos vekselius, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir gavęs teismo jam siųstus procesinius dokumentus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 29 000 Eur skola (CK 6.1 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 653 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 000 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius eurų) skolos ir 653 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.