- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-631-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01712-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas, Alona Romanovienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) vaistinė ir atsakovės R. S. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) vaistinė ieškinį atsakovei R. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 19 000 Lt žalą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė R. S. nuo 1996-02-01 iki 2009-04-02 dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. 2008-12-31 vaistinėje atlikus kasmetinę inventorizaciją buvo nustatytas 19 000 Lt trūkumas. Kadangi administracijos darbuotojai turėjo įtarimų dėl darbuotojų nesąžiningumo, ieškovo pagalbinėse patalpose buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, peržiūrint įrašus buvo nustatyta, jog prekes ima ir už jas neatsiskaito atsakovė R. S.. 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje, apie 16 val., atsakovei baigus darbą, buvo patikrinta jos rankinė, kur rasta prekių, už kurias atsakovė išėjo nesumokėjusi. Atsakovė raštu pripažino, jog iš vaistinės pastoviai imdavo prekes nesumokėdama, ir yra paėmusi prekių apytiksliai už 20 000 Lt, bei įsipareigojo nuostolio sumą grąžinti iki 2010 m. kovo 27 d. Po to, 2010-04-02 paaiškinime taip pat patvirtino, jog reguliariai ėmė prekes iš vaistinės už jas nemokėdama, 19 000 Lt nuostolį įsipareigojo grąžinti iki 2009-12-31. Kadangi atsakovė sutartu terminu žalos neatlygino, buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėta stebėjimo kamerų užfiksuota medžiaga, filmuotos medžiagos peržiūrėjimo protokole analizuojant šią medžiagą nustatyta, jog atitinkamais laiko tarpais į filmuojamą patalpą įeina moteris ir į rankinę deda daiktus, atsakovė atpažino ir identifikavo save šioje medžiagoje. Atsakovė ieškovui padarė žalą neteisėtais veiksmais – nuolat ėmė ieškovui priklausančias prekes už jas neatsiskaitydama, šį faktą pripažino rašytiniais paaiškinimais, žadėdama visą žalą atlyginti, ir tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, ėmė neigti savo kaltę. Žalos dydį ir ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų patvirtina 2008 -12-31 atliktos kasmetinės inventorizacijos duomenys (t. 1, 2-7).
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-12-14 sprendimu ieškinį tenkinto iš dalies. Priteisė iš R. S. 9 500 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 285 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų UAB(duomenys neskelbtini) vaistinei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad atsakovė pastoviai imdavo prekių, apytiksliai yra paėmusi už 20 000 Lt, vėliau įsipareigojo susidariusią nuostolių sumą grąžinti. Nors atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė šiuos raštus pasirašė, nes buvo išsigandusi ir jai buvo daromas moralinis spaudimas, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog po pirmo prisipažinimo surašymo praėjo keletas dienų ir atsakovė turėjo galimybę susidariusią situaciją apsvarstyti ir įvertinti, konsultuotis, o esant spaudimui iš ieškovo pusės, kreiptis su pareiškimu į teisėsaugos atstovus. Teismas konstatavo, kad jog yra surinkta duomenų pripažinti esant DK 246 str. numatytoms materialinės atsakomybės sąlygoms. Šiuo atveju žala atsirado kaip neteisėtos tyčinės veiklos padarinys – DK 255 str. 1 p. pagrindu atsakovei kyla pareiga atlyginti visą žalą. Nurodė, kad ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, jog paties ieškovo veiksmai turėjo įtakos nuostolių atsiradimui – turėdami įtarimų apie galimai neteisėtus atsakovės veiksmus nesiėmė aktyvių priemonių užkirsti kelią šiems veiksmams, neužtikrino materialinių vertybių apsaugos, pavesdami atsakovei darbą su materialinėmis vertybėmis, nesudarė visiškos materialinės atsakomybės sutarties, todėl pripažino, jog atsakomybė dėl atsiradusios žalos tenka tiek ieškovui, tiek atsakovei ir atlygintinos žalos dydį sumažino 50 procentų (t. 2, b. l. 52-55).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) vaistinė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-14 sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės 19 000 Lt turtinės žalos atsakovei bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, turėjo vadovautis DK nuostatomis, tačiau be jokio teisinio pagrindo, padarydamas materialinės teisės pažeidimą, vadovavosi ir taikė CK normas, taip pat iš esmės pažeisdamas ir CK 1.1 straipsnio 3 dalies nuostatas. Mano, kad teismas mažindamas žalos dydį, turėjo atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, šių sąlygų taikymas turi būti siejamas su galimai atsirandančiomis sunkiomis pasekmėmis. Mano, kad teismas padarė CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Nurodo, kad įstatymo leidėjas nustatė ne darbdavio pareigą, bet teisę sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Be to, ir nesant visiškos materialinės atsakomybės sutarties, atsakovei buvo žinoma, kas yra draudžiama ir, kad padarytą žalą ji turės atlyginti. Teismo argumentas, kad apeliantas nesiėmė aktyvių priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes apeliantas ėmėsi aktyvių veiksmų užkirsti kelią atsakovės veiksmams, juolab, kad tik apelianto aktyvių veiksmų dėka buvo nustatyta, kad susidaręs finansinis trūkumas yra dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškia tyčia. Mano, kad ieškovės pateiktas dokumentas nepatvirtina atsakovės sveikatos būklės šiuo metu, juolab, kad įstatymas nenumato žalos mažinimo pagrindo atsižvelgiant į žalos padariusio asmens sveikatos būklę. Nurodo, kad šios civilinės bylos medžiagoje yra duomenų, kad atsakovė pati prisipažino veikusi tyčia ir ėmusi jai nepriklausančias prekes iš apelianto už jas neatsiskaitydama, bei pati pripažino padariusi apeliantui žalos už 19 000 Lt. Taip pat nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį, todėl ir tuo pagrindu negalima mažinti priteistinos žalos dydžio. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nukrypo nu kasacinio teismo praktikos, kurioje ne kartą akcentuota teismo sprendimų motyvavimo svarba. Apeliantas pažymėjo, kad teismo sprendime nėra pateikiami jokie argumentai, kuriais remiantis konstatuojama asmens kaltė, jos dydis ir santykis su žalą padariusio asmens neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tyčia, kaip sąlyga mažinti apelianto patirtą žalą. Teismas, iš esmės nukrypdamas nuo materialinės teisės taikymo, taip pat neargumentavo būtinybės taikyti ne darbo teisės nuostatas, o CK nuostatas mažinant apelianto patirtą žalą. Mano, kad teismo sprendimo, dalis, kuria sumažinta apelianto padaryta žala, yra be motyvų. Taip pat mano, kad teismas neįvertinęs visų įrodymų ir nemotyvavęs sprendimo, pažeidė teisės į tinkamą procesą bei teisės būti išklausytam, principus (t. 2, b. l. 61-66).
Apeliaciniu skundu atsakovė R. S. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinyje jokių naujų įrodymų, kad atsakovė R. S. yra atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) vaistinė inventorizacijos rezultatus už 2008 metus, nepateikta, ieškovas bando klaidinti teismą neobjektyviai interpretuodamas atskirus ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentus bei darydamas subjektyvias ir nepagrįstas išvadas, nes ji jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko ir turto negrobstė. Nurodo, kad esmine teismo klaida sąlygojusia neteisingo sprendimo priėmimą laikytinas CPK 182 straipsnio 2 punkto nurodymų pažeidimas vertinant galutinį Plungės rajono apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Mano, kad šis nutarimas turi prejudicinę galią. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokias būtinosios civilinės atsakomybės sąlygas ir kokiais byloje esančiais įrodymais teismas laiko nustatytomis. Nurodo, kad teismas, patenkinęs ieškinį visai kitu pagrindu, atėmė galimybę atsakovei gintis nuo pareikštų kaltinimų. Kad atsakovė per 2008 metus būtų sisteminga vykdžiusi ieškovo turto grobstymą byloje nepatvirtina jokie įrodymai. Teismas sprendime nepagrįstai tvirtina, kad atsakovės neva rašyti pasižadėjimai yra kaip jos kaltės įrodymai. Mano, kad šiuo atveju teismas turėjo vadovautis Plungės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris yra galiojantis, kol BPK nustatyta tvarka nepanaikintas, o juo jokie kalti atsakovės veiksmai ieškovo atžvilgiu nenustatyti. Nurodo, kad teismas nevertino ir kitų byloje esančių įrodymų, pvz. ieškovės materialinių vertybių metinių inventorizacijų iki 2008 metų aktų, kuriuose taip pat fiksuoti didžiuliai trūkumai. Pažymi, kad byla buvo nagrinėjama netinkamai, palankiai ieškovui, nes nagrinėjimas be teisinio ir faktinio pagrindo buvo ilgą laiką sustabdytas, taip sudarant išskirtines sąlygas ieškovui siekti procesinio ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisinio pagrindo pakeitimo bei išvengti senaties taikymo. Mano, kad šioje byloje reikia rinkti naujus įrodymus, iš naujo tirti surinktus įrodymus bei sistemiškai juos įvertinti (t. 2, b. l. 77-80).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 83-87).
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti (t. 2, b. l. 88-89).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo materialinės atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių.
A. R. S. 1996-02-01 darbo sutartimi Nr. 5 buvo priimta dirbti T. Z. gatavų vaistų vaistinėje (vėliau (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-14), realiai ji atliko kasininkės darbą, iš darbo atleista kaip kasininkė. Direktorės 2004-01-03 įsakymu R. S. buvo paskirta atrinkti ir išduoti vaistus vaistinės filialams (t. 1, b. l. 149). Materialinės atsakomybės sutartis su R. S. sudaryta nebuvo. Atliekant(duomenys neskelbtini) vaistinėje inventorizaciją 2009-01-14 buvo nustatytas materialinių vertybių trūkumas už 22 189,08 Lt pardavimo kainomis, išvedus savikainą, trūkumo dydis 19 349,97 Lt (t. 1, b. l. 157, 158). 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje R. S. parašė prisipažinimą, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini) vaistinėje kasininke, pastoviai imdavo prekes už jas nemokėdama, yra paėmusi prekių apytiksliai už 20 000 Lt, nuostolius pažadėjo grąžinti iki 2010-03-27 (t. 1, b. l. 16). 2009-04-02 atsakovė R. S. parašė pasiaiškinimą dėl reguliariai iš vaistinės imamų prekių ir pažadėjo 19 000 Lt. sumą grąžinti iki 2009-12-31 (t. 1, b. l. 17), tą pačią dieną ji parašė sutikimą 19 000 Lt. įnešti į įmonės kasą iki 2009-12-01 (t. 1, b. l. 18). Darbo sutartis su ja nutraukta 2009-04-03 pagal DĮK 127 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 15).
R. S. negrąžinus vaistinei 19 000 Lt, 2010-02-23 ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (t. 1, b. l. 19). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-27 nutartimi, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios R. S. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. padarymo (t. 2, b. l. 4-5).
Dėl materialinės atsakomybės taikymo sąlygų.
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojai atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnio sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo teisiniai santykiai; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbine veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2004; 2009 m. gruodžio 18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybės rūšis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje yra visos įstatymo nustatytos sąlygos taikyti atsakovei materialinę atsakomybę: ieškovei padaryta reali žala – inventorizacijos už 2008 m. metu nustatytas prekių trūkumas; neteisėta atsakovės veika – prekių paėmimas iš vaistinės už jas nesumokant; neteisėtos atsakovės veikos ir ieškovės patirtos žalos priežastinis ryšys; atsakovės kaltė dėl prekių trūkumo ieškovei padarytos žalos; žalos padarymo metu ieškovę ir atsakovę siejo darbiniai santykiai; žalos atsiradimas susijęs su atsakovės darbo veikla.
Su atsakove pilnutinės individualinės materialinės atsakomybės sutartis nesudaryta, tačiau pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovė žalą padarė imdama iš vaistinės prekes ir už jas nesumokėdama. Byloje apklausti liudytojai T. Z., I. Ž., B. K., J. V., A. S., V. V. parodė, kad 2009 m. kovo mėnesį, atsakovei R. S. išeinant iš vaistinės, buvo paprašyta parodyti rankinę ir joje buvo rastos vaistinės prekės, už kurias atsakovė nebuvo susimokėjusi, kad atsakovė tiek po patikrinimo, tiek ir vėliau pripažino ėmusi iš vaistinės prekes už jas nesumokėdama (t. II, b. l. 30-32). Iš filmuotos medžiagos peržiūrėjimo protokolo matyti, kad nuo 2008-08-21 iki 2009-03-27 užfiksuoti 47 atvejai, kai atsakovė darbo metu atsinešdavo į filmuojamą patalpą pagalbinėse vaistinės patalpose kažkokius tai daiktus ir įdėdavo juos į savo rankinuką (baudž. bylos medžiaga b. l. 19-22). A. R. S. iš pradžių pripažino tai, kad imdavo prekes ir už jas nemokėjo, tai patvirtina jos ranka rašyti prisipažinimas bei pasižadėjimai atlyginti nuostolius. UAB(duomenys neskelbtini) vaistinė Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2004-01-02 UAB (duomenys neskelbtini) vaistinė direktorės įsakymu, 27.5 punktą, draudžiama iš įstaigos patalpų išsinešti darbuotojui nepriklausančius daiktus, vaistus, medicinines prekes, dokumentus, inventorių. Tai, kad negalima imti prekes ir už jas nesumokėti, suprantama bet kuriam vidutiniškai protingai mąstančiam žmogui. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad žala (duomenys neskelbtini) vaistinei atsirado kaip atsakovės neteisėtos tyčinės veiklos padarinys ir atsakovei kyla pareiga atlyginti visą padarytą žalą.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.
A. R. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad nutartis nutraukti jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. padarymo, turi, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, prejudicinę galią ginče dėl atsakovės materialinės atsakomybės. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatinėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veikų ir jų civilinių teisinių pasekmių, įeinančių į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju yra priimtas ne nuosprendis, bet ikiteisminio tyrimo procesinis dokumentas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris, kaip ir kiti baudžiamosios bylos duomenys prejudicinės reikšmės neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad skiriasi baudžiamosios, civilinės, darbuotojo materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, tikslai, kaltės samprata, taip pat skirtinga šių atsakomybės rūšių taikymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013). Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už įstatyme numatytas veikas, kurios yra socialiai pavojingos visuomenei, kitokia kaltės įrodinėjimo tvarka – galioja asmens nekaltumo prezumpcija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nutartis nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios R. S. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. padarymo, nagrinėjamojoje byloje neturi prejudicinės galios.
Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, tirdamas materialinės atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą taikymo sąlygas, pilnai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl materialinės atsakomybės taikymo, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui, todėl naikinti priimtą sprendimą atsakovės R. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.
Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistos žalos dydžio sumažinimo.
Pirmosios instancijos teismas turtinę žalą mažino 50 procentų atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, turėdama įtarimų apie galimai neteisėtus atsakovės veiksmus, nesiėmė aktyvių priemonių užkirsti kelią šiems veiksmams, neužtikrino materialinių vertybių apsaugos, nesudarė visiškos materialinės atsakomybės sutarties, taip pat atsižvelgė į atsakovės sveikatos būklę.
LR DK 255 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jeigu žala padaryta tyčia. Tokia pati nuostata nurodyta ir DK 257 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė žalą darbovietei padarė tyčiniais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį. Be to nepagrįsti ir motyvai, kuriais buvo sumažintas padarytos žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovė neužtikrino materialinių vertybių apsaugos, tačiau byloje apie tai nėra jokių duomenų. Tai, kad darbuotojas, kuris tiesiogiai dirba su prekėmis, išsinešdavo jas nesumokėjęs, neįrodo, kad nebuvo tinkamai užtikrinta materialinių vertybių apsauga. Ieškovė, įtarusi, kad galimai dingsta prekės, ėmėsi priemonių nustatyti ar įtarimas pagrįstas ir užkirsti tam kelią. Tai, kad nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes žala padaryta tyčia. Įrodymų, patvirtinančių sunkią turtinę padėtį teismui nepateikta. Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį, todėl šioje dalyje sprendimas naikintinas.
Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, tirdamas materialinės atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą taikymo sąlygas, pilnai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl materialinės atsakomybės taikymo, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, tačiau pirmosios instancijos Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Todėl atsakovo V. S. apeliacinis skundas netenkintinas, nes nėra pagrindo jame nurodytais motyvais naikinti priimtą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė sumokėjo 1 140 Lt žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovės. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, turėjo 6 600 Lt išlaidų advokato pagalbą apmokėti. Advokatas surašė ieškinį, dalyvavo 2 parengiamuosiuose ir 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė nesiekė 7 val. Įvertinus advokato paslaugas atliktas nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, apeliacinės instancijos vertinimu, iš ieškovo priteistina 3 300 Lt suma už ieškinio surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme atitinka proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, advokato darbo sąnaudas bei neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo advokatui 2 500 Lt, todėl patenkinus apeliacinį skundą, įvertinus skundžiamo klausimo sudėtingumą ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti UAB (duomenys neskelbtini) vaistinė iš R. S. 19 000 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki bylos iškėlimo teisme 2011 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 140 Lt. sumokėto žyminio mokesčio bei 4 300 Lt advokato atstovavimo išlaidų.