Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ ieškinį atsakovei PBG oil and gap Sp. z o. o. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atsižvelgiant į CPK 285 straipsnio 2 dalį, teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Iš ieškovės teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Dzūkijos statyba“ ir atsakovė PBG oil and gap Sp. z o. o. 2019 m. vasario 20 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2067790/231117035, kurios pagrindu ieškovė atsakovės užsakymu Sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo pastatyti 3 betoninius silosus projekto „Naujos šilumos ir elektros jėgainės statybos Vilniuje“ įgyvendinimui. Atsakovė savo ruožtu įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti pagal Sutartyje nurodytus terminus pagal Sutarties 7 paragrafą. Iš į bylą pateikto atsakovės laiško dėl atsakymo į laišką dėl negrąžintos skolos ir sąskaitų-faktūrų matyti, kad atsakovė pripažino, jog nėra apmokėjusi ieškovės 2019 m. gegužės 31 d. pateiktos ir iki 2019 m. liepos 1 d. turėjusios būti apmokėtos sąskaitos - faktūros Nr. 000120 – 315 666 Eur sumai, bei ieškovės 2019 m. birželio 28 d. pateiktos ir iki 2019 m. liepos 28 d. turėjusios būti apmokėtos sąskaitos – faktūros Nr. 000156 – 28 000 Eur sumai. Taigi negrąžinta skolos dalis sudaro 343 666 Eur sumą.

2019 m. vasario 20 d. Sutartimi šalys taip pat susitarė, jog laiku neapmokėjus sąskaitos ieškovė turi teisę skaičiuoti 0,02 % delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną. Kaip matyti iš kartu su šiuo ieškiniu pateiktų įrodymų, statybos darbai buvo atliekami etapais, kurių kiekvieno pabaigoje ieškovė pateikdavo sąskaitą atsakovei už nustatytų darbų atlikimą. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį atsakovei buvo išrašytos keturios sąskaitos faktūros kartu nustatant 30 dienų terminą jų apmokėjimui. Ieškovės išrašytos sąskaitos-faktūros Nr. 000090 mokėjimo data buvo 2019 m. gegužės 29 d., tačiau apmokėta buvo 2019 m. liepos 26 d. (pradelstos dienos 58) (315 668 Eur x 0,02% x 58 (dienos) / 365 = 3661,75 Eur), sąskaitos-faktūros Nr. 000118 mokėjimo data buvo 2019 m. birželio 28 d., tačiau apmokėta buvo 2019 m. rugpjūčio 12 d. (pradelstos dienos 45) (315 666 Eur x 0,02% x 45 (dienos) / 365 = 2840,99 Eur), sąskaitos-faktūros Nr. 000120 mokėjimo data buvo 2019 m. liepos 1 d. (pradelstos dienos 109) (315 666 Eur x 0,02% x 109 (dienos) / 365 = 6881,52 Eur), sąskaitos-faktūros Nr. 000156 mokėjimo data buvo 2019 m. liepos 28 d. (pradelstos dienos 82) (28 000 Eur x 0,02% x 82 (dienos) / 365 = 459,20 Eur). Iš viso pagal ieškovės pateiktą detalizuotą palūkanų paskaičiavimą matyti, kad atsakovės mokėtinos palūkanos sudaro 13 843,46 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytas sąlygas arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai).

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad statybos rangos sutartis yra tokia sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Kai atliekami sudėtingų, didelės apimties objektų statybos darbai, paprastai be pagrindinės generalinės rangos sutarties sudaromos subrangos sutartys atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju rangovas generalinėje sutartyje tampa užsakovu subrangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimas aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys.

Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012 ir kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma

Nagrinėjamu atveju atsakovė PBG oil and gap Sp. z o. o. pažeidė prievolę, nes nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 343 666 Eur skolą ir 13 843,46 Eur delspinigius.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo tenkinus, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė už teisines paslaugas t.y. bylos medžiagos analizę, dokumentų vertimą, ieškinio rengimą ir pateikimą teismui patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (8.2 punktas). Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nurodytą užmokesčio dydį, įvertinęs bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, sprendžia, jog teisinga ir protinga ieškovei UAB „Dzūkijos statyba“ atlyginti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės PBG oil and gap Sp. z o. o. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo duomenimis, byloje susidarė 5,89 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Nors ši suma ir viršija minimalią 5 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau atsižvelgiant į šios sumos išieškojimo užsienio valstybėje išlaidas, vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, 5,89 Eur suma už procesinių dokumentų siuntimą iš atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos statyba“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės PBG oil and gap Sp. z o. o. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) 343 666 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) skolą, 13 843,46 Eur (trylikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 46 ct) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (357 509,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės PBG oil and gap Sp. z o. o. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos statyba“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Kauno apygardos teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šį sprendimą per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos ieškovė gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.