Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-85-634/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-04-29
Bylos Nr.
eAN2-85-634/2024
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00153-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Pažeidėjas
I. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-85-634/2024Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00153-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos 16.9.3; 16.9.8.1; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu I. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. spalio 11 d., 12.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ir rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone. Už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, I. K. paskirta 75 Eur bauda, o už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje jam paskirta 375 Eur bauda ir 6 mėnesiams atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. K. paskirta 375 Eur bauda ir 6 mėnesiams atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu, I. K. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-6289-2023 ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti Institucijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-6289-2023 ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas panaikinti taikytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą arba kiek įmanoma daugiau sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. vasario 26 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad I. K. poziciją, kad jis nepadarė administracinių nusižengimų paneigia byloje esančių duomenų visuma: liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje nėra laikomas išskirtine aplinkybe. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukeltų itin neigiamas pasekmes.

4. I. K. teikia apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-6289-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį I. K. atžvilgiu nutraukti arba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu I. K. paskirtą nuobaudą pakeisti – pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nuobaudą sušvelninti – panaikinti taikytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba kiek įmanoma daugiau sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuabejojo liudytojų – pareigūnų parodymais, motyvuojant tuo, kad nenustatytos aplinkybės, jog pareigūnai yra suinteresuoti apkalbėti pareiškėją, ar kitaip jam pakenkti. Skunde pažymima, kad pareiškėjas vos sustabdytas policijos pareigūnų aiškiai nurodė, kad skųs jų sprendimą. Sunaikintoje vaizdo medžiagoje aiškiai matytųsi, ar pareiškėjas naudojasi telefonu, vairuodamas transporto priemonę. I. K. nurodo mobilųjį telefoną valdęs navigacijos tikslais, mobiliojo ryšio priemonė buvo ant jai skirtos laisvų rankų įrangos, apeliantas ją laikinai valdė pirštu, o tai atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį. Byloje nėra jokių duomenų, kad telefonas buvo išimtas iš laikiklio ir juo buvo naudojamasi rankomis, o šios aplinkybės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad apie teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kylančią atsakomybę, teises ir pareigas, aiškiai bei atitinkamai informuoti administracinį nusižengimą padariusį asmenį yra pareigūnų pareiga. Neturintis teisinio išsilavinimo asmuo neturi pakankamai žinių, kad galėtų žinoti visus įstatymus ir kokios bei kokiu būdu reglamentuojamos jam kylančios pareigos. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų neatmetė. Apeliantas nurodo negalėjęs savavališkai nusistatyti jam paskiriamos baudos dydžio, todėl neturėjo kompetencijos suvokti ir apie visas iš administracinės atsakomybės kylančias teises ir pareigas. Apeliantas nesutinka, kad jo elgesys buvo nesąžiningas, neapdairus ir nerūpestingas, nes paskirtas baudas ir prievoles visuomet sąžiningai vykdo, neturėjo jokio pagrindo neišklausyti papildomų transporto priemonės vairavimo kursų, jei būtų tinkamai apie juos informuotas atsakingų asmenų. Protokole nebuvo aiškiai nurodyta, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas nėra siejamas vien su specialiosios teisės atėmimo termino pasibaigimu, nes asmuo turi atlikti papildomus veiksmus.

4.3. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešių mėnesių laikotarpiui nesukels apeliantui ar jo šeimos nariams itin neigiamų pasekmių. Apeliantas yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o ši įmonė užsiima aplinkos tvarkymu, įmonė veikia visoje Lietuvoje, todėl apeliantas turi nuolat važinėti į skirtingus objektus, o už darbų neatlikimą yra numatytos baudos. Apeliantui netekus teisės vairuoti transporto priemones, įmonės veikla ženkliai nukenčia, o iš įmonės veikos gaunamos pajamos yra vienintelės apelianto gaunamos pajamos, todėl specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones neproporcingai apriboja jo teisę į darbą. Skunde nurodoma, kad apelianto veiksmai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. ANK 424 straipsnio nuostata taikoma tiek asmenims neįgijusiems teisės vairuoti transporto priemonę, tiek ją praradusiems asmenims, tokiu būdu vienoda atsakomybė taikoma už skirtingų pavojingumų veiksmus. Analizuojamu atveju pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, dėl nežinojimo nesusigrąžinus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Be to, 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra neproporcingas kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad I. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, neturi pagrindo konstatuoti, kad apelianto veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir (ar) padaryti esminiai materialiosios teisės pažeidimai. Analizuojamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pagrįstai netenkino I. K. skundo dėl jo atžvilgiu priimto Institucijos nutarimo ir paliko jį nepakeistu. Žemesnės instancijos teismas patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu, ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Priimdamas Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas iš esmės visais apeliaciniame skunde paminėtais klausimais pateikė aiškius ir išsamius motyvus, o naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos apylinkės teismo, I. K. apeliaciniame skunde nenurodė.

6. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <...> draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

7. Kelių eismo taisyklių 20 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

8. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimą, pakanka nustatyti, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, nesinaudodamas laisvų rankų įranga, o ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra įrodyta pareigūnų parodymais, kurie patvirtino, kad I. K. pravažiuojant pro pareigūnų automobilį, aiškiai matė, jog apeliantas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, laikydamas telefoną dešinėje rankoje. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad tuo metu, kai apeliantas naudojosi mobiliojo ryšio priemone, mobiliojo ryšio telefonas buvo įdėtas į laisvų rankų įrangos laikiklį.

9. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūnų parodymais, kad I. K. naudojosi mobiliojo ryšio priemone, o vienintelis įrodymas, kuris galėtų patvirtinti pareigūnų nurodomas aplinkybes, galėjo būti vaizdo įrašas, kuris buvo sunaikintas, šie argumentai nepaneigia pareigūnų parodymų patikimumo. Nei administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nei apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti pareigūnų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Vien skunde nurodoma aplinkybė, kad I. K. iš karto nurodė skųsiantis pareigūnų sprendimą, savaime nereiškia, kad dėl šios priežasties pareigūnai buvo suinteresuoti neteisingai apkaltinti apeliantą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas.

10. Apeliaciniame skunde taip pat yra ginčijamas nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad I. K. nežinojo, kad norint atgauti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones po to, kai ji buvo atimta, jam yra būtina baigti papildomus vairuotojų mokymus ir neužtenka tik sulaukti administracinio poveikio priemonės termino pasibaigimo, nes ši pareiga jam nebuvo išaiškinta.

11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja O. P. 2022 m. rugsėjo 1 d. surašė administracinio nusižengimo nutarimą I. K. dėl to, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, o būtent: jis 2022 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini), 21,5 kilometre vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 111 km/h greičiu. Už šio administracinio nusižengimo padarymą I. K. buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui.

12. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje (įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.) numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, grąžinami iš jo paimti dokumentai specialioji teisė grąžinama tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą. Jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo paimti dokumentai grąžinami atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą. Šiuo metu galiojančioje ANK 686 straipsnio 4 dalies redakcijoje yra pateikiama nuoroda į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kurio 24 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodoma, kad asmeniui, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Taigi siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones turi ne tik pasibaigti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, bet asmuo taip pat turi pabaigti papildomus vairuotojų mokymus.

13. Teismas atkreipia dėmesį, kad KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą bei anksčiau galiojusią ANK 686 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Tai, jog pareiškėjas nurodo nežinojęs, jog yra numatyta speciali šios teisės susigrąžinimo tvarka, įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi, nes toks asmens neveikimas ir nesidomėjimas negali būti vertinamas kaip administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Taigi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo metu – 2023 m. spalio 11 d., teisė vairuoti transporto priemones I. K., teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo grąžinta. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. K. 2023 m. spalio 11 d. vairavo transporto priemonę, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, yra pagrįsta.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu, nurodant, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones I. K. yra reikalinga darbe, be to, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams yra neproporcingai griežta administracinio poveikio priemonė.

15. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

18. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo.

19. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Šiuo atveju matyti, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą I. K. buvo paskirtas minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas. Nors I. K. nurodo, kad buvo padarytas formalus administracinis nusižengimas, kuris nesukėlė jokių realių pasekmių, tačiau toks administracinio nusižengimo aplinkybių vertinimas parodo, kad I. K. savo elgesio nevertina kritiškai ir realiai nesupranta jo atliktų veiksmų pavojingumo.

20. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie darbą ir pajamų sumažėjimą netekus teisės vairuoti transporto priemones, nelaikytinos švelninančiomis jo atsakomybę ir nepripažįstamos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. I. K. iki nusižengimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones ir todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad I. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

21. Apygardos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

22. Teismo vertinimu, I. K. paskirtos bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba paskirti dar švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

23. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis