- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- A-662-1494-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Kilminė“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltisches Haus“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Kilminė“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kilminė“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Baltisches Haus“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Kilminė“ skundu ir patikslintu skundu (b. l. 36-39, I t., 107-114, IV t.) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 dalį, kuria UAB „Baltisches Haus“ žemės ūkio paskirties 0,9703 ha sklypas (duomenys neskelbtini) miestelyje pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu, ir panaikinti Institucijos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. TS-168, kuriuo pakeistas Institucijos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 1 punktas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Institucijos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 dalį, kuria UAB „Baltisches Haus“ žemės ūkio paskirties 0,9703 ha sklypas (duomenys neskelbtini) miestelyje pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu, ir Institucijos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. TS-1681 panaikino.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ apeliaciniu skundu (b. l. 181-182, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Atsakovas Kauno rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 185-189, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
II.
Pareiškėjas UAB „Kilminė“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamo Institucijos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 dalies, kuria UAB „Baltisches Haus“ žemės ūkio paskirties 0,9703 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) miestelyje pripažintas svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu, bei ginčijamo Institucijos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. TS-168, kuriuo pakeistas Institucijos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 1 punktas, galiojimą; uždrausti atsakovui Kauno rajono savivaldybei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su UAB „Baltisches Haus“ organizuojamu žemės ūkio paskirties sklypo 0,9703 ha (duomenys neskelbtini) miestelyje detaliuoju planu, įskaitant, bet neapsiribojant, uždrausti organizuoti ir atlikti administracines procedūras dėl organizuojamo žemės ūkio paskirties sklypo 0,9703 ha detaliojo plano sprendinių derinimo nuolatinėje statybos komisijoje, uždrausti išduoti šio detaliojo plano sprendinių suderinimo nuolatinės statybos komisijoje protokolą (aktą) bei uždrausti organizuoti ir vykdyti administracines procedūras dėl organizuojamo žemės ūkio paskirties sklypo 0,9703 ha detaliojo plano patvirtinimo Kauno rajono savivaldybėje ir uždrausti priimti sprendimą dėl šio detalaus plano patvirtinimo.
Paaiškina, kad Institucija 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-197 pripažino UAB „Baltisches Haus“ žemės ūkio paskirties sklypą svarbiu Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros objektu ir leido pradėti rengti šio sklypo detalųjį planą pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai keisti, taip pat šio sprendimo pagrindu priimti ir kiti teisės aktai ir sutartys. Institucija 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-168 pakeitė Institucijos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 1 punktą. Nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1, 3 dalis, 92 straipsnį ir daro išvadą, kad nesant galimybės atkurti buvusios padėties iki ginčijamo akto priėmimo, reikalavimo užtikrinimo priemonė privalo būti taikoma, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas pasidarys negalimas ar pasunkės. Teigia, kad Kauno apygardos administraciniam teismui 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu panaikinus Institucijos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 dalį bei Institucijos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. TS-168, tolesnis detaliojo planavimo procedūrų vykdymas, taip pat administracinių procedūrų viešojo administravimo srityje vykdymas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 daliai. Pažymi, kad administracinės procedūros dėl Institucijos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 buvo sustabdytos tik UAB „Kilminė“ atžvilgiu. Atkreipia dėmesį į Institucijos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. TS-168 aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog Institucijos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 1 punktą siūloma pakeisti ir pripažinti svarbiais sklypuose planuojamus statyti objektus, atsižvelgiant į 2010 m. kovo 30 d. UAB „Baltisches Haus“ prašymą. Daro išvadą, kad sudaroma tokia situacija, kai teismo sprendimo įvykdymas taps komplikuotas ar neįmanomas. Mano, kad Institucijai 2009 m. sausio 29 d. posėdyje sprendimu Nr. TS-1 patvirtinus Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą UAB „Baltisches Haus“ organizuojamas ir finansuojamas žemės ūkio paskirties sklypo detalusis planavimas yra negalimas. Nurodo, kad galiojant šiam bendrajam planui negalima vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi ir priimti sprendimus, leidžiančius rengti detaliuosius planus, numatančius keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, kurioje numatyta statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus, nes tai buvo galima tik iki tol, kol nebuvo parengti teritorijų bendrieji planai. Atkreipia dėmesį, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 21 d. rašte Nr. SD-996 buvo patvirtinta, jog žemės sklypui Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu numatyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis – rekreacinė/bendrojo naudojimo teritorija, todėl detalusis planavimas tapo negalimas, o Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus išduotas Planavimo sąlygų sąvadas Nr. 96 detaliojo planavimo dokumentui rengti neteko galios. Tvirtina, kad nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, tolesnių detaliojo planavimo procedūrų eigos, bus priimti administraciniai teisės aktai, pažeidžiantys ne tik pareiškėjo interesus, bet ir imperatyvias įstatymų nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad Institucija, priimdama 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje neliko 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuria vadovaujantis buvo priimtas Institucijos 2007 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. TS-197. Daro išvadą, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių atsakovas priims neteisėtus ir pareiškėjo interesus pažeidžiančius teisės aktus, dėl kurių turės būti iškelta daug administracinių bylų, ir bus vilkinamas šio teisinio ginčo išsprendimas. Nurodo, kad Institucijai priėmus sprendimą patvirtinti ginčo teritorijos detalųjį planą, palikus galioti pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įgyvendinimas taptų negalimas, nes pareiškėjas turėtų ginčyti Institucijos sprendimą dėl ginčo teritorijos detalaus plano patvirtinimo, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimas turėtų tik prejudicinę reikšmę naujoje byloje. Pažymi, kad detaliojo plano pagrindu teritorijoje rengiamasi vykdyti statybų darbus, atliekami darbai, susiję su pasirengimu vykdyti statybos darbus detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį Nr. AS248-646/2007, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį Nr. AS15-622/2006, 2004 m. liepos 29 d. nutartį Nr. AS1-375/2004, 2008 m. rugpjūčio 28 . nutartį Nr. AS63-473/2008, 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį Nr. AS442-702/2009, 2009 m. spalio 2 d. nutartį Nr. AS438-613/2009.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Vykstant administracinės bylos nagrinėjimui, teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą (ABTĮ 71 str. 5 d.). Proceso dalyviai, pakartotinai teikdami prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, kai ji teismo nutartimi nebuvo pritaikyta, privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti naujus įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas taikyti, be kita ko, reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti ginčijamo Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-197 „Dėl svarbių infrastruktūros objektų pripažinimo“ galiojimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 30 d. nutartimi Nr. AS822-40/2009 Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2010 m. lapkričio 17 d. gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir Kauno apygardos administraciniam teismui 2008 m. spalio 23 d. pateiktas UAB „Kilminė“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (b. l. 102-104, I t.). Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė naujų įrodymų (nepasikeitė aplinkybės), kurie paliudytų, kad atsirado būtinybė taikyti prašyme nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Byloje esančių duomenų taip pat nepakanka konstatuoti, jog nuo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarties, kuria nuspręsta netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir kuri apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos palikta nepakeista, pasikeitė aplinkybės ir yra pagrindas pritaikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Tai, kad pakartotiniame prašyme pareiškėjas prašo taikyti kitaip suformuluotas ir labiau detalizuojamas reikalavimo užtikrinimo priemones nei savo pirminiame prašyme, kuris nebuvo patenkintas, nagrinėjamu atveju, esant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išnagrinėtam prašymui su iš esmės analogiškomis aplinkybėmis ir pagrindu, nesudaro pagrindo jas taikyti. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjui palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimas nelaikytinas pasikeitusia aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, nesant pagrindo teigti, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Kilminė“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.