Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-18 · Administracinė byla Nr. eI2-11104-595/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-18
Bylos Nr.
eI2-11104-595/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07669-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11104-595/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07669-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023-07-11 sprendimą Nr. 23S105857 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760061234.

Teigia, kad Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas, kadangi jis buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai bei neteisingai įvertinus faktines aplinkybes. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas nurodant, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti bendrovėje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2021-10-20 Migracijos departamentas, vadovaudamasis nurodytu pagrindu priėmė sprendimą Nr. 21S32936 išduoti asmeniui du metus galiojantį leidimą laikinai gyventi. 2021-10-21 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2023-10-21. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Lukras“ pagal UTPĮ 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, 2023-05-22 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dirbti bendrovėje nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, tačiau faktiškai savo ketinimo neįvykdė, nes bendrovėje jis nuo 2022-12-01 nedirba. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas nuo 2022-12-01 Bendrovėje nedirbo.

Pažymi, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu ir išdavus leidimą laikinai gyventi, pradėjo dirbti. Tačiau, išdirbus mėnesį laiko, pareiškėjas dėl nepalankiai susiklosčiusių asmeninių priežasčių paprašė darbdavio išleisti jį neapmokamų atostogų, kadangi dėl šeimoje esančių problemų, turėjo grįžti į kilmės valstybę. Išsprendus problemas šeimoje, pareiškėjas 2023-02-08 grįžo į Lietuvą ir buvo pasirengęs pradėti dirbti, tačiau jam nuvykus į darbovietę, buvo paaiškinta, kad šiuo metu nėra darbo ir jam buvo pasiūlyta dar kurį laiką palaukti. Pareiškėjas paaiškino darbdaviui, kad nori dirbti ir užsidirbti ir negali sėdėti namie be pajamų, į ką darbdavys atsakė, kad susiduria su laikinais sunkumais, nes sumažėjo užsakymai ir pažadėjo, kad netrukus bus daug darbo ir pareiškėjas gaus visą sutartą atlyginimą.

Paaiškina, kad po kurio laiko darbdavys pakvietė pareiškėją dirbti ir nuo 2023 m. balandžio mėn. jis išėjo į darbą, bet atidirbus vieną mėnesį, pareiškėjas gavo tik 223,68 Eur dydžio darbo užmokestį. Pareiškėjas susiginčijo su darbdaviu dėl tokio mažo atlyginimo ir pasakė, kad tokiomis sąlygomis dirbti negali bei gavęs net trečdalį nesiekiančio darbo užmokesčio, nerasdamas bendros kalbos su darbdaviu, suprato, kad darbdavys yra nesąžiningas, todėl nepavykus susitarti su darbdaviu, pareiškėjas iš karto pradėjo ieškoti naujo darbo. Kadangi, pareiškėjas yra trūkstamos profesijos atstovas (plytelių klojėjas) ir dirba statybų sektoriuje, jam nebuvo sunku rasti naujo darbdavio dėl statybininkų trūkumo darbo rinkoje ir jis per porą savaičių rado naują darbdavį – UAB „Lukras“, kuris pažadėjo realų darbą.

Nurodo, kad 2023-05-22 pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Teigia, kad pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad pirmasis darbdavys buvo nesąžiningas ir nemokėjo jam sulygto darbo užmokesčio bei kurį laiką nedavė jam darbo.

Atkreipia dėmesį, jog tokia paini ir sudėtinga situacija iš esmės susiklostė dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios visiškai nepriklausančių priežasčių. Jeigu pareiškėjas būtų žinojęs, kad pirmasis darbdavys jam nemokės atlyginimo, jis jau seniai būtų radęs kitą darbdavį ir būtų dirbęs bei gavęs pajamas, tačiau pareiškėjas nesitikėjo tokio darbdavio nesąžiningumo.

Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai panaikino jam leidimą laikinai gyventi, kadangi tokia situacija dėl atlyginimų nemokėjimo susiklostė dėl objektyvių bei nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, kurios turėjo būti pripažintomis svarbiomis.

Mano, kad atsakovas priėmė sprendimą skubotai, tinkamai neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, atlikęs vienašališką patikrinimą ir nustatęs formalų pažeidimą, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2022-12-01 nedirba Bendrovėje, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir dėl to jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, neįvertinęs to fakto, kad pareiškėjas surado naują darbdavį.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Ginčijamas sprendimas neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią, akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Lukras“ pagal Įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, 2023-05-22 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, o jame esantys motyvai ir argumentai formalūs. Paaiškina, kad ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Taigi, Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje pareiškėjas nenurodė. Pažymi, kad Migracijos departamentas dėjo maksimalias pastangas, siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjas dirba ir gauna sutartyje numatytą darbo užmokestį. Pareiškėjas pateikė tik raštišką paaiškinimą, kad nuo 2022-12-04 iki 2023-02-08 buvo neapmokamose atostogose. 2023-02-08 atvyko į Lietuvą, bet nebuvo darbo. Asmuo ieškojo naujo darbdavio ir, suradęs jį, 2023-05-22 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Mano, kad nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad Migracijos departamentas jam nesuteikė galimybės pasisakyti ir tinkamai nebendradarbiavo.

Pažymi, kad per MIGRIS komunikaciją 2023-05-26 Migracijos departamentas kreipėsi į bendrovę, kad ji pateiktų paaiškinimą dėl užsieniečių darbo. 2023-06-06 bendrovė dėl nemokėto darbo užmokesčio pareiškėjui pranešė, kad pareiškėjas išleistas nemokamų atostogų ir atsiuntė asmens prašymą suteikti nemokamas atostogas dėl asmeninių priežasčių ir raštišką paaiškinimą. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ne tik pareiškėjas buvo pateikęs prašymus dėl nemokamų atostogų, bet ir kiti užsieniečiai, kurie buvo įdarbinti minėtoje Bendrovėje, kurių galutinis terminas skiriasi vienu mėnesiu. Kas kelia pagrįstų abejonių dėl prašymų pagrįstumo. Be to, nei Bendrovė, nei pareiškėjas nepateikė Migracijos departamentui, o šiuo metu ir teismui, jokių kitų dokumentų, kurie iš tiesų patvirtintų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) numatytus pagrindus dėl nemokamų atostogų suteikimo.

Nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, kad jis pagrįstai buvo nemokamose atostogose, nes įstatymo leidėjas numatė konkrečius nemokamų atostogų suteikimo terminus ar įstaigą, kuri turi pateikti rekomendaciją dėl būtino buvimo nemokamose atostogose laiko. Nei pats pareiškėjas, nei darbdavys nepateikė tokių duomenų, tad priimant sprendimą buvo vadovautasi tokiais duomenimis, kuriais disponavo Migracijos departamentas. Net ir šiuo metu skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl tam tikrų asmeninių/šeimyninių aplinkybių, nepateikiant jokių kitų dokumentų.

Atsakovas pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad ginčijamas sprendimas yra neproporcingas, pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Pažymi, kad pareiškėjas net 4 mėnesius negavo jokio atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi.

Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023-07-11 sprendimo Nr. 23S105857, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760061234, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021-09-14 pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Enesa“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

2021-10-20 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą Nr. 21S32936 išduoti asmeniui du metus galiojantį leidimą laikinai gyventi. 2021-10-21 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2023-10-21.

Pareiškėjas, ketindamas dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Lukras“ pagal UTPĮ 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, 2023-05-22 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį.

Migracijos departamentas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėją. Aktualiausiais 2023-06-22 šios informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas į UAB „Enesa“ buvo įdarbintas 2021-07-02, tačiau nuo 2022-12-01 iki 2023-04-01 darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. 2023 m. balandžio mėn. pareiškėjui išmokėtas 223,68 Eur darbo užmokestis, o 2023 m. gegužės mėn. darbo užmokestis vėl nebuvo išmokėtas.

Pareiškėjas 2023-05-27 Migracijos departamentui atsiuntė paaiškinimą, kad nuo 2022-12-04 iki 2023- 02-08 buvo neapmokamose atostogose. 2023-02-08 atvyko į Lietuvą, bet nebuvo darbo. Pareiškėjas ieškojo naujo darbdavio ir, suradęs jį, 2023-05-22 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį.

Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 26 d. el. paštu: (duomenys neskelbtini) dėl užsieniečio darbo sąlygų kreipėsi į Bendrovę.

Bendrovė 2023 m. birželio 6 d. Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad užsieniečiui buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl asmeninių priežasčių, bei pateikė užsieniečio prašymą suteikti neapmokamas atostogas dėl asmeninių priežasčių ir užsieniečio pasiaiškinimus dėl neatvykimo į darbą 2022 m. gruodžio mėn. ir 2023 m. sausio – kovo mėn.

Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nuo 2022-12-01 nedirba bendrovėje, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio. 1 dalies 14 punktu, 2023-07-11 priėmė sprendimą Nr. 23S105857, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760061234.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs. Norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėjas atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą.

Byloje duomenų, jog pareiškėjas nuo Leidimo išdavimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, nėra.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, atsakovas neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytiems reikalavimams grindžia tuo, jog užsienietis, pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dirbti bendrovėje nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį bendrovėje, tačiau faktiškai savo ketinimo neįvykdė, nes bendrovėje UAB „Enesa“ nuo 2022-12-01 nedirba. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė vadovaudamasis Sodros informacinės sistemos duomenimis, nustatęs, kad užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis nuo 2022-12-01 iki 2023-04-01, bei už 2023 m. gegužės men.

Byloje ginčo, kad pareiškėjas buvo įdarbintas bendrovėje nėra. Įrodymų, patvirtinančių, jog darbo sutartis su pareiškėju yra nutraukta ir pareiškėjas yra atleistas iš UAB „Enesa“ nėra.

Byloje pripažįstama aplinkybė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrovė darbo užmokesčio nemokėjo. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad išduodant Leidimą, pareiškėjas neatitiko ir šiuo metu neatitinka sąlygų, numatytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Ginčijamame Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas Bendrovėje negaudamas darbo užmokesčio, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir dėl to jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, t. y. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Tokia Migracijos departamento išvada yra nepagrįsta.

Jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, o ne Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Be to, kaip nustatyta, pareiškėjas 2023-05-22 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pagrindu, nurodė, kad ketina dirbti UAB „Lukras“. Tačiau ginčijamame sprendime Migracijos departamentas apie tai nieko nepasisakė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 23S105857, kuriuo užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, yra neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktui ir todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu turi būti panaikintas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Kadangi kiti pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-07-11 sprendimą Nr. 23S105857.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė