Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.8.; 1.2.14.12.2.; 1.2.17.6.1.; 1.2.17.6.2.; 1.2.22.1.1.

2017 m. kovo 6 d.

kaltinamajam R. U. (R. U.) ir jo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 185 straipsnyje ir 189 straipsnio 2 dalyje,

M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 185 straipsnyje ir 202 straipsnio 1 bei 2 dalyse,

O. M. (O. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 185 straipsnyje ir 253 straipsnio 1 dalyje,

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini)),

R. U. (R. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, užsiimantis individualia veikla, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 185 straipsnyje, ir

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji P. R., M. K. (M. K.), O. M. (O. M.), R. S. ir R. U. (R. U.), veikdami kartu skirtingų sudėčių grupėse, pasinaudodami specialiai metalo radimui skirtu prietaisu – metalo detektoriumi „Deus“ ir dviem skirtais žemės darbams atlikti ūkiniais kastuvais, laikotarpiu nuo nenustatytos datos iki 2012 m. lapkričio 28 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos Utenos, Panevėžio ir Vilniaus apskričių, Vilniaus apskrities Ukmergės rajono vietose, Šalčininkų rajono Kalesnikų kaimo ir Jašiūnų miestelio apylinkėse, Vilniaus rajono Kuprijoniškių kaimo apylinkėse ir galiausiai Gaukelių palivarko (nuo 1903 metų Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos, kur kaltinamieji P. R., M. K., O. M. ir R. S. buvo sulaikyti vykdantys kasinėjimus, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais tęstiniais veiksmais vykdydami neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus, lobius (lobių dalis) ir kitą didelės 86 882,37 Lt (25162,87 €) vertės svetimą turtą, t.y.,

vieną šimtą septynias XVIII a. antros pusės – XIX a. vario ir alavo lydinių sagas, po 0,1 Lt vertės, bendros 10,7 Lt vertės;šešiasdešimt tris XVIII a. antros pusės – XIX a. metalines sagas su įrašu, po 0,50 Lt vertės, bendros 31,5 Lt vertės;trylika XIX a. – XX a. pradžios metalinių sagų, po 0,5 Lt vertės, bendros 6,5 Lt vertės;penkias XIX a. – XX a. pradžios metalines sagas, po 0,3 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės;dvidešimt dvi XX a. pirmos pusės metalines Lenkijos uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 66 Lt vertės;šešias XIX a. – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;tris XX a. pirmos pusės metalines JAV uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;tris XIX a. pirmos pusės metalines uniformines sagas, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;keturias XIX a. pirmos pusės – XX a. pradžios vario lydinio Rusijos uniformines sagas, po 15 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;dvidešimt vieną XVIII a. pabaigos – XIX a. metalinę sagą, po 0,1 Lt vertės, bendros 2,1 Lt vertės;septyniolika XIX a. – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 0,3 Lt vertės, bendros 5,1 Lt vertės;dvidešimt XIX a. – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 0,1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės vario lydinio sagą, 3 Lt vertės;penkias XIX a. – XX a. pirmos pusės metalines sagteles, po 2 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės; dvi XIX a. vario lydinio sąsagas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės; penkis XIX a. – XX a. pirmos pusės metalinius apkalus, po 2 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;XIX a. antros pusės žalvarinį auskarą-pakabuką, 7 Lt vertės;penkis XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės dirbinių fragmentus, po 0,3 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės; aštuonis XVII – XIX a. žalvarinius antpirščius, po 15 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;keturis XVII – XIX a. vario lydinio kryželius, po 50 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės;du XX a. pirmos pusės metalinius kryželius, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;XVIII – XIX a. vario lydinio kryželio fragmentą, 1 Lt vertės;dvi XIX a. antros pusės – XX a. pradžios bronzines rankenėles, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės bronzinę bato pasagą, 5 Lt vertės;tris XVIII a. antros pusės – XIX a. bronzinius apkalus, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinę žvakidės detalę, 10 Lt vertės;XVIII a. švininį verpstuką, 10 Lt vertės;XVII – XVIII a. švininę poligrafinę raidės „D“ klišę, 80 Lt vertės;du XIX a. antros pusės – XX a. pradžios vario lydinio diržo apkalus, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;tris XIX a. antros pusės – XX a. pradžios vario lydinio apkalus, po 8 Lt vertės, bendros 24 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę segę, 10 Lt vertės;XIX a. švininę proveržlę, 1 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės vario lydinio žiedą, 10 Lt vertės; XX a. antros pusės vario lydinio žiedą, 1 Lt vertės;XIX a. pradžios žalvarinę Prancūzijos gvardijos uniforminę sagą, 100 Lt vertės;XIX a. antros pusės metalinę sagtį, 10 Lt vertės;septynias XIX a. pradžios žalvarines Prancūzijos uniformines sagas, po 90 Lt vertės, bendros 630 Lt vertės;dešimt XIX a. pradžios žalvarinių Prancūzijos uniforminių sagų, po 80 Lt vertės, bendros 800 Lt vertės;XIX a. pradžios žalvarinę Neapolio karalystės sagą, 80 Lt vertės;XIX a. pradžios žalvarinę sagą, 15 Lt vertės;XIV – XVI a. bronzinės pasaginės sagės fragmentą, 100 Lt vertės;XIX a. geležinį pakabuką, 10 Lt vertės;XIX a. – XX a. pradžios žalvarinį apkalą, 0,5 ct vertės;tris XIX a. pradžios žalvarines Prancūzijos sagas, po 80 Lt vertės, bendros 240 Lt vertės;dvi XVIII – XIX a. švinines kulkas, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;XIX a. žalvarinį žvangutį, 10 Lt vertės;XIX a. – XX a. pradžios vario lydinio sąsagą, 10 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinę prietaiso detalę, 1 Lt vertės;XX a. pirmos pusės vario lydinio švirkštą, 50 Lt vertės;dvi XIX a. pradžios žalvarines uniformines sagas, po 90 Lt vertės, bendros 180 Lt vertės;XIX a. pradžios žalvarinę sagą, 80 Lt vertės;dvi XIX a. pradžios žalvarines Prancūzijos uniformines sagas, po 150 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės;XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios žalvarinę Prancūzijos uniforminę sagą, 100 Lt vertės;XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios žalvarinę Prancūzijos uniforminę sagą, 80 Lt vertės;dvi XIX a. pradžios žalvarines Ispanijos uniformines sagas, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;XIX a. pirmos pusės žalvarinę kokardą, 180 Lt vertės;XIX a. pirmos pusės žalvarinę kokardą, 200 Lt vertės;keturias XIX a. vario lydinio sagtis, po 20 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;XX a. pirmos pusės vario lydinio grandelę, 1 Lt vertės;tris XVII – XIX a. švinines kulkas, po 8 Lt vertės, bendros 24 Lt vertės;du XIX a. žalvarinius apkalus, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;du XIX a. žalvarinius apkalus, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;XIX a. Rusijos žalvarinę sagą, 5 Lt vertės;septynias XIX a. žalvarines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės;XIX a. – XX a. pradžios žalvarinę kniedę, 0,5 Lt vertės;XX a. antro ketvirčio Vokietijos geležinį šalmą su pošalmio fragmentais, 230 Lt vertės;XX a. pradžios Vokietijos antšalmį su metaline viršūne, 200 Lt vertės;XVII – XVIII a. molinęs pypkutę, 90 Lt vertės;XVII – XVIII a. bronzinį žiedą, 15 Lt vertės;XVIII – XIX a. bronzinį žiedą, 10 Lt vertės;trylika XIX a. vario lydinio sagų, po 10 ct vertės, bendros 1,3 Lt vertės;XX a. pradžios žalvarinį medaliuką „Securitas in Tempestare“, 30 Lt vertės;XIX a. bronzinį medaliuką, 15 Lt vertės;XIX a. pabaigos žalvarinį medaliuką, 7 Lt vertės;XX a. pradžios aliuminį medaliuką, 7 Lt vertės;XIX a. žalvarinį religinį medaliuką, 15 Lt vertės;XIX a. bronzinį su emaliu kryželį, 60 Lt vertės;keturias 1762 – 1796 m. Rusijos grivenikų monetas, po 30 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;dvylika 1762 – 1796 m. Rusijos 20 kapeikų monetų, po 25 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės;dvi 1762 – 1796 m. Rusijos polupoltinikų monetas, po 35 Lt vertės, bendros 70 Lt vertės;1861 m. Rusijos 10 kapeikų monetą, 40 Lt vertės;dešimt 1909-1915 m. Rusijos 10 kapeikų monetų, po 10 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;dvylika 1905-1915 m. Rusijos 10 kapeikų korodavusių monetų, po 7 Lt vertės, bendros 84 Lt vertės;vienuolika 1908-1915 m. Rusijos 15 kapeikų monetų, po 10 Lt vertės, bendros 110 Lt vertės;devyniolika 1906-1915 m. Rusijos 15 kapeikų korodavusių monetų, po 7 Lt vertės, bendros 133 Lt vertės;trisdešimt penkias 1913-1915 m. Rusijos 20 kapeikų monetas, po 15 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės;šešiolika 1869-1915 m. Rusijos 20 kapeikų korodavusių monetų, po 10 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;1895 m. Rusijos 50 kapeikų korodavusią monetą, 35 Lt vertės;1923 m. Lenkijos 20 grašių monetą, 3 Lt vertės;1923 m. Lenkijos 50 grašių monetą, 2 Lt vertės;1923 m. Lenkijos 50 grašių apdilusią monetą, 1 Lt vertės;aštuonias 1698-1699 m. Brandenburgo-Prūsijos orto monetas, po 250 Lt vertės, bendros 2000 Lt vertės;dvidešimt dvi 1811-1816 m. Prūsijos 1/6 talerio monetas, po 180 Lt vertės, bendros 3960 Lt vertės;1925 m. Lenkijos 1 zloto monetą, 500 Lt vertės;1932 m. Lenkijos 2 zlotų monetą, 20 Lt vertės;1933 m. Lenkijos 2 zlotų monetą, 15 Lt vertės;1932 m. Lenkijos 5 zlotų monetą, 30 Lt vertės;dvi 1936 m. Lenkijos 5 zlotų monetas, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;dvi 1932 m. Lenkijos 10 zlotų monetas, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;dvi 1822-1824 m. Prūsijos grašio monetas, po 25 Lt vertės, bendros 50 Lt vertės;1876 m. Prūsijos 2 markių monetą, 60 Lt vertės;1877 m. Prūsijos 2 markių monetą, 40 Lt vertės;1902 m. Prūsijos 2 markių monetą, 40 Lt vertės;1903 m. Prūsijos 2 markių monetą, 50 Lt vertės;1906 m. Prūsijos 2 markių monetą, 30 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios geležinį žaidimo žetoną, 70 Lt vertės;1855 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 25 Lt vertės;1852 m. Rusijos 1 kapeikos korodavusią monetą, 5 Lt vertės;1792 m. Abiejų Tautų Respublikos grašio moneta, 30 Lt vertės;1811 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;1812 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 10 Lt vertės;1797 m. Rusijos poluškos monetą, 50 Lt vertės;1682 – 1725 m. Rusijos poluškos monetą, 10 Lt vertės;XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios Niurnbergo žetoną, 35 Lt vertės;XVIII a. antros pusės – XIX a. pradžios Niurnbergo skaičiavimo žetoną, 20 Lt vertės;XIX a. pradžios Niurnbergo skaičiavimo žetoną, 2 Lt vertės;1764 – 1795 m. Lenkijos Karalystės 3 grašių monetą, 10 Lt vertės;1915 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 1 Lt vertės;1881 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 4 Lt vertės;1705 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 35 Lt vertės;1883 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 4 Lt vertės;1890 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;1876 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 12 Lt vertės;1860 m. Rusijos denežkos monetą, 7 Lt vertės;1911 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 1,5 Lt vertės;1856 m. Rusijos, Varšuvos kalyklos denežkos monetą, 150 Lt vertės;1706 m. Rusijos 1 kapeikos monetos klastotę, 35 Lt vertės;1738 m. Rusijos dengos monetą, 4 Lt vertės;1797 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 12 Lt vertės;1925 m. Lietuvos 20 centų monetą, 8 Lt vertės;dvi 1936 m. Lietuvos 5 centų monetas, po 4 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;1925 m. Lietuvos 5 centų monetą, 1 Lt vertės;1822 m. Prūsijos 1 pfenigo monetą, 10 Lt vertės;1892 m. Vokietijos 5 pfenigų monetą, 5 Lt vertės;1928 m. Lenkijos 5 grašių moneta, 15 Lt vertės;1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 5 Lt vertės;tris 1533-1584 m. Rusijos dengos monetas, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;1533-1584 m. Rusijos dengos monetą, 6 Lt vertės;1533-1584 m. Rusijos kapeikos monetą, 3 Lt vertės;1598-1605 m. Rusijos kapeikos monetą, 8 Lt vertės;1598-1605 m. Rusijos kapeikos monetą su kaldinimo broku, 4 Lt vertės;penkiasdešimt devynias 1613-1645 m. Rusijos kapeikos monetas, po 20 Lt vertės, 1180 Lt vertės;devynias 1682-1725 m. Rusijos kapeikos monetas, po 8 Lt vertės, 72 Lt vertės;tris 1682-1725 m. Rusijos kapeikos korodavusias monetas, po 4 Lt vertės, 12 Lt vertės;dvi 1682-1725 m. Rusijos kapeikos aplūžinėjusias monetas, po 2 Lt vertės, 4 Lt vertės;tris šimtus aštuoniasdešimt penkias 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 1 Lt vertės, bendros 385 Lt vertės;aštuoniasdešimt šešias įvairių laikotarpių įvairių valstybių korodavusias monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 43 Lt vertės;devyniasdešimt dvi XVII – XX a. pradžios nenustatytų valstybių blogos būklės monetas, po 0,1 Lt vertės, bendros 9,2 Lt vertės;1791 m. Rusijos griveniko monetą, 10 Lt vertės;1741-1761 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;1741-1761 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 5 Lt vertės;dvidešimt ne anksčiau nei 1740 – 1917 m. Rusijos įvairių nominalų korodavusių monetų, po 3 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;šimtą šešias 1731 – 1917 m. Rusijos įvairių nominalų korodavusių monetų, po 2 Lt vertės, bendros 212 Lt vertės;devyniasdešimt tris 1730 – 1917 m. Rusijos įvairių nominalų korodavusiais ir nudilusias monetas, po 1 Lt vertės, bendros 93 Lt vertės;aštuoniasdešimt devynias 1730 – 1917 m. Rusijos įvairių nominalų korodavusias, nudilusias ir mechaniškai pažeistas monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 44,5 Lt vertės;dvi 1867 ir 1917 m. monetų centrines dalis, likusias nuo žiedų gamybos, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;stulpelį, į kurį sulipusios trys 1867-1917 m. pavyzdžių Rusijos įvairių nominalų monetos, 10 Lt vertės;1912 m. Austrijos 2 helerių monetą, 1 Lt vertės;1862 m. Didžiosios Britanijos 1 penio monetą, 4 Lt vertės;keturiasdešimt penkias 1918-1940 m. Latvijos 1, 2, 5 ir 20 santimų monetas, po 5 Lt vertės, bendros 225 Lt vertės;1753 m. Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetą, 30 Lt vertės;penkiasdešimt penkias 1766-1795 m. Abiejų Tautų Respublikos ir XIX a. Varšuvos Kunigaištystės įvairių nominalų grašių korodavusias monetas, po 1 Lt vertės, bendros 55 Lt vertės;šešiasdešimt penkias 1923-1939 m. Lenkijos įvairių nominalų grašių ir zlotų korodavusias monetas, po 4 Lt vertės, bendros 260 Lt vertės;keturiolika 1611-1668 m. Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rygos šilingo korodavusių monetų, po 1 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės;dvi 1925 m. ir 1936 m. Lietuvos 5 centų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;penkiasdešimt šešias 1940-1945 m. Vokietijos 1, 2, 5 ir 10 pfenigų monetas, po 0,1 Lt vertės, bendros 5,6 Lt vertės;dvidešimt aštuonias XIX a. antros pusės – 1921 m. Vokietijos 1, 2, 5 ir 10 pfenigų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 56 Lt vertės;dvi XX a. pirmos pusės Rusijos žetonus, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;lobį (lobio dalį) – 866 1632-1660 m. Rygos ir Livonijos šilingo monetas ir jų klastotes, po 8 Lt vertės; 20 1621-1640 m. Rygos, Elbingo ir Prūsijos šilingų monetų, po 2 Lt vertės; 5 1587-1632 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rygos šilingų monetas ir jų klastotes, po 1 Lt vertės, bendros 6973 Lt vertės;tris 1648-1668 m. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingų nudilusias monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės;1648-1668 m. Lenkijos Karalystės arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo nudilusią ir aplūžusią monetą, 0,5 Lt vertės;1859 m. Rusijos denežkos monetą, 0,1 Lt vertės; dvi XIX a. – XX a. pradžios plombas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;1879 m. Rusijos plombą, 3 Lt vertės;XIX a. plombą, 0,1 Lt vertės;1492-1506 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetą, 25 Lt vertės;penkias 1492-1506 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetas, po 15 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;1550-1559 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro aplūžusią monetą, 30 Lt vertės;1558 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetą, 70 Lt vertės;šešias ne ankstesnes nei 1560 m. – 1570 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenarių monetas, po 35 Lt vertės, bendros 210 Lt vertės;keturias 1621 m. – ne vėlesnes nei 1629 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenarių monetas, po 10 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;1625 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grašio monetą, 20 Lt vertės;1589 m. Lenkijos šilingo monetą, 25 Lt vertės;1666 m. Lenkijos tymfo (30 grašių) monetą su netiksliu legendos įrašu, 300 Lt vertės;1665 m. Lenkijos tymfo (30 grašių) monetos klastotę, 100 Lt vertės;1683 m. Lenkijos 6 grašių monetą, 350 Lt vertės;1813 m. Varšuvos Kunigaištystės 10 grašių monetą, 70 Lt vertės;1840 m. Lenkijos 10 grašių monetą, 35 Lt vertės;1640-1688 m. Brandenburgo-Prūsijos 6 grašių monetą, 50 Lt vertės;dvi 1757 m. Brandenburgo-Prūsijos 6 grašių monetas, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės; 1699 m. Prūsijos orto monetą, 200 Lt vertės;XVII – XVIII a. audeklo plombą dviejų diskų su išlikusiu vienu disku, 5 Lt vertės; aštuoniolika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios įvairių valstybių plombų, po 8 Lt vertės, bendros 144 Lt vertės; keturiasdešimt XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos pašto plombų, po 3 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;septyniolika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos geležinkelio plombų, po 10 Lt vertės, bendros 170 Lt vertės;penkiolika XIX a. 10-o dešimtmečio – XX a. 1-o dešimtmečio Rusijos muitinės plombų, po 5 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;dvidešimt vieną 1922-1940 m. Lietuvos muitinės plombą, po 3 Lt vertės, bendros 63 Lt vertės;tris XX a. 3 – 4-o dešimtmečių Lietuvos įvairių įstaigų plombas, po 2 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;tris XX a. 3 – 4-o dešimtmečių Lenkijos (Vilniaus) pašto plombas, po 2 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;trylika XIX – XX a. plombų ruošinių, po 1 Lt vertės, bendros 13 Lt vertės;keturiasdešimt penkias XIX – XX a. įvairias plombas su vaizdulių fragmentais, po 0,5 Lt vertės, bendros 22,5 Lt vertės;šešias XIX – XX a. įvairias plombas su neišlikusiais vaizduliais, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,6 Lt vertės;285-310 m. Romos Imperijos monetą, 30 Lt vertės;1660-1669 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 2 Lt vertės;1599 m. Rygos 3 grašių monetą, 80 Lt vertės;1619 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 10 Lt vertės;1925 m. Lietuvos 20 centų monetą, 5 Lt vertės;1649 m. Rygos šilingo monetą, 10 Lt vertės;šešias 1733-1925 m. įvairių valstybių skirtingų nominalų šilingų ir grašių korodavusias monetas, po 1 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;šešias 1932-1934 m. Lenkijos 5 zlotų monetas, po 20 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;tris 1932 m. Lenkijos 10 zlotų monetas, po 40 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;trisdešimt vieną XVIII – XIX a. pradžios Rusijos įvairių nominalų korodavusią monetą, po 1 Lt vertės, bendros 31 Lt vertės;tris 1870-1945 m. Vokietijos 5 pfenigų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;keturias 1876-1903 m. Prūsijos ir Bavarijos 2 markių monetas, po 35 Lt vertės, bendros 140 Lt vertės;II – III a. Romos Imperijos denaro korodavusią ir aplūžinėjusią monetą, 10 Lt vertės;dešimt 270-310 m. Romos Imperijos korodavusių monetų, po 30 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės;XX a. 3 – 4-o dešimtmečių Lietuvos Lietkabelio plombą, 1 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės sidabrinį žiedą, 20 Lt vertės;dvi XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;XX a. 3-o dešimtmečio žalvarinę Vokietijos uniforminę sagą, 1 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinio žiedo fragmentą, kurio negalima įvertinti pinigine išraiška;trisdešimt penkis XVIII – XIX a. spalvotos masės karolių karoliukus, akutes ir jų fragmentus, bendros 1 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės žalvarinę sagtelę, 2 Lt vertės;tris sulipusias 1632–1654 m. šilingo monetas, bendros 15 Lt vertės;

- dvi sulipusias 1611–1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės;

1611–1632 m. Rygos šilingo monetą, 3 Lt vertės;dvi XVII a. pirmos pusės aplūžusias Rygos šilingo monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;dvi 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetas, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;1632–1654 m. Rygos šilingo monetą, 3 Lt vertės;dvi XVII a. pirmos pusės blogos būklės nenustatytas monetas, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška, t.y. iš viso 3093 vienetus radinių – bendros 34 682,05 Lt (10 044,61 €) vertės, kurie buvo laikomi pas kaltinamąjį P. R. ir jo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Be to, kaltinamieji P. R., M. K. (M. K.), O. M. (O. M.), R. S. ir R. U. (R. U.), tuo pačiu laikotarpiu, veikdami tose pačiose vietose ir tokiu pačiu būdu, skirtingų sudėčių grupėmis, pasisavino XIX a. antros pusės bronzinę rankenėlę - 5 Lt vertės;

XIX a. žalvarinį antpirštį, 5 Lt vertės;XIX a. – XX a. pradžios žalvarinę sagtelę, 2 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žalvarinį apkalą, 2 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalo lydinio sąsagos dalį, 1 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pradžios Rusijos žalvarinę uniforminę sagą, 1 Lt vertės;tris XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarines uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;tris XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalo lydinio sagas, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;XIX a. antros pusės alavinę sagą, 2 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalo ir stiklo segę, 1 Lt vertės;dvi XX a. pirmos pusės plastiko sagas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;XX a. pabaigos – XXI a. pradžios metalinę sagą-kniedę, 1 Lt vertės; XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę sagą, 5 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinį kryželį, 1 Lt vertės;XIX a. bronzinį svarelį „3“, 10 Lt vertės;tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagteles, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;šešis XIX a.– XX a. pradžios žalvarinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios balto metalo apkalą su raide „K“, 1 Lt vertės;tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinius karinės uniformos trafaretus, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;penkis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalo ir stiklo bižuterijos fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;vienuolika XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinių apkalų, po 1 Lt vertės, bendros 11 Lt vertės;keturis XIX a. bronzinius įvairių detalių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;tris XX a. pirmos pusės metalinius įvairių detalių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;XIX a. žalvarinį antpirštį, 10 Lt vertės;du XIX a. žalvarinius raktus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;XX a. pradžios žalvarinę sagtį, 20 Lt vertės;tris XX a. pirmos pusės metalines sagtis, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;du XX a. pirmos pusės varines gilzes, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;dešimt XVIII – XIX a. švininių kulkų, po 3 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;XX a. pirmos pusės švininę dekoratyvinę detalę „Kupranugaris“, 15 Lt vertės;XIX a. pirmos pusės bronzinį grenadierių apkalą, 300 Lt vertės;aštuonis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pradžios bronzinį žiedą, 10 Lt vertės;devynias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 27 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Prūsijos žalvarinę sagą, 3 Lt vertės;dvi XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 11 ir 23 pulkų alavo-švino lydinio sagas, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;šešiolika XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 1 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;keturis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinius uniformos trafaretus, po 3 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;XIX a. pirmos pusės bronzinį apkalą, 15 Lt vertės;XIX a. antros pusės bronzinę dekoratyvinę detalę, 3 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės žalvarinę dekoratyvinę vinį, 1 Lt vertės;penkis XIX a. žalvarinius žiedus, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės; XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinį žiedą su akimi, 1 Lt vertės; XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinio žiedo fragmentą, 1 Lt vertės;du XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinius antpirščius, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;keturis XX a. pirmos pusės varines gilzes, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės; XVIII – XIX a. geležinį sviedinėlį, 5 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios balto metalo žvangutį, 2 Lt vertės;penkias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalines sagtis, po 3 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;penkias XX a. pirmos pusės metalines sagtis, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;septynias XX a. pirmos pusės JAV metalines uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 21 Lt vertės; dvidešimt septynias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 81 Lt vertės;šimtą dvylika XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių sagų ir jų fragmentų, po 0,2 Lt vertės, bendros 22,4 Lt vertės;XIX a. antros pusės metalinę sąsagą, 2 Lt vertės;du XX a. pirmos pusės metalinius žetonus, po 2 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės; devynias XX a. pirmos pusės metalines durų rankenos apyraktes, po 5 Lt vertės, bendros 45 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės bronzinę liejimo formą, 40 Lt vertės;du XIX a. bronzinius pakinktų apkalų fragmentus, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;aštuonis XIX a. antros pusės bronzinius apkalus, po 2 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;penkiasdešimt devynias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines įvairias detales ir jų fragmentus, po 0,2 Lt vertės, bendros 11,8 Lt vertės;šešias XVII a. švinines kulkas, po 10 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;XIX a. antros pusės žalvarinę gilzę, 1 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinį svarelį, 1 Lt vertės;dvidešimt vieną XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinę sagą, po 1 Lt vertės, bendros 21 Lt vertės; tris XIX a. žalvarinius žiedus, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;XIX a. bronzinę rankenėlę, 5 Lt vertės;XIX a. švininę spaustuvės klišę su įrašu, 5 Lt vertės;penkiasdešimt keturias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines įvairias detales ir jų fragmentus, po 0,2 Lt vertės, bendros 10,8 Lt vertės;tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinius svarelius, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;XIX a. antros pusės anspaudą „A.I.“, 20 Lt vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos 37 pėstininkų pulko žalvarinę sagą, 100 Lt vertės;dvi XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos 37 pėstininkų ir Imperatoriškosios gvardijos pulkų žalvarines sagas, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;dešimt XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinių sagų, po 1 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;tris XIX a. bronzinius žydiškus vilkelius, po 40 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios sidabrinį kišeninio laikrodžio vidinį dangtelį, 10 Lt vertės;XIX a. antros pusės sulaužytą auksinį žiedą su įrašu vidinės pusėje, 100 Lt vertės;XVIII a. – XIX a. pirmos pusės metalo ir stiklo žiedą su akute, 20 Lt vertės;du XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinius žiedus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės; XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinį kryželį, 10 Lt vertės;šešis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinius karinės uniformos trafaretus, po 3 Lt vertės, bendros 18 Lt vertės;tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagteles, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;tris XX a. pirmos pusės metalinius žetonus, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios švininę anspaudo plokštelę su monograma, 20 Lt vertės;XIX a. bronzinį apkalo fragmentą, 5 Lt vertės;XX a. pirmos pusės švino-alavo lydinio suvenyrą „Patranka“, 5 Lt vertės;tris XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;keturis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinių dirbinių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;tris XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinių dirbinių fragmentus, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;trisdešimt aštuonias kriauklytes ir jų fragmentus, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška;XX a. pirmos pusės metalinę sagą, 1 Lt vertės;keturis XX a. pirmos pusės metalinius dirbinių fragmentus, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška;X-XIII a. žalvarinį apkalą, 10 Lt vertės;XVII – XVIII a. žalvarinį žiedą, 30 Lt vertės;XVI – XVII a. švininę žiedo akį su Kristaus monograma, 150 Lt vertės;XIX a. antros pusės žalvarinį medaliuką „Šv.Alfonsas“, 25 Lt vertės;XX a. pirmos pusės aliuminį medaliuką „Švč.M.Marijos Maloningoji“, 5 Lt vertės;XI – XIII a. Drohičino tipo plombą, 120 Lt vertės;XVI a. antros pusės – XVII a. audeklo plombą, 20 Lt vertės;1798 m. Rusijos muitinės Jurbarke plombą, 150 Lt vertės;1785 m. Rusijos muitinės plombą, 25 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos muitinės Drezdene plombą, 3 Lt vertės;keturiasdešimt penkias 1890-1915 m. Rusijos muitinės plombas, po 10 Lt vertės, bendros 450 Lt vertės;aštuoniolika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos įvairių įstaigų plombų, po 5 Lt vertės, bendros 90 Lt vertės; XVI – XVII a. audeklo plombą, 10 Lt vertės;XX a. 5-o dešimtmečio Lietuvos, Vilniaus pašto plombą, 20 Lt vertės;dvi XX a. 3 – 4 dešimtmečių Lenkijos pašto plombas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės; dvi XX a. 1-o dešimtmečio Rusijos geležinkelio plombas, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;aštuoniasdešimt vieną XVIII a. – XX a. pirmos pusės įvairią plombą ir metalinę detalę, po 0,1 Lt vertės, bendros 8,1 Lt vertės;1764-1795 m. Abiejų Tautų Respublikos grašio monetą, 0,1 Lt vertės;dvi XIX a. – XX a. pradžios Rusijos tekstilės įmonių plombas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės; XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos, Vilniaus košerinės mėsos plombą, 20 Lt vertės;Penkiasdešimt devynias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos įvairių įstaigų plombas, po 0,5 Lt vertės, bendros 29,5 Lt vertės; du šimtai trisdešimt šešias XVIII – XX a. 3 – 4 dešimtmečių įvairių valstybių įvairių įstaigų plombas, po 5 Lt vertės, bendros 1180 Lt vertės;septyniasdešimt keturias 1648 – XX a. 5-o dešimtmečio įvairių valstybių įvairias monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 37 Lt vertės;XXI a. pradžios Ispanijos 5 eurocentų monetą, 5 Lt vertės;penkias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos įvairių įstaigų plombas, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarinę sagą, 0,2 Lt vertės;dešimt 1731-1749 m. Rusijos dengos monetų, po 2 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;vienuolika XVIII a. – XX a. pirmos pusės Lenkijos, Rusijos ir TSRS smulkaus nominalo monetų, po 0,5 Lt vertės, bendros 5,5 Lt vertės;keturias 1902-1915 m. Rusijos geležinkelio plombas, po 8 Lt vertės, bendros 32 Lt vertės;septynias 1894 m. – XX a. 3 – 4 dešimtmečių Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos įvairių įstaigų plombas, po 5 Lt vertės, bendros 35 Lt vertės;du šimtai dvi XIX a. – XX a. 3 – 4 dešimtmečių įvairių valstybių įvairių įstaigų plombas ir plombų ruošinius, po 0,3 Lt vertės, bendros 60,6 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios sagą, 1 Lt vertės;penkiasdešimt devynias 1621 – 1962 m. įvairių valstybių įvairaus nominalo monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 29,5 Lt vertės;žiedo ruošinį iš 1871 M. Rusijos 2 kapeikų monetos, kurio negalima įvertinti pinigine išraiška;penkias XVIII a. – 1934 m. Rusijos ir Lietuvos įvairių įstaigų plombas, po 3 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;šimtą aštuoniasdešimt keturias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės įvairių valstybių įvairių įstaigų plombas, po 0,5 Lt vertės, bendros 92 Lt vertės;devyniolika XIX a. – XX a. pirmos pusės įvairių metalo dirbinių ir jų fragmentų, po 0,1 Lt vertės, bendros 1,9 Lt vertės;du šimtus šešiasdešimt tris XVII a. antros pusės – XX a. pirmos pusės įvairių Europos valstybių įvairias smulkaus nominalo monetas, po 0,3 Lt vertės, bendros 78,9 Lt vertės;keturias 1648-1668 m. Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetų stulpelį, 5 Lt vertės;keturiasdešimt septynias neidentifikuotas monetas, po 0,05 Lt vertės, bendros 2,35 Lt vertės;tris žiedų ruošinius iš 1867-1917 m. Rusijos ir 1923 m. Lenkijos monetų, po 10 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;žiedo ruošinį iš 1903 m. Rusijos 15 kapeikų monetos, 20 Lt vertės;du nuo žiedų gamybos likusias 1867-1917 m. pavyzdžio Rusijos monetų centrines dalis, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;1913 m. Rusijos 3 kapeikų monetos atspaudą pilko metalo gabale, 1 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vario lydinio žetoną, 10 Lt vertės;1852 m. Rusijos Virbalio muitinės plombą, 10 Lt vertės;šešias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios įvairių valstybių įvairių įstaigų plombas ir plombų ruošinius, po 3 Lt vertės, bendros 18 Lt vertės;tris XVIII a. – XX a. pirmos pusės audeklų plombas, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,3 Lt vertės;devynias XIX a. – XX a. pirmos pusės vario lydinio sagas ir 1 metalinio gaminio fragmentą, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;II a. Romos Imperijos denaro monetą, 25 Lt vertės;1623 m. Abiejų Tautų Respublikos denaro monetą, 180 Lt vertės;tris 1764 – 1800 m. Prūsijos 1/12 taterio ir 3 grašių monetas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;1811 m. Varšuvos Kunigaikštystės 5 grašių monetą, 50 Lt vertės;keturiasdešimt keturias 1661 – 1941 m. įvairių valstybių įvairaus nominalo monetas, po 3 Lt vertės, bendros 132 Lt vertės;šešiasdešimt dvi 1648 – 1961 m. įvairių valstybių įvairaus nominalo monetas, po 1 Lt vertės, bendros 62 Lt vertės;septynias XVIII a. – XX a. 3-o dešimtmečio įvairių valstybių įvairių įstaigų plombas, po 7 Lt vertės, bendros 49 Lt vertės;devynias XIX a. – XX a. pradžios Rusijos įvairių įstaigų plombas, po 1 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;penkias XIX a. – XX a. pirmos pusės įvairius metalo dirbinius ir jų fragmentus, po 0,05 Lt vertės, bendros 0,25 Lt vertės;1748 m. Rusijos dengos monetą, 2 Lt vertės, t.y. iš viso 2069 radinius, bendros 5256,20 Lt (1522,30 €) vertės, kuriuos laikė pas kaltinamąjį M. K. ir jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Taip pat, kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U., tuo pačiu laikotarpiu, tose pačiose vietose ir tokiu pačiu būdu, veikdami skirtingų sudėčių grupėse, pasisavino 1814 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 5,41 JAV dolerio (ekvivalentu 14,11 Lt) vertės;

1879 m. Rusijos ½ kapeikos monetą, 20,03 JAV dolerio (ekvivalentu 53,16 Lt) vertės;1825 – 1855 m. Rusijos 10 grašių monetą, 11,43 JAV dolerio (ekvivalentu 30,34 Lt)- vertės;1909 m. Rusijos 20 kapeikų monetą, 5,46 JAV dolerio (ekvivalentu 14,49 Lt) vertės;1797 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 10,27 JAV dolerio (ekvivalentu 27,97 Lt) vertės;1787 m. Rusijos sidabrinę griveniko (10 kapeikų) monetą, 148,65 JAV dolerio- (ekvivalentu 407,91 Lt) vertės;1831 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 5,39 JAV dolerio (ekvivalentu 14,67 Lt) vertės;1811 m. Rusijos 2 kapeikų monetą ir 1863 m. Rusijos kapeikos monetą, bendros 16,34- JAV dolerio (ekvivalentu 44,75 Lt) vertės;1858 m. Rusijos kapeikos monetą, 5,7 JAV dolerio (ekvivalentu 15,63 Lt) vertės;IX - XIII a. sidabrinius (M.K. įvardintus kaip senovės vikingų labai retus)- žiedus, 102,53 JAV dolerio (ekvivalentu 281,11 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemą – liepsnojančios bombos atvaizdą, 204,86 JAV dolerio (ekvivalentu 576,97 Lt) vertės;IX - XIII a. (M.K. įvardintą kaip senovinį vikingų) peilį, 17,17 JAV dolerio (ekvivalentu 48,78 Lt) vertės;IX - XIII a. bronzinį dekoratyvinį pakabutį-varpelį (žvangutį) ir geležinį skustuvą (M.K. įvardintus kaip senovinius vikingų), 29,16 JAV dolerio (ekvivalentu 82,85 Lt) vertės;dvi XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemas – liepsnojančios bombos atvaizdus, 323,97 JAV dolerio (ekvivalentu 890,17 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 5 pulko sagą, 66,37 JAV dolerio (ekvivalentu 177,80 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemą – liepsnojančios bombos atvaizdą, 247,9 JAV dolerio (ekvivalentu 664,12 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemą – liepsnojančios bombos atvaizdą, 287,92 JAV dolerio (ekvivalentu 767,92 Lt) vertės;IX - XIII a. geležinį kovos peilį (M.K. įvardintą kaip senovinį vikingų), 9,78 JAV dolerio (ekvivalentu 26,08 Lt) vertės;dvi XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 28 pulko ir 2 pulko sagas, bendros 89,54 JAV dolerio (ekvivalentu 237,75 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Saksonijos patronų dėklo dirželį, 93,87 JAV dolerio (ekvivalentu 249,25 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 85 pulko sagą, 18,91 JAV dolerio (ekvivalentu 50,21 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemą – liepsnojančios bombos atvaizdą, 195,10 JAV dolerio (ekvivalentu 518,81 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių patronų dėklą su Prancūzijos ereliu ir patronais 514,67 JAV dolerio, (ekvivalentu 1361,20 Lt) vertės; XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Saksonijos patronų dėklo dirželį bei 6 ir 5 dragūnų pulkų sagas, bendros 123,16 JAV dolerio (ekvivalentu 328,9 Lt) vertės;XIX a. – XX a. pradžios Rusijos monogramą nuo kadetų petnešų, 35,06 JAV dolerio (ekvivalentu 93,81 Lt) vertės;IX - XIII a. geležinį antytės atvaizdą (M.K. įvardintą kaip senovinį vikingų), 24,20 JAV dolerio (ekvivalentu 65,46 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 111 pulko sagą, 78,48 JAV dolerio (ekvivalentu 212,27 Lt) vertės;IX - XIII a. tiksliau neįvardintą kilnojamąją kultūros vertybę (M.K. įvardintą kaip senovinį vikingų artefaktą), 5,48 JAV dolerio (ekvivalentu 14,82 Lt) vertės;IX - XIII a. geležinį skustuvą (M.K. įvardintą kaip senovinį vikingų), 10,31 JAV dolerio (ekvivalentu 27,91 Lt) vertės; XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 3 pulko sagą, 24,20 JAV dolerio (ekvivalentu 65,51 Lt) vertės;XIX a. – XX a. pradžios karūnos apkalą nuo Rusijos kariuomenės antpečių, 18,43 JAV dolerio (ekvivalentu 50,07 Lt) vertės; XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos armijos 106 pulko sagą, 34,29 JAV dolerio (ekvivalentu 93,34 Lt) vertės;1797 m. sidabrinę Prūsijos 4 grašių monetą, 26,12 JAV dolerio (ekvivalentu 70,80 Lt) vertės;1841 m. sidabrinę Rusijos kapeikos monetą, 6,3 JAV dolerio (ekvivalentu 17,05 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 108 pulko sagą, 30,44 JAV dolerio (ekvivalentu 82,35 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 111 pulko sagą, 63,12 JAV dolerio (ekvivalentu 169,65 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 4 dragūnų pulko sagą, 24,20 JAV dolerio (ekvivalentu 64,74 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 2 dragūnų pulko sagą, 29,37 JAV dolerio (ekvivalentu 78,57 Lt) vertės;1658 m. Brandenburgo 1/12 talerio (2 grašių) monetą, 14,59 JAV dolerio (ekvivalentu 39,03 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 11 pulko sagą, 17,47 JAV dolerio (ekvivalentu 46,53 Lt) vertės;XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemą – liepsnojančios bombos atvaizdą, 90,99 JAV dolerio (ekvivalentu 237,73 Lt) vertės;1768 m. Rusijos 15 kapeikų monetą, 14,59 JAV dolerio (ekvivalentu 38,12 Lt) vertės; iš viso ne mažiau kaip 47 radinius, bendros 8352,67 Lt (2419,10 €) vertės, kuriuos kaltinamasis M. K. laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d., pardavė, pasinaudodamas elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Be to, kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U., tuo pačiu laikotarpiu, tose pačiose vietose ir tokiu pačiu būdu, veikdami skirtingų sudėčių grupėse, pasisavino lobį (lobio dalį) – du tūkstančius devyniasdešimt šešias 1648-1668 m. varines Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetas, po 2 Lt vertės, bendros 4192 Lt vertės;

lobį (lobio dalį) – 46 XVII – XX a. pradžios vario ir sidabro lydinio įvairių šalių monetas, po 1 Lt vertės, bendros 46 Lt vertės;lobį (lobio dalį) – 157 XVII – XVIII a. pradžios vario ir sidabro lydinio blogos būklės nenustatytų šalių monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 78,5 Lt vertės;keturias XVII – XVIII a. vario lydinio blogos būklės sagas, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,4 Lt vertės;penkiasdešimt septynias 1660 – 1666 m. varines Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingų monetas, po 10 Lt vertės, bendros 570 Lt vertės;dvidešimt 1754 – 1759 m. Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetų, po 8 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;dvylika 1765 – 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetų, po 10 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;1792 m. Abiejų Tautų Respublikos 3 grašių monetą, 40 Lt vertės;1812 m. Varšuvos Kunigaikštystės 10 grašių monetą, 10 Lt vertės;dvi 1840 m. Rusijos Imperijos, Lenkijos 10 grašių monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės; 1918 m. Lenkijos 10 fenigų monetą, 40 Lt vertės;dvi 1923 m. Lenkijos 10 grašių monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;1949 m. Lenkijos 10 grašių monetą, 3 Lt vertės;1923 m. Lenkijos 20 grašių monetą, 3 Lt vertės;šešias 1923 m. Lenkijos 50 grašių monetas, po 4 Lt vertės, bendros 24 Lt vertės;1929 m. Lenkijos 1 zloto monetą, 5 Lt vertės;1933 m. Lenkijos 5 zlotų monetą, 25 Lt vertės;dvi 1936 – 1937 m. Lenkijos 10 zlotų monetas, po 60 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;1917 m. Poznanės miesto 10 fenigų monetą, 0,5 Lt vertės;keturias 1550 – 1557 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetas, po 80 Lt vertės, bendros 320 Lt vertės;keturias 1556 – 1558 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aplūžusias denaro monetas, po 70 Lt vertės, bendros 280 Lt vertės;dvi 1567 – 1570 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetas, po 40 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;1612 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetą, 900 Lt vertės;dvi 1620 – 1621 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetas, po 25 Lt vertės, bendros 50 Lt vertės;1651 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 30 Lt vertės;1615 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 25 Lt vertės;1611 – 1619 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 5 Lt vertės;1652 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetą, 1500 Lt vertės;1652 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 40 Lt vertės;dvi 1492 – 1501 m. Lenkijos Karalystės pusgrašio monetas, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;1622 m. Lenkijos Karalystės šilingo monetą, 10 Lt vertės;1663 – 1665 m. perkaltą Lenkijos Karalystės šilingo monetą, 10 Lt vertės;šešias 1660 – 1665 m. Lenkijos Karalystės 6 grašių monetas, po 60 Lt vertės, bendros 360 Lt vertės;1663 m. Lenkijos Karalystės tymfo (30 grašių) monetą, 100 Lt vertės;1626 m. Prūsijos pusantroko monetą, 20 Lt vertės;1812 m. Prūsijos 1/6 talerio monetą, 300 Lt vertės;1702 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 4 Lt vertės;1780 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 13 Lt vertės;1793 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 20 Lt vertės;keturiolika 1611 – 1697 m. Rygos, Livonijos ir Elbingo monetų, po 2 Lt vertės, bendros 28 Lt vertės;keturis XVII a. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetų dydžio susilydžiusių monetų stulpelius, po 3 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;tris 1652 – 1653 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 25 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;dvi 1641 – 1652 m. Livonijos šilingo monetas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;1645 m. Livonijos šilingo monetą, 4 Lt vertės;keturias 1643 – 1654 m. Rygos šilingo monetas, po 4 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės; XVII a. biloninio šilingo monetą su nesimatančiu vaizduliu, 0,3 Lt vertės;lobį (lobio dalį) – 441 1648 – 1668 m. varinę Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, po 1,5 Lt vertės, bendros 661,5 Lt vertės;penkias 1733 – 1763 m. Lenkijos Karalystės šilingo ir grašio monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 2,5 Lt vertės;XVIII a. pirmos pusės Rusijos poluškos monetą, 1 Lt vertės;šešiasdešimt devynias XVII a. pabaigos – XX a. pradžios blogos būklės nenustatytas monetas, po 0,1 Lt vertės, bendros 6,9 Lt vertės;tris šimtus aštuoniasdešimt penkias 1648 – 1668 m. varines Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 1 Lt vertės, bendros 385 Lt vertės;devyniolika XVII a.– XX a. pradžios blogos būklės įvairių šalių monetų, po 0,5 Lt vertės, bendros 9,5 Lt vertės;septyniasdešimt keturias XVII a.– XX a. pradžios blogos būklės nenustatytas monetas, po 0,1 Lt vertės, bendros 7,4 Lt vertės;1812 m. Varšuvos Kunigaikštystės 10 grašių monetą, 40 Lt vertės;du XII – XIV a. žalvarinius žiedus, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės;du XIV – XV a. žalvarinius žiedus, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės;XIV – XV a. žalvarinį žiedą, 200 Lt vertės;XV – XVI a. žalvarinį žiedą, 150 Lt vertės;XV – XVI a. žalvarinį žiedą, 80 Lt vertės;XV – XVI a. žalvarinį žiedą, 100 Lt vertės;XIII – XIV a. žalvarinio žiedo fragmentą, 30 Lt vertės;XIII – XIV a. geležinį raktą, 200 Lt vertės; XIX – XX a. pradžios geležinį strypą nusmailintu galu, 10 Lt vertės;du XVII – XVIII a. žalvarinius žiedus, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;du XVI – XVII a. žalvarinius žiedus, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;tris XV – XVI a. žalvarinius žiedus, po 50 Lt vertės, bendros 150 Lt vertės;keturis XV – XVI a. žalvarinius žiedus, po 40 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;du XVIII – XIX a. žalvarinius žiedus, po 40 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;XI – XIII a. žalvarinį žiedą, 150 Lt vertės;XVII – XVIII a. žalvarinį žiedą, 130 Lt vertės;XVII – XVIII a. žalvarinį žiedą, 80 Lt vertės;du XVIII – XIX a. žalvarinius žiedus, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;XIX a. – XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 50 Lt vertės;XVIII – XIX a. žalvarinį žiedą, 30 Lt vertės;XVIII – XIX a. žalvarinį žiedą, 20 Lt vertės;XIX a. – XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 20 Lt vertės;XIX a. – XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 10 Lt vertės;XVII – XVIII a. žalvarinį žiedą, 100 Lt vertės;keturis XIX a. – XX a. pradžios žalvarinius žiedus, po 40 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;XVII – XVIII a. žalvarinį žiedą, 20 Lt vertės;XVI – XVII a. žalvarinį žiedą, 30 Lt vertės;dvi XVI – XVII a. žalvarines žiedo formos grandis, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;dvi XVII a. žalvarines žiedo formos grandis, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;keturias XV – XVI a. žalvarines žiedo formos grandis, po 15 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;keturias XV – XVI a. žalvarines žiedo formos grandis, po 10 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;XI – XIII a. žalvarinio žiedo fragmentą, 50 Lt vertės;XV – XVI a. žalvarinį signetinį žiedą, 120 Lt vertės;du XV – XVI a. žalvarinius signetinius žiedus, po 150 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės;du XVI – XVII a. žalvarinius signetinius žiedus, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės;XVI – XVII a. žalvarinio signetinio žiedo fragmentą, 30 Lt vertės;XVIII a. bronzinę Rusijos kokardą, 200 Lt vertės;XIX a. žalvarinę sagą su įrašu „GENIE MARITINE“, 50 Lt vertės;septynis X – XIII a. žalvarinius kamanų diržo apkalus, bendros 180 Lt vertės;X – XIII a. žalvarinį žvangutį, 80 Lt vertės;IX – XIII a. žalvarinių sulankstomų svarstyklių susilydžiusias dalis, 400 Lt vertės;XI – XIV a. žalvarinės pasaginės segės apsilydžiusią dalį, 150 Lt vertės;XI – XIII a. žalvarinės pasaginės segės lankelio apsilydžiusią dalį, 50 Lt vertės;II – XII a. žalvarinį kabutį-pincetą, 200 Lt vertės;IX – XIII a. žalvarinės apyrankės apsilydžiusią dalį, 50 Lt vertės;dvi IX – XIII a. žalvarinių papuošalų susilydžiusias dalis, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;V – VIII a. žalvarinę antkaklę, 300 Lt vertės;dvi VII – VIII a. žalvarines apyrankes, po 200 Lt vertės, bendros 400 Lt vertės;IX – X a. žalvarinę apyrankę, 150 Lt vertės;XIV a. žalvarinę segę, 200 Lt vertės;16 1616 – 1627 m. korodavusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetų, po 5 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;keturias 1623 – 1625 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 30 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;dvi 1607 – 1624 m. korodavusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;dvi 1620 m. korodavusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;1620 – 1629 m. korodavusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetą, 3 Lt vertės;1492 – 1506 m. nudilusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetą, 10 Lt vertės;1620 – 1629 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grašio monetą, 10 Lt vertės;vienuolika 1566 – 1570 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetų, po 50 Lt vertės, bendros 550 Lt vertės;1507 m. Lenkijos Karalystės pusgrašio monetą, 8 Lt vertės;1509 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetą, 15 Lt vertės;dvi 1492 – 1506 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetas, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;dvi 1492 – 1501 m. Lenkijos Karalystės pusgrašio monetas, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;dvi 1492 – 1506 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetas su gotikine monograma, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;1492 – 1506 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetą su renesansine monograma, 100 Lt vertės;1492 – 1506 m. korodavusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetą su renesansine monograma, 50 Lt vertės;1614 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 15 Lt vertės;1620 – 1629 m. Lenkijos Karalystės šilingo monetą, 10 Lt vertės;1620 – 1629 m. korodavusią Lenkijos Karalystės ternaro monetą, 15 Lt vertės;1627 m. Lenkijos Karalystės ternaro monetą, 80 Lt vertės;1626 m. Lenkijos Karalystės šeštoko monetą, 45 Lt vertės;1621 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetą, 25 Lt vertės;dvi 1620 – 1621 m. apdilusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetas, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;penkias 1558 – 1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetas, po 35 Lt vertės, bendros 175 Lt vertės;1652 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 20 Lt vertės;1532 m. Gdansko grašio monetą, 70 Lt vertės;1767 m. Abiejų Tautų Respublikos grašio monetą, 50 Lt vertės;1770 m. korodavusią Abiejų Tautų Respublikos 2 grašių monetą, 40 Lt vertės;1550 m. aplūžusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetą, 5 Lt vertės;1501 - 1506 m. nudilusią Lenkijos Karalystės pusgrašio monetą, 7 Lt vertės;1623 m. Lenkijos Karalystės grašio monetą, 30 Lt vertės;1587 – 1632 m. Lenkijos Karalystės 3 grašių monetos fragmentą, 1 Lt vertės;XVIII a. sidabrinės monetos fragmentą, 0,2 Lt vertės;septynias 1588 – 1623 m. Rygos šilingo monetas, po 20 Lt vertės, bendros 140 Lt vertės;penkias 1597 – 1623 m. blogos būklės Rygos šilingo monetas, po 8 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;dvi 1577 ir 1609 m. pažeistas Rygos šilingo monetas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;dvi 1623 – 1617 m. Rygos šilingo monetas su gamybos broku, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės; XVII a. nudilusią Elbingo šilingo monetą, 8 Lt vertės;1627 m. Prūsijos šilingo monetą, 30 Lt vertės;1440 – 1492 m. perlaužtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetą, 30 Lt vertės;1392 – 1430 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetos fragmentą, 10 Lt vertės; septyniolika 1624 – 1661 m. Rygos, Livonijos biloninių šilingų, po 10 Lt vertės, bendros 170 Lt vertės;vienuolika XVII a. blogos būklės Rygos, Livonijos biloninių šilingų, po 2 Lt vertės, bendros 22 Lt vertės;tris 1613 – 1635 m. Rygos, Švedijos pusantrokų monetas, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;keturias 1685 – 1716 m. Švedijos 1 erės monetas, po 10 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;dvidešimt septynias 1615 – 1627 m. Lenkijos Karalystės pusantrokų monetas, po 20 Lt vertės, bendros 540 Lt vertės;keturias 1751 – 1752 m. apdilusias Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetas, po 15 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;1764 – 1769 m. apdilusią Abiejų Tautų Respublikos pusės grašio monetą, 15 Lt vertės;1733 – 1763 m. blogos būklės Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetą, 2 Lt vertės;dvi 1762 – 1764 m. Kuršo šilingo monetas, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;dvi 1667 – 1683 m. blogos būklės Lenkijos Karalystės 6 grašių monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;1774 m. nudilusią Abiejų Tautų Respublikos 3 grašių monetą, 15 Lt vertės;dvi 1622 – 1624 m. Lenkijos Karalystės pusantroko monetas, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;1756 m. Prūsijos 2 grašių monetą, 40 Lt vertės;dvi 1777 – 1782 m. Prūsijos 3 grašių monetas, po 40 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;1784 m. apdilusią Prūsijos 3 grašių monetą, 15 Lt vertės;1671 m. blogos būklės Prūsijos šilingo monetą, 5 Lt vertės;1803 m. Meklemburgo-Šverino 6 pfenigų monetą, 7 Lt vertės;1801 m. nudilusią Prūsijos 3 grašių monetą, 8 Lt vertės;1753 m. apdilusią Prūsijos 3 kreicerių monetą, 15 Lt vertės;tris 1681 – 1757 m. Prūsijos (Klėvės) 6 grašių monetas, po 40 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;XVIII a. nudilusią Prūsijos (Klėvės) 6 grašių monetą, 15 Lt vertės;1754 m. Prūsijos orto monetą, 150 Lt vertės;dvi 1764 – 1766 m. nudilusias Prūsijos 1/12 talerio monetas, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;1811 m. Prūsijos 1 grašio monetą, 20 Lt vertės;dvi 1925 m. Lietuvos 1 cento monetas, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;tris 1925 m. Lietuvos 3 centų monetas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;dvi 1925 m. Lietuvos 10 centų monetas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;dvi 1925 m. korodavusias Lietuvos 10 centų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;1925 m. Lietuvos 20 centų monetą, 3 Lt vertės;1925 m. Lietuvos 50 centų monetą, 5 Lt vertės;dvi 1925 m. Lietuvos 1 lito monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;dvi 1936 m. Lietuvos 1 cento monetas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;tris 1936 m. blogos būklės Lietuvos 1 cento monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės;dvi 1936 m. korodavusias Lietuvos 2 centų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;tris 1936 m. korodavusias Lietuvos 5 centų monetas, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;tris XV – XVI a. žalvarines sagas - žvangučius, po 25 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;XVI – XVII a. žalvarinę sagą, 15 Lt vertės;dvi XVI – XVII a. alavo ir geležies sagas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;XVIII a. geležinę sagą, 10 Lt vertės;XVII a. žalvarinę sagą, 30 Lt vertės;dvi 1533 – 1584 m. pažeistas Rusijos kapeikos monetas, po 4 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;1598 – 1605 m. Rusijos kapeikos monetą, 100 Lt vertės;1613 – 1645 m. nudilusią Rusijos kapeikos monetą, 17 Lt vertės;Dvidešimt aštuonias 1682 – 1725 m. Rusijos kapeikos monetas ir jų klastotes, po 10 Lt vertės, bendros 280 Lt vertės;XVI a. antros pusės – XVII a. perkaltą Rusijos kapeikos monetą, 3 Lt vertės;keturias XVIII a. 2 dešimtmečio Rusijos poluškos monetas, po 5 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;1754 m. Rusijos poluškos monetą, 35 Lt vertės;septynias XVIII a. nudilusias Rusijos dengos monetas, po 4 Lt vertės, bendros 28 Lt vertės;dvi 1762 – 1796 m. Rusijos dengos monetas, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;1787 m. Rusijos 15 kapeikų monetą, 100 Lt vertės;1765 m. Rusijos 20 kapeikų monetą, 120 Lt vertės;1748 m. Rusijos dengos monetą, 10 Lt vertės;dvi 1840 – 1841 m. Rusijos ¼ kapeikos monetas, po 6 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės; 1840 m. Rusijos ½ kapeikos monetą, 10 Lt vertės;1842 m. Rusijos ½ kapeikos monetą, 7 Lt vertės;1852 m. Rusijos denežkos monetą, 20 Lt vertės;1855 m. Rusijos, Varšuvos kalyklos denežkos monetą, 40 Lt vertės;1895 m. Rusijos ½ kapeikos monetą, 12 Lt vertės;1897 m. korodavusią Rusijos ½ kapeikos monetą, 2 Lt vertės;1797 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 10 Lt vertės;1798 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 7 Lt vertės;1831 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 8 Lt vertės;dvi 1842 ir 1852 m. Rusijos 1 kapeikos monetas, po 6 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės; 1842 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 10 Lt vertės;1852 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 15 Lt vertės;1853 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 8 Lt vertės;1856 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 5 Lt vertės;dvi 1837 m. Rusijos 2 kapeikų monetas, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės; 1844 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 12 Lt vertės;1854 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 8 Lt vertės;1858 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 8 Lt vertės;1901 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 0,5 Lt vertės;1914 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 0,2 Lt vertės;1881 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 4 Lt vertės;1913 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 0,5 Lt vertės;1913 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 2 Lt vertės;1903 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 0,5 Lt vertės;1898 m. Rusijos 3 kapeikų monetą, 6 Lt vertės;1833 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;1871 m. Suomijos 1 penio monetą, 80 Lt vertės;1896 m. Rusijos ½ kapeikos monetą, 4 Lt vertės;keturias 1899 – 1913 m. Rusijos ½ kapeikos monetas, po 2,5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;1897 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 2,5 Lt vertės;1911 m. Rusijos 3 kapeikų monetą, 2,5 Lt vertės;dvi 1903 ir 1910 m. Rusijos 1 kapeikos monetas, po 2 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;dvi 1905 ir 1908 m. Rusijos 1 kapeikos monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;dvi 1872 m. Rusijos 2 kapeikų monetas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;1874 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;1912 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 0,5 Lt vertės;1901 m. Rusijos 3 kapeikų monetą, 4 Lt vertės;1868 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 20 Lt vertės;1875 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 15 Lt vertės;1893 m. Rusijos 3 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;1868 m. Rusijos 3 kapeikų monetą, 18 Lt vertės;1888 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 20 Lt vertės;1879 m. Rusijos 10 kapeikų monetą, 70 Lt vertės;1910 m. Rusijos 10 kapeikų monetą, 10 Lt vertės;1914 m. Rusijos 10 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;1904 m. Rusijos 15 kapeikų monetą, 10 Lt vertės;1915 m. Rusijos 15 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;1911 m. Rusijos 20 kapeikų monetą, 3 Lt vertės;dvi 1821 ir 1823 m. Lenkijos 5 grašių monetas, po 40 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;1840 m. Lenkijos 10 grašių monetą, 10 Lt vertės;1908 m. Vengrijos 20 filerių monetą, 5 Lt vertės;1924 m. Austrijos 200 kronų monetą, 2,5 Lt vertės;1897 m. Vokietijos 1 pfenigo monetą, 3 Lt vertės;devynias 1912 – 1944 m. Vokietijos įvairių nominalų pfenigų monetas, po 0,2 Lt vertės, bendros 1,8 Lt vertės;dvi 1907 ir 1915 m. Vokietijos 5 pfenigų monetas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;dvi 1939 – 1940 m. Vokietijos 5 pfenigų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;keturias 1907 – 1939 m. Vokietijos 10 pfenigų monetas, po 3 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;dvi 1942 – 1943 m. Vokietijos 10 pfenigų monetas, po 4 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;1917 m. Vokietijos 10 pfenigų monetą, 0,5 Lt vertės;1921 m. Vokietijos 50 pfenigų monetą, 0,5 Lt vertės;1935 m. Vokietijos 5 markių monetą, 30 Lt vertės;1936 m. Vokietijos 5 markių monetą, 20 Lt vertės;aštuonias 1923 – 1938 m. Lenkijos 1 grašio monetas, po 7 Lt vertės, bendros 56 Lt vertės; penkias 1923 – 1938 m. Lenkijos 2 grašių monetas, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;dvi 1930 m. Lenkijos 2 grašių monetas, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;dvi 1935 ir 1938 m. Lenkijos 2 grašių monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;aštuonias 1923 – 1928 m. Lenkijos 5 grašių monetas, po 15 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;keturias 1936 – 1938 m. Lenkijos 5 grašių monetas, po 5 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;1923 m. Lenkijos 5 grašių monetą, 1 Lt vertės;keturias 1923 m. Lenkijos 20 grašių monetas, po 2 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;septynias 1625 m. Lenkijos Karalystės 1 ½ grašio monetas, po 15 Lt vertės, bendros 105 Lt vertės;aštuonias 1624 m. Lenkijos Karalystės 1 ½ grašio monetas, po 15 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;dešimt 1622 m. Lenkijos Karalystės 1 ½ grašio monetų, po 10 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės; devyniolika 1623 m. Lenkijos Karalystės 1 ½ grašio monetų, po 10 Lt vertės, bendros 190 Lt vertės;septynias 1661 – 1666 m. suklastotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 8 Lt vertės, bendros 56 Lt vertės;penkias 1661 – 1666 m. suklastotas Lenkijos Karalystės šilingo monetas, po 6 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;dvidešimt penkias 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetas, po 3 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;1682 – 1725 m. aplūžusią Rusijos kapeikos monetą, 4 Lt vertės; keturias 1682 – 1725 m. Rusijos kapeikos monetas, po 10 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;septynias XVII – XVIII a. monetų fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,7 Lt vertės;trys šimtai penkias 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 1 Lt vertės, bendros 305 Lt vertės;1682 – 1725 m. Rusijos poluškos monetą, 2 Lt vertės;aštuoniolika 1731 – 1753 m. Rusijos dengos monetų, po 2 Lt vertės, bendros 36 Lt vertės; tris 1738 – 1751 m. Rusijos dengos monetas, po 10 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;1798 m. pažeistą Rusijos 2 kapeikų monetą, 0,2 Lt vertės;1801 – 1825 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 3 Lt vertės;1812 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;dvi 1841 – 1842 m. Rusijos ½ kapeikos monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės; 1851 m. Rusijos poluškos monetą, 10 Lt vertės; tris 1851 – 1858 m. Rusijos denežkos monetas, po 15 Lt vertės, bendros 45 Lt vertės; dvi 1852 ir 1857 m. Rusijos kapeikos monetas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės; dvi 1851 ir 1858 m. blogos būklės Rusijos 2 ir 3 kapeikų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės; 1899 m. Rusijos ¼ kapeikos monetą, 25 Lt vertės;1872 – 1910 m. apdilusią Rusijos ¼ kapeikos monetą, 10 Lt vertės;keturiasdešimt vieną 1878 – 1912 m. blogos būklės Rusijos ½ kapeikos monetą, po 7 Lt vertės, bendros 287 Lt vertės; penkiolika 1879 – 1915 m. blogos būklės Rusijos 1 kapeikos monetų, po 1 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės; aštuonias 1877 – 1902 m. blogos būklės Rusijos 2 kapeikų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės; dvi 1909 ir 1911 m. blogos būklės Rusijos 3 kapeikų monetas, po 4 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės; dvi XIX a. blogos būklės Rusijos 5 kapeikų monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės; dvi XIX a. varines nudilusias monetas, po 0,2 Lt vertės, bendros 0,4 Lt vertės;du šimtus šešiasdešimt dvi 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetas, po 4 Lt vertės, bendros 1048 Lt vertės;penkiolika XVII – XVIII a. blogos būklės varinių monetų, po 0,2 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės; dvidešimt dvi XVI – XX a. pradžios įvairių valstybių monetas, po 1 Lt vertės, bendros 22 Lt vertės; XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žaidimo žetoną su įrašu „????“, 10 Lt vertės;šimtą šešiasdešimt 1648 – 1668 m. blogos būklės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetų, po 0,5 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;dvi 1623 ir 1627 m. Lenkijos Karalystės 1 ½ grašio monetas, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;1736 m. Rusijos dengos monetą, 10 Lt vertės;šešiasdešimt keturias XVI a. – XX a. 3-o dešimtmečio blogos būklės įvairių valstybių skirtingų nominalų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 64 Lt vertės;XIV – XV a. monetą-pakabuką su monograma „M“, 20 Lt vertės;aštuonias 1904 – 1945 m. Vokietijos skirtingų nominalų pfenigų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;1906 m. Rusijos 10 kapeikų monetą, 20 Lt vertės;Nenustatytų metų blogos būklės TSRS 1 kapeikos monetą, 0,1 Lt vertė;trisdešimt aštuonias nenustatytų metų blogos būklės monetas, po 0,1 Lt vertės, bendros 3,8 Lt vertės;šimtą dvylika XVI a. – XX a. 4-o dešimtmečio blogos būklės Lietuvos ir Lenkijos įvairių nominalų monetų, po 1 Lt vertės, bendros 112 Lt vertės;šimtą vieną XVII a. blogos būklės Livonijos, Elbingo, Prūsijos ir Rygos biloninį šilingą, po 0,1 Lt vertės, bendros 10,1 Lt vertės;dvidešimt devynias XVI – XX a. 3-o dešimtmečio blogos būklės įvairių šalių skirtingų nominalų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 29 Lt vertės;XV a. blogos būklės Livonijos monetą - pakabuką, 10 Lt vertės;šimtą trisdešimt 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetų ir jų klastočių, po 5 Lt vertės, bendros 650 Lt vertės;1745 – 1764 m. Saksonijos-Koburgo-Zalfeldo helerio monetą, 5 Lt vertės;1611 – 1632 m. Livonijos šilingo monetą, 0,5 Lt vertės;šešiasdešimt keturias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetų klastotes, po 6 Lt vertės, bendros 384 Lt vertės;trisdešimt šešias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas su kaldinimo defektais, po 7 Lt vertės, bendros 252 Lt vertės;trisdešimt penkias 1664 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 3 Lt vertės, bendros 105 Lt vertės;šimtą keturiasdešimt septynias 1648 – 1668 m. nudilusias Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 1,5 Lt vertės, bendros 220,5 Lt vertės;septyniolika 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetų, jų klastočių ir monetų su kaldinimo defektais, po 3 Lt vertės, bendros 51 Lt vertės;šešiasdešimt penkias 1665 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 3 Lt vertės, bendros 195 Lt vertės;šimtą dvidešimt septynias 1648 – 1668 m. blogos būklės Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 0,5 Lt vertės, bendros 63,5 Lt vertės;keturias 1632 – 1763 m. blogos būklės Lenkijos Karalystės ir Švedijos valdų Baltijos kraštuose šilingo monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;dvidešimt penkias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 10 Lt vertės, bendros 250 Lt vertės;vienuolika 1660 ir 1666 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetų, po 7 Lt vertės, bendros 77 Lt vertės;trisdešimt šešias 1666 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 3 Lt vertės, bendros 108 Lt vertės;trisdešimt keturias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 4 Lt vertės, bendros 136 Lt vertės;penkiasdešimt šešias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 8 Lt vertės, bendros 448 Lt vertės;trisdešimt vieną 1661 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, po 3 Lt vertės, bendros 93 Lt vertės;trisdešimt dvi 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 1 Lt vertės, bendros 32 Lt vertės;trisdešimt penkias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 5 Lt vertės, bendros 175 Lt vertės;dvidešimt šešias 1663 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 1,5 Lt vertės, bendros 39 Lt vertės;šešias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 1 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;XIII – XIV a. geležinę buožę, 1500 Lt vertės;šešis XIV – XV a. žalvarinius apkalus nuo kapšelių, po 10 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;XIV a. žalvarinį apkalą nuo kapšelio, 10 Lt vertės;XIII – XIV a. žalvarinį raktą, 50 Lt vertės;XIV a. žalvarinį raktą, 30 Lt vertės;XIV a. žalvarinį raktą, 20 Lt vertės;dvi XIV – XV a. žalvarines seges, po 250 Lt vertės, bendros 500 Lt vertės;XIV – XV a. žalvarinės segės fragmentą, 5 Lt vertės; XIV – XV a. žalvarinę segę, sulūžusią į dvi dalis, bendros 200 Lt vertės;dvi XVII a. žalvarines seges, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;IX – XIII a. žalvarinės antkaklės lankelio galą, 10 Lt vertės;X – XIV a. žalvarinės pasaginės segės dalį, 100 Lt vertės;IX – XIII a. žalvarinės pasaginės segės dalį, 20 Lt vertės;IX – XIII a. žalvarinės pasaginės segės dalį, 10 Lt vertės;IX – XIII a. žalvarinės pasaginės segės dalį, 1 Lt vertės;IX – XIII a. geležinės su sidabro inkrustacijos pėdsakais sagties dalį, 100 Lt vertės;IX – XIII a. žalvarinį apkalą, 50 Lt vertės;du X – XIII a. žalvarinius žvangučius, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;XIII – XIV a. žalvarinį žvangutį, 40 Lt vertės;dvi XIV – XVI a. žalvarines sagas-žvangučius, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;XVI a. žalvarinę sagą, 15 Lt vertės;tris XIII – XV a. žalvarinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;XIII – XIV a. geležinę grandininių marškinių-šarvų grandelę, 5 Lt vertės;X – XVI a. žalvarinį segės liežuvėlį, 10 Lt vertės;X – XIII a. žalvarinės apyrankės dalį, 100 Lt vertės;VI – VIII a. žalvarinės sagties dalį, 200 Lt vertės;X – XIII a. žalvarinį apkalą, 15 Lt vertės;dvi IX – XII a. žalvarines sagtis, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;IX – XII a. žalvarinį apkalą, 25 Lt vertės;du XIII – XV a. žalvarinius diržo galo apkalus, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;X – XIII a. žalvarinį diržo galo apkalą, 10 Lt vertės;X – XIII a. geležinį laikiklį, 5 Lt vertės;XIV – XV a. žalvarinį apkalą, 50 Lt vertės;keturis XVI – XVII a. žalvarinius apkalus, po 5 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;keturis XIV – XVII a. žalvarinių dirbinių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;dvi XVI – XVII a. žalvarines sagteles, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės;XVI – XVII a. žalvarinės sagtelės dalį, 5 Lt vertės;tris XVIII – XIX a. žalvarines sagteles, po 30 Lt vertės, bendros 90 Lt vertės;tris XVIII – XIX a. žalvarines sagtelės liežuvėlių dalis, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;XVIII – XIX a. žalvarinę ir geležinę sagtį, 50 Lt vertės;XIX a. švino-alavo lydinio paauksuoto papuošalo fragmentą, 20 Lt vertės;du XIX a. žalvarinius apkalus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;penkis nenustatytų metų sidabro laužo gabaliukus, bendros 30 Lt vertės;devynis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios geležinius raktus, po 10 Lt vertės, bendros 90 Lt vertės;du XX a. pradžios geležinius raktus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;du XIX a. antros pusės – XX a. pradžios geležinius raktus, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarinį lazdos bumbulą, 5 Lt vertės;keturis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios geležinius raktus, po 25 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinį žiedą, 3 Lt vertės;dvi XX a. pirmos pusės duraliuminio sagas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;dvi XIX a. antros pusės – XX a. pradžios bronzines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės; XIX a. antros pusės – XX a. pradžios balto metalo sagą, 5 Lt vertės;keturias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žalvarines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;XIX a. pirmos pusės žalvarinę Prancūzijos grenadierių sagą, 10 Lt vertės;XIX a. žalvarinę sagą su monograma, 10 Lt vertės; XX a. pirmos pusės žalvarinę sagą, 1 Lt vertės;dvi XIX a. geležines vinis, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;dvidešimt vieną XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės geležinių ir žalvarinių gaminių fragmentą, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška;XIX a. pirmos pusės bronzinę sagtelę, 5 Lt vertės;dvi XIX a. pilko metalo sąsagas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;dvi XIX a. pilko metalo sąsagas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;keturias XIX a. žalvarines sąsagas, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;aštuonias XIX a. žalvarines ir stiklo sąsagas, po 3 Lt vertės, bendros 24 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinę sąsagą, 3 Lt vertės;XX a. pirmos pusės žalvarinę sąsagą, 20 Lt vertės;XX a. pirmos pusės stiklinę sąsagos akį, 1 Lt vertės;du XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinius sąsagos fragmentus, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška;XVI – XVII a. geležinį peilį, 50 Lt vertės;IX – XIII a. geležinį ruošinį-strypelį, 20 Lt vertės;V – XIII a. geležinę ylą, 20 Lt vertės;du XVI – XVII a. geležinius dirbinio fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;XVI – XVII a. žalvarinę sagtelę, 25 Lt vertės;dvi XVII – XVIII a. žalvarines sagteles, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;XV – XVII a. žalvarinio žiedo fragmentą, 20 Lt vertės;XVI – XVII a. žalvarinio žiedo fragmentą, 20 Lt vertės;XI – XIII a. žalvarinį pagalvio cilindriuką, 5 Lt vertės;XI – XIII a. žalvarinę apyrankę, 150 Lt vertės;XI – XIII a. žalvarinės apyrankės fragmentą, 10 Lt vertės;du VIII – XII a. žalvarinės antkaklės fragmentus, bendros 80 Lt vertės;tris VIII – XI a. žalvarinės antkaklės fragmentus, bendros 80 Lt vertės;IX – XIII a. žalvarinės apyrankės fragmentą, 10 Lt vertės;du X – XII a. žalvarinius varpelių fragmentus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;XIV – XV a. žalvarinio indo fragmentą, 15 Lt vertės;keturis IX – XIII a. žalvarinių susilydžiusių dirbinių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;IX – XIII a. žalvarinės antkaklės fragmentą, 5 Lt vertės;XVII – XVIII a. žalvarinę segę, 50 Lt vertės;du XIV – XV a. žalvarinius grandžių fragmentus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;XVI – XVII a. žalvarinį dirbinio fragmentą, 1 Lt vertės;IX – XIII a. geležinį skiltuvo fragmentą, 15 Lt vertės;XIII – XV a. geležinį strėlės antgalį, 150 Lt vertės;XVI – XVII a. keramikinį koklio fragmentą, 1 Lt vertės; iš viso 6360 vienetų radinių bendros 33 942,50 Lt (9 830,43 €) vertės, kuriuos laikė kaltinamojo O. M. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Taip pat, kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U., tuo pačiu laikotarpiu, tose pačiose vietose ir tokiu pačiu būdu, veikdami skirtingų sudėčių grupėse, pasisavino dvi XVIII – XIX a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;

dvi XVII – XIX a. keramikos indo šukes, bendros 1 Lt vertės;XVI – XVII a. keramikos indo šukę, 0,5 Lt vertės;šešias XVII – XVIII a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;aštuonis XV – XIX a. molio tinko fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,8 Lt vertės;XIX a. antros pusės žalvarinį žiedą, 50 Lt vertės;1838 m. sidabrinį kryželį, 35 Lt vertės;tris XX a. pradžios sidabrinius kryželius, po 25 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės; XX a. 3 – 4-o dešimtmečių sidabrinį kryželį, 25 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę Rusijos uniforminę sagą, 15 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę Prūsijos uniforminę sagą, 3 Lt vertės;XIX a. metalinę Lenkijos uniforminę sagą, 25 Lt vertės;dvi XX a. pirmos pusės metalines Lenkijos uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę Rusijos uniforminę sagą, 10 Lt vertės;XX a. pradžios metalinę jūreivišką uniforminę sagą, 10 Lt vertės;dvidešimt XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 1 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;dvi XX a. pirmos pusės žalvarines Lenkijos kokardas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;XX a. pradžios žalvarinį Prūsijos karinį trafaretą, 5 Lt vertės;XVII – XVIII a. švininę kulką, 5 Lt vertės;XX a. pradžios žalvarinę šovininės apkabą, 1 Lt vertės;XX a. pradžios duraliuminio žiedą, 15 Lt vertės; XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 5 Lt vertės; XX a. pirmos pusės metalinį žiedą, 5 Lt vertės; XIX a. antros pusės žalvarinį kryželį, 10 Lt vertės;XX a. pirmos pusės žalvarinį žetoną „TP.104 / 56“, 5 Lt vertės; šešias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarines sagtis, po 5 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;du XIX a. žalvarinius apkalus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;dvidešimt tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės akmeninius ir metalinius dirbinių fragmentus, po 0,2 Lt vertės, bendros 4,6 Lt vertės;XIX a. antros pusės žalvarinį religinį medaliuką, 15 Lt vertės; XX a. pirmos pusės aliuminio religinį medaliuką, 10 Lt vertės;XX a. pirmos pusės aliuminio religinį medaliuką, 5 Lt vertės;penkis XX a. pirmos pusės aliuminio religinius medaliukus, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pirmo ketvirčio žalvarinį religinį medaliuką, 15 Lt vertės;XX a. pirmos pusės aliuminio religinį medaliuką, 3 Lt vertės;penkis XX a. pirmos pusės metalinius arbatinius šaukštelius, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,5 Lt vertės;XIX a. pradžios metalinės Prancūzijos uniforminės sagos fragmentą, 1 Lt vertės;XIX a. žalvarinę sagą, 2 Lt vertės;dvi XIX a. metalines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;XX a. pradžios metalinę sagą, 3 Lt vertės;tris XIX a. antros pusės metalines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;penkiasdešimt vieną XX a. pirmos pusės metalinę sagą, po 0,1 Lt vertės, bendros 5,1 Lt vertės;šimtą trylika XIX a. – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 0,1 Lt vertės, bendros 11,3 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinę JAV uniforminę sagą, 0,5 Lt vertės;tris XX a. pirmos pusės metalines sagas su akutėmis, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;dvi XX a. pirmos pusės stiklines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;tris XX a. pirmos pusės stiklines sagų ir žiedų akutes, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;dvidešimt vieną XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinę Lenkijos uniforminę sagą, po 2 Lt vertės, bendros 42 Lt vertės;devyniolika XIX a. pradžios – XX a. pradžios metalinių Rusijos uniforminių sagų, po 1 Lt vertės, bendros 19 Lt vertės;penkiolika XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 2 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;tris XX a. pradžios metalines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;septynias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 2 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės;XIX a. pirmos pusės metalinę sagą, 10 Lt vertės;dvylika XIX a. metalinių sagų, po 5 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;aštuonias XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;šešias XX a. pirmos pusės plastikines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;šimtą penkiasdešimt septynias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 78,5 Lt vertės;dvidešimt aštuonis XX a. pirmos pusės metalinius butelių kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės;XIX a. pradžios bronzinį apkalą „Grenada“, 500 Lt vertės;du XIX a. pradžios žalvarinius apkalus „Erelis“, po 200 Lt vertės, bendros 400 Lt vertės;XX a. pirmos pusės švino-alavo lydinio emblemą „KATEG.II“, 10 Lt vertės;XX a. pirmos pusės žalvarinę emblemą „J.F.“ su švyturio atvaizdu, 20 Lt vertės;du XIX a. pabaigos – XX a. pradžios švino-alavo lydinio butelių kamštelius, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;penkias XX a. pirmos pusės žalvarines šovinių apkabas, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;dvi XX a. pirmos pusės žalvarines šovinių apkabas su penkiomis gilzėmis, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinį indelį kiaušiniui, 10 Lt vertės;penkiolika XX a. pirmos pusės duraliuminio butelių kamštelių, po 0,5 Lt vertės, bendros 7,5 Lt vertės;aštuonis XX a. pirmos pusės duraliuminio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;XX a. 3 – 4-o dešimtmečių keramikos ir geležies J.B.Volfo-Engelmano fabriko Kaune butelio kamštelį, 5 Lt vertės;du XX a. pirmos pusės duraliuminio antpirščius, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;keturias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės žalvarines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinį baldų ratuką, 5 Lt vertės;XIX a. bronzinę baldų rankeną, 30 Lt vertės;XX a. pirmos pusės žalvarinę baldų rankeną, 5 Lt vertės;keturiolika XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalinių sagtelių, po 2 Lt vertės, bendros 28 Lt vertės; XX a. pirmos pusės metalinį žiebtuvėlį, 1 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinį žiedą, 1 Lt vertės;du XIX a. bronzinius apkalus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;XX a. pradžios žalvarinį apkalą, 3 Lt vertės;du XX a. pradžios duraliuminio, švino-alavo lydinio žetonus, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinę šakutę, 1 Lt vertės;XX a. pradžios švino-alavo lydinio ir geležies stalo įrankio rankeną, 2 Lt vertės;šimtą penkiolika XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių įvairių dirbinių fragmentų, po 0,1 Lt vertės, bendros 11,5 Lt vertės; dvidešimt penkias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 125 Lt vertės;aštuonias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;septynias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalines Lenkijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 35 Lt vertės;dvi XX a. pradžios metalines Prūsijos uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;šešias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalines uniformines sagas, po 2 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinę JAV uniforminę sagą, 2 Lt vertės;tris XX a. 3 – 4-o dešimtmečių metalines Lietuvos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;aštuonis XX a. pradžios metalinius Rusijos uniformos trafaretus, bendros 10 Lt vertės;tris XX a. pirmos pusės metalinius antpirščius, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinį švilpuką, 10 Lt vertės;XIX a. žydišką vilkelį, 40 Lt vertės;XX a. pirmos pusės bronzinį svarstyklių svarelį, 2 Lt vertės;XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 2 Lt vertės; XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinį ažūrinį pakabuką, 3 Lt vertės; XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalo ir stiklo pakabuką-medalioną, 15 Lt vertės; XX a. pirmos pusės metalinę sąsagą, 1 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės bronzos ir geležies rankenėlę, 7 Lt vertės;XIX a. antros pusės metalinį Lenkijos uniformos apkalą, 10 Lt vertės;tris XX a. pirmos pusės metalines emblemas, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;penkis XX a. pirmos pusės metalinius dirbinių fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,5 Lt vertės;penkis XX a. pirmos pusės – vidurio sidabrinių dirbinių fragmentus, bendros 20 Lt vertės;dvylika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinių kariuomenės trafaretų, po 1 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;keturis XX a. pirmos pusės metalinius Lenkijos kokardos fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;XIX a. švininę kulką, 1 Lt vertės;devynias XX a. pirmos pusės metalines kulkas, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,9 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinę gilzę, 0,1 Lt vertės;tris XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalinius svarelius, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;tris XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės švininius svarelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinį antpirštį, 1 Lt vertės;šešis XX a. pirmos pusės metalinius žetonus, po 1 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;du XX a. pradžios metalinius brolių Šmidtų fabriko Kaune žetonus, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;XX a. pradžios švininį žaislinį kareivėlį, 10 Lt vertės;XX a. pradžios metalinę emblemą „Siemens & Halske / patent“, 2 Lt vertės;dvi XX a. pirmos pusės švinines spaudos klišes, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinę adatą, 2 Lt vertės;du XIX a. bronzinius kryželius, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;tris XIX a. bronzinius kryželių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;dvidešimt aštuonias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,1 Lt vertės, bendros 2,8 Lt vertės;XIX a. pirmos pusės bronzinę sagą, 10 Lt vertės;XX a. 3 – 4-o dešimtmečių metalinę sagą, 3 Lt vertės;dvi XIX a. pradžios metalines sagas, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;devyniasdešimt keturias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 47 Lt vertės;dvi XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;dvidešimt vieną XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalinę sagtelę, po 1 Lt vertės, bendros 21 Lt vertės;keturiasdešimt du XX a. pirmos pusės duraliuminio butelių kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 21 Lt vertės;penkis XIX a. bronzinius apkalus, po 10 Lt vertės, bendros 50 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinį Prūsijos uniformos apkalą, 10 Lt vertės;aštuonis XX a. pirmos pusės metalinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;XIX a. metalinio žiedo su stikline akute fragmentą, 2 Lt vertės;XX a. pirmos pusės metalinę šakutę, 2 Lt vertės;penkis XX a. pirmos pusės metalinius šaukštelius, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;XIX a. bronzinę baldo rankenėlę, 10 Lt vertės;XIX a. antros pusės – XX a. pradžios bronzinę durų rankeną, 10 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinę šviestuvo šaką, 10 Lt vertės;XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinio šviestuvo šakos fragmentą, 3 Lt vertės;šimtą dvidešimt vieną XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių, keramikos ir stiklo dirbinių fragmentą ir jų dalis, po 0,05 Lt vertės, bendros 6,05 Lt vertės;XX a. pradžios metalinį vyrio fragmentą, 1 Lt vertės;septynias XVIII – XIX a. švinines kulkas, po 2 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės;dešimt XX a. pirmos pusės žalvarinių gilzių, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;septynis XX a. pradžios metalinius butelio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės;XX a. pirmos pusės švininę kulką, 0,5 Lt vertės;keturias XX a. pirmos pusės žalvarines gilzes, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,4 Lt vertės;XIX a. pabaigos varinį religinį medaliuką, 10 Lt vertės;XIX a. pabaigos varinį religinį medaliuką, 5 Lt vertės;XX a. pirmos pusės aliuminio religinio medaliuko fragmentą, kurio negalima įvertinti pinigine išraiška; XX a. pirmos pusės aliuminį deformuotą religinį medaliuką, 3 Lt vertės;XX a. pirmos pusės aliuminį religinį medaliuką, kurio negalima įvertinti pinigine išraiška; 1941-1946 m. varinį 1-o laipsnio ženkliuką „Pasiruošęs darbui ir Tėvynės gynimui“, 10 Lt vertės;du šimtus dvidešimt keturis 1648-1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingų monetas ir jų klastotes, po 0,5 Lt vertės, bendros 112 Lt vertės;šešiasdešimt 1648-1668 m. blogos būklės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetų ir jų klastočių, po 0,05 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;tris 1773-1793 m. Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas, po 2 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;1587-1632 m. Rygos šilingo monetą, 0,1 Lt vertės;1733-1763 m. Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetą, 0,1 Lt vertės;keturiasdešimt vieną 1730-1913 m. Rusijos įvairių nominalų monetą, po 2 Lt vertės, bendros 82 Lt vertės;penkiasdešimt devynias 1648-1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 0,3 Lt vertės, bendros 17,7 Lt vertės;XIX a. vario lydinio sagą, 0,1 Lt vertės;keturias 1925 m. ir 1936 m. Lietuvos 1, 2 ir 10 centų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;keturias 1923-1937 m. Lenkijos 1, 2, 5 ir 10 grašių monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;1763 m. Elbingo šilingo monetą, 20 Lt vertės;penkias 1755-1840 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos įvairaus nominalo grašių monetas, po 2 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;trisdešimt vieną 1731-1902 m. Rusijos įvairių nominalų monetą, po 3 Lt vertės, bendros 93 Lt vertės;trylika XVIII a. antros pusės – XX a. pirmos pusės blogos būklės įvairių monetų, po 0,1 Lt vertės, bendros 1,3 Lt vertės;dvi 1764 m. ir 1769 m. Prūsijos 1/12 talerio monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;tris 1786 m. Prūsijos 1/6 talerio ir 1934 m. Vokietijos 2 markių monetas, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;1608 m. Braunšveigo – Liuneburgo - Volfenbiutelio talerio monetą, 1000 Lt vertės;dvi 1733-1763 m. Abiejų Tautų Respublikos grašio monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;šešiasdešimt vieną XX a. 3 – 4-o dešimtmečių 1, 2, 5 ir 10 grašių monetą, po 2 Lt vertės, bendros 122 Lt vertės;1922 m. Latvijos 2 santimų ir 2 1925 m. Lietuvos 10 centų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;dvidešimt penkias XVIII – XX a. pradžios Rusijos įvairių nominalų kapeikų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 50 Lt vertės;septyniasdešimt penkias įvairių laikotarpių įvairių valstybių blogos būklės monetas, po 0,2 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;devynias neįvardintas blogos būklės monetas, po 0,05 Lt vertės, bendros 0,45 Lt vertės;penkias 1885-1927 m. Rusijos ir Lenkijos geležinkelio ir muitinės plombas, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;tris XIX a. – XX a. pradžios Rusijos įvairių institucijų plombas, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;aštuoniolika XIX a. pabaigos – XX a. 4-o dešimtmečio Rusijos ir Lenkijos įvairių institucijų plombų, po 3 Lt vertės, bendros 54 Lt vertės;dvidešimt septynias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios įvairių valstybių įvairių institucijų blogos būklės plombas, po 0,5 Lt vertės, bendros 13,5 Lt vertės;XVII a. audeklo plombą, 30 Lt vertės;XVII a. antros pusės – XVIII a. audeklo plombą, 20 Lt vertės;XVI a. antros pusės – XVII a. pažeistą audeklo plombą, 10 Lt vertės;vienuolika XVIII – XX a. vidurio blogos būklės monetų, jų ir kitų metalinių detalių fragmentų, po 0,05 Lt vertės, bendros 0,55 Lt vertės;XX a. pradžios Rusijos pažeistą plombą, 0,1 Lt vertės;XX a. pradžios Rusijos, Odesos plombą, 3 Lt vertės;penkias 1632-1654 m. Rygos šilingus, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;1932 m. Lenkijos 2 grašių monetą, 1 Lt vertės, t.y. iš viso ne mažiau nei 1962 radinius bendros 4 648,95 Lt (1 346,43 €) vertės, kuriuos laikė pas kaltinamąjį R. S., jo automobilyje JEEP CHEROKE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 straipsnyje.

Kaltinamasis M. K. (M. K.) taip pat, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d., Vilniaus mieste, neteisėtai vertėsi uždrausta komercine prekybos archeologiniais radiniais veikla, pažeisdamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 (2012 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr.XI-1977 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 8 d.) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti ir įvežti į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių (iki 2012 m. gegužės 8 d. tokia pati norma buvo nustatyta 2003 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1480 patvirtintų prekybos antikvariniais daiktais taisyklių 3 punkte, kuris buvo pakeistas 2013 m. liepos 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 612, įsigaliojusiu 2013 m. liepos 9 d.), naudodamasis Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis internetinio aukciono „(duomenys neskelbtini)“ ir tarptautinių atsiskaitymų sistemos „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, ir tokiu būdu pardavė:

2012 m. liepos 5 d. IX - XIII a. sidabrinius (kaltinamojo M. K. įvardintus kaip senovės vikingų labai retus) žiedus už 102,53 JAV dolerio pardavė (duomenys neskelbtini);2012 m. liepos 28 d. IX - XIII a. (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) peilį už 17,17 JAV dolerio pardavė (duomenys neskelbtini);2012 m. liepos 29 d. IX - XIII a. bronzinį dekoratyvinį pakabutį-varpelį (žvangutį) ir geležinį skustuvą (kaltinamojo M. K. įvardintus kaip senovinius vikingų) už 29,16 JAV dolerio (ekvivalentu 82,85 litų) pardavė (duomenys neskelbtini);2012 m. spalio 7 d. IX - XIII a. geležinį kovos peilį (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) už 9,78 JAV dolerio (ekvivalentu 26,08 litų) pardavė (duomenys neskelbtini);2012 m. lapkričio 11 d. IX - XIII a. geležinį antytės atvaizdą (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) už 24,20 JAV dolerio (ekvivalentu 65,46 litų) pardavė (duomenys neskelbtini);2012 m. lapkričio 11 d. IX - XIII a. tiksliau neįvardintą kilnojamąją kultūros vertybę (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų artefaktą) už 5,48 JAV dolerio (ekvivalentu 14,82 litų) pardavė (duomenys neskelbtini);2012 m. lapkričio 12 d. IX - XIII a. geležinį skustuvą (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) už 10,31 JAV dolerio (ekvivalentu 27,91 litų) pardavė (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis M. K. (M. K.), laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d., Vilniaus mieste, neteisėtai versliškai vertėsi komercine prekybos iki 1800 metų pagamintais antikvariniais daiktais veikla, neturėdamas tokiai veiklai reikiamo leidimo (licencijos), o būtent, pažeisdamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 (2012 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr.XI-1977 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 8 d.) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti antikvariniais daiktais, sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, negavus Kultūros paveldo departamento išduotos licencijos, o sukurtais (pagamintais) nuo 1800 metų iki 1940 metų – raštu arba elektroninėmis priemonėmis nepranešus Kultūros paveldo departamentui tiesiogiai arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą apie prekybos vietas ir laiką. Šie reikalavimai taikomi ir parduodant antikvarinius daiktus elektroninėmis priemonėmis, nesikreipęs į Valstybės įgaliotą instituciją gauti leidimą licencijuotai veiklai vykdyti, t.y. neturėdamas Kultūros paveldo departamento išduotos licencijos prekiauti iki 1800 metų pagamintais antikvariniais daiktais, naudodamasis Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis internetinio aukciono „(duomenys neskelbtini)“ ir tarptautinių atsiskaitymų sistemos „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, ir tokiu būdu pardavė:

2012 m. gegužės 17 d. 1797 m. Rusijos (Pavelo I) 1 kapeikos monetą už 10,27 JAV dolerio (ekvivalentu 27,97 litų) pardavė (duomenys neskelbtini);2012 m. gegužės 25 d. 1787 m. Rusijos (Jekaterinos II) sidabrinę griveniko (10 kapeikų) monetą už 148,65 JAV dolerio (ekvivalentu 407,91 litų) pardavė (duomenys neskelbtini);2012 m. lapkričio 16 d. 1797 m. sidabrinę Prūsijos (Frydricho Vilhelmo II) 4 grašių monetą už 26,12 JAV dolerio (ekvivalentu 70,80 litų) pardavė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);2012 m. lapkričio 26 d. 1658 m. Brandenburgo 1/12 talerio (2 grašių) monetą už 14,59 JAV dolerio (ekvivalentu 39,03 litų) pardavė (duomenys neskelbtini);2012 m. gruodžio 25 d. 1768 m. Rusijos (Jekaterinos II) 15 kapeikų monetą už 14,59 JAV dolerio (ekvivalentu 38,12 litų) pardavė (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. K. (M. K.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis O. M., neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 redakcija) 5 skirsnio 12 ir 13 straipsnių bei 8 skirsnio 32 straipsnio reikalavimus, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė šaudmenis – keturis pramoninės gamybos 8 mm kalibro šovinius Mauser, kol juos 2012 m. lapkričio 28 d. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis O. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. P., laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d., kaltinamojo P. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 1800 Lt (521,32 €) iš kaltinamojo P. R. įgijo didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės vertybes – dalį lobio, dvidešimt devynias II a. Romos imperijos denarų monetas, žinodamas, kad tos vertybės gautos nusikalstamu būdu, t.y. kaltinamųjų P. R. ir R. U. neteisėtai iškastos 2012 m. lapkričio 19 d., savavališkų kasinėjimų metu Šalčininkų rajone, lauke netoli Kalesnikų kaimo.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. R. savo kaltę dėl radinio pasisavinimo pripažino ir patvirtino, kad jis buvo kaltinamajame akte išvardintose vietose, kuriose kasinėjo, ieškodamas antikvarinių daiktų, tačiau neigė, kad visi kaltinamajame akte ir prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą išvardinti daiktai buvo neteisėtai iškasti ir pasisavinti kaip radiniai. Kaltinamojo P. R. teigimu, daugumą pas jį rastų ir paimtų daiktų jis įsigijo „blusų“ turguje, Vilniuje, arba aukcionuose, dalį pas jį rastų antikvarinių daiktų jam padovanojo tėvas, todėl dauguma daiktų jokio ryšio su jo vykdytais kasinėjimais neturi. Be to, kaltinamasis P. R. nurodo, kad pas jį rasti ir paimti daiktai nėra tokie vertinti, kaip padidintomis kainomis įvertino specialistai, kadangi tarptautiniuose aukcionuose kaltinime išvardintos monetos buvo parduodamos maždaug už 50 litų (14,48 €), todėl kaltinamojo P. R. nuomone, pas jį rasti ir paimti daiktai neturi jokios didelės vertės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. R. prisipažino, kad jis neturėjo leidimo atlikti kasinėjimus ir žinojo, kad archeologinių radinių civilinė apyvarta yra draudžiama, tačiau teigė manęs, kad jo kolekcijoje archeologinių radinių nėra, o yra tik antikvariniai ir numizmatiniai daiktai, kurių prekyba jis galėjo užsiimti, nes turėjo įstatymais nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą) prekybai antikvariniais daiktais ir buvo įkūręs tokiai prekybai skirtą įmonę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. R. savo kaltę dėl savavališkų kasinėjimų ir radinių pasisavinimo taip pat pripažino iš dalies, o parodymų patikrinimo vietoje metu, jis parodė vietas, kuriose vykdė savavališkus kasinėjimus, taip pat vietą Kalesninkų kaime, kuriame kasinėdamas kartu su kaltinamuoju R. U., rado 30 Romos imperijos denarų, iš kurių dvidešimt devynis vėliau pardavė kaltinamajam A. P., o vieną pasiliko sau ir kurį per kratą jo namuose paėmė policijos pareigūnai (T. 10., b.l. 20-28).

Kaltinamasis M. K. (M. K.) savo kaltę jam inkriminuojamais nusikaltimais taip pat pripažino iš dalies, pareiškęs, kad jis keletą kartų, be jokio konkretaus tikslo „pasivaikščiojo <...>“ su metalo ieškikliu ir tiek, o vieną kartą jam vaikščiojant su metalo ieškikliu, jį sulaikė policijos pareigūnai. Nors kartu su juo buvo sulaikyti ir kiti kaltinamieji, tačiau su šiais asmenimis jis jokių paieškų ar kasinėjimų nevykdė, o su jais susitiko atsitiktinai. Tačiau kaltinamasis M. K. pripažino, kad pardavinėjo archeologinius radinius ir antikvarinius daiktus internetu, tačiau teigė, kad tie daiktai buvo iš jo asmeninės kolekcijos, kurią jis įsigijo „blusų“ turguje, Vilniuje, iš nepažįstamų jam asmenų, ir kuriuos po įsigijimo pats valydavo ir konservuodavo, sudėdamas juos jį maišelius, nes norėjo sudaryti plombų, kurių pas jį buvo rasta daugiausiai, katalogą. Tačiau archeologinių ir antikvarinių daiktų kolekcionavimas, kaltinamojo M. K. teigimu, reikalauja didelių finansinių išteklių, todėl jam teko dalį savo kolekcijos parduoti internetu. Be to, kaltinamojo M. K. nuomone, pas jį rastų daiktų vertė nepagrįstai padidinta, nes plombų buvo išleista labai daug, todėl jos yra labai pigios, o rastos monetos taip pat nebuvo tokios vertingos, kaip teigiama prokuroro kaltinamajame akte ir specialistų išvadose. Taip pat kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis manė, jog archeologinių radinių civilinė apyvarta pagal įstatymus yra leidžiama, ir jokių licencijų (leidimų) archeologinių radinių ar antikvarinių daiktų prekybai nereikia, todėl kolekcionuodamas ir parduodamas šiuos daiktus, nesijautė darantis ką nors neteisėto.

Kaltinamasis O. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neteisėtu šaudmenų laikymu pripažino visiškai ir patvirtino, kad jo namuose, kratos metu, kartu su kitais daiktais vienoje krūvoje buvo rasti ir šoviniai, tačiau kada ir kokiu būdu kaltinamasis O. M. įsigijo šiuos šovinius, jis paaiškinti teismui negalėjo, pareiškęs, jog neprisimena, nes galėjo juos įsigyti kartu su kitais daiktais, iš prekeivio urmu pirkdamas visą krūvą daiktų, kadangi perkant urmu, pirkinys būna pigesnis, tačiau jeigu būtų žinojęs apie tai, kad jie yra pavojingi ir namuose laikyti šovinius draudžiama, būtų seniai juos išmetęs, kadangi jie jam visiškai nereikalingi ir jis net nežino, kokiam ginklui jie yra skirti.

Dėl radinio pasisavinimo kaltinamasis O. M. savo kaltės iš esmės nepripažino ir teigė, kad pas jį rastus senovinius (kaltinamojo nuomone antikvarinius) daiktus, jis įsigijo iš įvairių asmenų, dirbdamas Gariūnų turgavietėje, be to, sendaikčių turgavietėje ant Tauro kalno, Vilniuje, bei sendaikčių turgavietėje Latvijos Respublikoje, kadangi jam patinka kolekcionuoti visokius senovinius daiktus. Dalį pas jį rastų monetų, kaltinamojo O. M. teigimu, jis taip pat įsigijo internetu, o vaikščiojimas su metalo detektoriumi yra jo hobis, toks pats kaip kitiems asmenims meškeriojimas, todėl kaltinamajam yra svarbus pats procesas, t.y. prietaiso veikimo principas ir galimybės, o ne radiniai. Kaltinamasis O. M. pripažino, kad policijos pareigūnų jis buvo sulaikytas, naudodamas metalo detektorių, tačiau kaltinamojo O. M. teigimu, jis su metalo detektoriumi paprasčiausiai vaikštinėjo tikrindamas šio prietaiso veikimo principus, o kaltinamajame akte nurodytose vietose kartu su kitais kaltinamaisiais nebuvo ir jokių kasinėjimų nevykdė. Be to, kaltinamasis O. M. nesutiko su specialistų pateiktu pas jį rastų daiktų įvertinimu, pareiškęs, kad rastų daiktų vertė realiai yra 3-5 kartus mažesnė, nei teigia specialistai ir kaltinamajame akte nurodo prokuroras.

Kaltinamasis R. S. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino iš dalies ir patvirtino, kad jis vykdė savavališkus kasinėjimus, tiek vietovėje, kurioje jį kartu su kaltinamaisiais P. R., O. M. ir M. K. sulaikė policijos pareigūnai, tiek anksčiau Vilniaus apylinkėse, tačiau kaltinamojo R. S. teigimu, šiuos kasinėjimus jis vykdė, tik prieš tai gavęs žemės savininkų sutikimą. Tačiau kaltinamojo R. S. teigimu, ne visi pas jį rasti ir paimti daiktai yra surasti savavališkų kasinėjimų metu, nes didesnę dalį šių daiktų jis yra įsigijęs turgavietėje, esančioje ant Tauro kalno, Vilniuje, taip pat įsigijęs internetu.

Kaltinamasis R. U. (R. U.) savo kaltę radinio pasisavinimu pripažino iš dalies ir patvirtino, kad jis vykdė savavališkus kasinėjimus Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkėse ir Panevėžio rajone, tačiau nesutiko, jog visi pas jį rasti ir paimti daiktai buvo iškasti savavališkų kasinėjimų metu. Kaltinamasis R. U. pripažino, kad jis rado ir iškasė 30 Romos imperijos denarų, kuriuos jis už 300 litų pardavė kaltinamajam P. R., o apie kitus jam inkriminuotus archeologinius daiktus, kaltinamasis R. U. nieko paaiškinti negalėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis R. U. gailėjosi ir pripažino, kad savavališkai kasinėdamas ir ieškodamas senovinių daiktų, pasielgė netinkamai.

Kaltinamasis A. P. savo kaltės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu nepripažino ir teigė, kad apie tai, jog jo iš kaltinamojo P. R. įsigytos monetos – Romos imperijos denarai, yra gauti nusikalstamu būdu, jam nebuvo žinoma, nes kaltinamasis P. R. apie monetų gavimo aplinkybes nieko nepasakojo, o kaltinamajam A. P. jų (monetų) „priešistorė nebuvo įdomi <...>“. Be to, kaltinamojo A. P. nuomone, jo įsigytos monetos gali būti „paprasčiausia afera <...>“, kurias kažkas specialiai sumetė į žemę, nes specialistų nuomone, šios monetos Lietuvos teritorijoje niekaip negalėjo atsirasti. Tačiau kaltinamojo A. P. teigimu, „monetos yra monetos <...>“, todėl kai jam pasiūlė jas įsigyti, jis sutiko, nes anksčiau tokių monetų nebuvo matęs, todėl nusprendė jas nusipirkti. Už monetas kaltinamajam P. R. jis sumokėjo 1800 litų, tačiau kokiu tikslu kaltinamasis A. P. įsigijo Romos imperijos denarus, kaltinamasis paaiškinti negalėjo, nes, kaltinamojo teigimu, pagrindinę jo kolekciją sudaro Lietuvos prieškario valiuta, tačiau neatmetė galimybės, jos šias monetas jis būtų padovanojęs muziejui, nes jau yra anksčiau dovanojęs monetas Trakų muziejui.

Nors kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. savo kaltę jiems inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino tik iš dalies, o kaltinamasis A. P. savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažino, kaltinamųjų P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. kaltė radinio pasisavinimu, M. K. dar ir neteisėta komercine veikla, o O. M. taip pat ir neteisėtu šaudmenų laikymu bei kaltinamojo A. P. kaltė nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, yra įrodyta šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 185 straipsnyje

Duodami parodymus teisme, kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. patys pripažino, kad jie, naudodamiesi specialiais prietaisais – metalo ieškikliais, buvo apylinkėse, kuriose buvo vykdomi savavališki kasinėjimai, o kaltinamųjų O. M. ir M. K. paaiškinimus, kad nelegalių kasinėjimų vietose metalo ieškiklius jie naudojo ne po žeme esantiems metalo turintiems radiniams aptikti, o tik šiaip, laisvalaikio „pasivaikščiojimams“, teismas laiko naiviais ir prieštaraujančiais elementariai logikai. Kad kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U., vykdydami savavališkus kasinėjimus ir veikdami kartu skirtingų sudėčių grupėse, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius grunto kasinėjimo darbus, rado ir disponavo archeologiniais radinius bei lobiais (lobių dalimis), patvirtinama duomenimis, įstatymo nustatyta tvarka gautais, taikant procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 154 straipsnyje – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą.

Elektroninių ryšių tinklais kaltinamojo P. R. perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (T. 1., b.l. 65-197; T. 2., b.l. 1-67) nustatyta, kad 2012 m. birželio 13 d. kaltinamajam P. R. telefonu skambino liudytojas S. M. (S. M.), kuris teiravosi, ką P. R. veikia, į ką šis atsako, kad „vaikštom po mišką <...>“; 2012 m. liepos 3 d. kaltinamasis P. R. telefonu skambina liudytojui P. V. (P. V.) ir pasakoja, kad „vakar gerai padirbėjo <...>“, nes rado „Andrianovo“ šalmą; 2012 m. liepos 3 d. kaltinamasis R. U. telefonu skambina kaltinamajam P. R., kuris siūlo važiuoti mažiausiai savaitei prie ežerų, dvi dienas meškerioti, po to ieškoti radinių, taip pat paaiškina, kad tokiu atveju kartu važiuotų ir R. „kūdas“ (gali būti R. S.) bei M. (gali būti M. K.); 2012 m. liepos 11 d. P. R. skambina liudytojas S. M., klausdamas kaip sekasi žvejyba, ar važiuos kasinėti, į ką kaltinamasis P. R. atsako, kad taip, o netrukus kaltinamajam P. R. skambina kaltinamasis M. K. ir sako, kad greitai atvažiuos bei teiraujasi, kada visi važiuos link Utenos; Tą pačią dieną, t.y. 2012 m. liepos 11 d. kaltinamasis P. R. ir liudytojas Ž. P., pokalbio telefonu metu tariasi, kad „rytoj nuo ežero važiuoja dirbti <...>“, o 2012 m. liepos 15 d. kaltinamajam P. R. telefonu paskambinęs kaltinamasis R. S. praneša, kad po trijų savaičių atvažiuos lenkas su pinigais, o kaltinamasis P. R. pasakoja, kad vakar buvo „pasivaikščioti <...>“, tai namuose yra keletas žiedų, kuriuos kaltinamasis R. S. galėtų nueiti paimti; 2012 m. liepos 17 d. P. R. telefonu paskambinęs savo žmonai, praneša, kad ateis R., tegul ji atiduoda jam namuose paliktus žiedus, apyrankes ir kitus daiktus, o netrukus paskambinus telefonu R. S., kaltinamasis P. R. liepia R. S. nueiti pas P. R. žmoną, kuri radinius supakavo ir jam paduos. 2012 m. liepos 27 d. P. R., kalbėdamas telefonu su kaltinamuoju M. K., aptaria su juo pardavimus aukcione, o 2012 m. liepos 29 d. telefonu jie aptaria aukciono rezultatus, kurio metu trys daiktai „britva, peiliukas ir bumbulai“ parduoti už 40 dolerių ir tariasi poryt važiuoti ieškoti radinių; 2012 m. liepos 31 d. P. R. telefonu skambina kaltinamasis R. S. ir pasakoja, kad jam skambino „kailas“, kuris prašė ištrinti jį iš forumo, nes pas jį „atvyko svečiai <...>“; 2012 m. liepos 31 d. P. R. skambina R. U. ir sako, kad pas „Olešką“ policija buvo, tai namuose nieko negalima laikyti, o ir P. R. praneša, kad jis išvažiavo iš namų ir bus pas „bitininką“; 2012 m. rugpjūčio 1 d. telefonu kaltinamajam P. R. paskambinęs kaltinamasis O. M. išsamiai papasakoja apie kratą jo namuose, o kaltinamasis P. R. telefonu tą pačią dieną apie kratą pas kaltinamąjį O. M. praneša liudytojui Ž. P., 2012 m. rugpjūčio 2 d. kaltinamajam R. U., 2012 m. rugpjūčio 6 d. liudytojui P. V.; 2012 m. rugpjūčio 22 d. kaltinamieji P. R. ir R. U. telefonu aptaria dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnį apie kapų išniekinimą Šalčininkų rajone, abu kalbėdami pabrėžia, kad tai jų rajonas; 2012 m. rugpjūčio 25 d. P. R. telefonu paskambinęs kaltinamasis R. S. klausia, ar gali parduoti žieduką už aštuoniasdešimt, o 2012 m. rugsėjo 25 d. jie telefonu tariasi vakare, apie 8 val., važiuoti „pažiūrėti, kur kokardą ištraukė <...>“. Be to, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. kaltinamieji P. R., R. S., M. K., O. M. ir R. U. tarpusavio telefoniniuose pokalbiuose ir pokalbiuose su liudytojais P. V., S. M. ir Ž. P., planuoja naujas išvykas „ten kur buvo, bet plačiau <...>“, nes rado penkiolika „sagučių“, aptaria spalio 23-25 dienomis kelionę į Rusijos Federacijos Kaliningrado miestą, kur M. K. žino „gerą vietą, kur galima pasivaikščioti <...>“, kaltinamasis P. R. giriasi radiniais - „Rygos trečioku“ ir „P. V.“, taip pat praneša, kad R. lauko viduryje rado penkiolika „boratinkų“ bei „Rygos solidą“, tariasi važiuoti ieškoti „guzikų“, o 2012 m. lapkričio 21 d. kaltinamasis M. K. paskambinęs telefonu kaltinamajam P. R., papasakoja, kaip vakar iškasė daugiau nei 30 romėniškų monetų. Be to, 2012 m. lapkričio 26 d. kaltinamasis O. M. telefonu kaltinamajam P. R. praneša apie kratos metu iš jo paimtą kolekciją ir tariasi dėl naujų važiavimų „pasivaikščioti <...>“, nes greitai prasidės sniegas.

Apie tai, kad kaltinamieji P. R., R. S., M. K., O. M. ir R. U. tarpusavio telefoniniuose pokalbiuose detaliai planavo ir koordinavo savo veiksmus, aptarinėjo būsimų kasinėjimų vietas ir iškastus radinius bei jų realizavimo galimybes, o taip pat derino savo veiksmus, policijos pareigūnams atliekant procesinius veiksmus tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek kitose baudžiamosiose bylose, patvirtinama ir kaltinamųjų M. K. bei R. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolais (T. 3., b.l. 22-61; 65-120).

Iš kaltinamųjų P. R. (T. 10., b.l. 80-82), M. K. T. 10., b.l. 162-164), O. M. (T. 11., b.l. 41-43) ir R. S. (T. 11., b.l. 128-130) sulaikymo protokolų turinio matyti, kad jie buvo sulaikyti Vilniaus rajone 2012 m. lapkričio 28 d., ir sulaikymo bei asmens kratų metu, pas kaltinamuosius ir kaltinamojo R. S. automobilyje Jeep Cheroke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimtos metalinės, paveiktos korozijos iš žemės iškastos monetos ir kiti radiniai (T. 5., b.l. 37-42; T. 10., b.l. 87-94), taip pat keturi metalo ieškikliai ir keturi kastuvai, kurie buvo apžiūrėti (T. 7., b.l. 137-138).

Be to, dar vienas metalo ieškiklis buvo rastas kratos, atliktos 2012 m. liepos 31 d. kaltinamojo O. M. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu, kuris taip pat buvo paimtas ir apžiūrėtas (T. 4., b.l. 169-174).

Įvykio vietos apžiūros protokolu patvirtinama, kad 2012 m. lapkričio 29 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniaus rajone, Gaukelių palivarko (nuo 1903 m. Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos, ir apžiūros metu buvo užfiksuoti duomenys apie žemėje iškastas duobes (T. 3., b.l. 162-184). Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad toje vietoje, kurioje buvo sulaikyti kaltinamieji P. R., R. S., M. K. ir O. M., neabejotinai buvo vykdomi kasinėjimo darbai.

Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. buvo atliktos kratos kaltinamojo P. R. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (T. 4., b.l. 3-6), kaltinamojo M. K. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (T. 4., b.l. 130-134, 139-140), kaltinamojo R. S. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (T. 5., b.l. 30-32, 40-42) ir kaltinamojo O. M. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (T. 5., b.l. 9-15, 19-20), kurių metu buvo rasta ir paimta didelis kiekis archeologinių radinių ir antikvarinių daiktų, kuriuos ištyrę specialistai (ekspertai) pateikė išvadas, kad pas kaltinamuosius kratų metu rasti ir paimti archeologiniai radiniai ir/ar jų fragmentai, lobiai ir/ar jų dalys bei antikvariniai daiktai, yra autentiški ir didelę mokslinę, istorinę bei kultūrinę reikšmę turinčios vertybės (T. 6., b.l. 16-18; 40-135; 142-190; 195-201; T. 7., b.l. 1-21; 38-93).

Įvairių sričių specialistai – Lietuvos nacionalinio muziejaus istorijos skyriaus vedėjas T. Š., viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas V. S., numizmatikos skyriaus specialistė D. G., archeologijos skyriaus specialistas G. G., Lietuvos banko pinigų muziejaus istorikas V. P. ir Lietuvos dailės muziejaus bei Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos stačiatikių bažnyčios religinių dailės kūrinių ekspertė, teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas, duotas ikiteisminio tyrimo metu, kad kratų metu pas kaltinamuosius rasti ir paimti archeologiniai radiniai ir/ar jų fragmentai, lobiai ir/ar jų dalys bei antikvariniai daiktai, yra autentiški ir didelę mokslinę, istorinę bei kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, kurių istorinė, mokslinė ir kultūrinė reikšmė apibrėžta, atsižvelgus į tiriamo daikto (objekto) būklę, amžių, retumą, radimo vietą ir kultūrines bei istorines sąsajas su Lietuva. Specialistų nuomone, jeigu nežinoma radimo vieta, tai moksliniu požiūriu radinio vertė šiek tiek menkėja, tačiau menkėja tik moksliniu požiūriu, nes negalima nustatyti tiriamo daikto kilmės, tačiau tokio radinio istorinė ir kultūrinė vertė išlieka sąlyginai tokia pati. Be to, duodamas paaiškinimus teisme, specialistas T. Š. teigė, kad daikto mokslinė vertė – tai, kai tas daiktas siejamas su mokslo išvadomis, o kultūrinė ir istorinė vertė – tai, kai radinys turi sąsajų su Lietuvos ar Baltijos šalių regionu. Specialistas V. S., tyręs archeologinius radinius, teisiamajame posėdyje pareiškė, kad dalis jo tirtų daiktų yra archeologinės vertybės, nes datuojamos iki XIX a. pradžios. Specialisto V. S. teigimu, jeigu iš žemės iškasto radinio požymių matyti, kad jis yra būdingas laikotarpiui iki 1800 metų, tai toks radinys, specialisto V. S. nuomone, laikytinas archeologiniu radiniu, o vėlesnio laikotarpio daiktai laikytini antikvariniais. Specialistas V. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad visi archeologiniai radiniai turi istorinę, kultūrinę arba mokslinę vertę, nes tai vienas iš nedaugelio šaltinių, iš kurių galima sužinoti savo istoriją. Dauguma archeologinių radinių pateikia tam tikrus duomenis, kurių istoriniais tyrimo metodais specialistai negali gauti, todėl specialistas V. S. padarė išvadą, jog visi jam tirti pateikti daiktai turi istorinę ir kultūrinę vertę, nes kiekvienas daiktas turi savo vienokią ar kitokią vertę, net jeigu tas daiktas yra iš XIX amžiaus, tai jis elementariai turi savo istorinę vertę, o mokslinę reikšmę turi ir vėlesnio laikotarpio antikvariniai daiktai bei jų fragmentai, nes kai kurios sagos yra fabrikinės gamybos ir paplitusios plačioje teritorijoje, tačiau kitos yra susijusios tik su tam tikra kariuomenės rūšimi, todėl jų mokslinė ir istorinė reikšmė gali būti skirtinga. Specialistas G. G., duodamas paaiškinimus teisme, taip pat patvirtino savo ankstesnes išvadas, kad jam pateikti tirti daiktai (objektai) turi didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę ir papildomai paaiškino, kad visi daiktai, kuriuos jam buvo pavesta įvertinti, buvo tik archeologiniai radiniai, kurie buvo būdingi laikotarpiui iki XIX amžiaus ir kurie neabejotinai („nėra jokios kitos alternatyvos <...>, Man nekilo dėl to klausimų <...>“) yra iškasti iš žemės ir visi šie archeologiniai radiniai yra didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės vertės. Be to, spręsdamas iš jam pateiktų tirti radinių būklės, G. G. padarė išvadą, kad „faktiškai visi daiktai iškasti Lietuvos teritorijoje <...>“.

Be to, kratų metu kaltinamųjų P. R., M. K., O. M. ir R. U. gyvenamosiose vietose (T. 4., b.l. 3-6; 130-134, 139-140, 169-171, T. 5., b.l. 45-48), taip pat buvo paimti kompiuteriai, kuriuos ištyrus buvo nustatyta, kad:

pas kaltinamąjį P. R. paimto kompiuterio sisteminio bloko Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų ir fotografijų apžiūros metu rasti duomenys, jog įvairiu metu 2012 metais, skirtingose Lietuvos Respublikos vietose, o kartais ir užsienyje – Baltarusijos Respublikoje Gardino srityje ir Slanimo miesto apylinkėse bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje P. R., M. K., R. S. ir R. U., naudodami metalo ieškiklius ir kastuvus, vykdė žemės kasimo ir radinių paieškos darbus, o fotografijose užfiksuotos žemėje randamos bei žemėtos, pažeistos korozijos senovinės monetos, nuo akmens amžiaus iki XVII a. datuojami archeologiniai radiniai ar jų fragmentai, antikvariniai daiktai, tarp kurių yra nemažai XIX a. pradžios (Napoleono karų laikotarpio) dirbinių ar uniformų detalių, kiti radiniai (T. 4., b.l. 7-9, 11-121). Specialistas G. G., susipažinęs su kaltinamojo P. R. kompiuteryje rastomis fotografijomis (T. 7., b.l. 145-147) nustatė, kad kompiuterio sisteminiame bloke rastose fotografijose yra užfiksuoti gyvūnų ar paukščių atvaizdai (vadinami zoomorfinais) tarp archeologinių radinių sutinkami pakankamai retai. Kompiuteryje aptiktuose fotografijų failuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ fiksuotas retas archeologinis radinys – žalvarinė paukščio (anties) formos segė. Tai originalus, retas X-XIII a. archeologinis radinys, kuris galėjo būti rastas Vakarų, Šiaurės Lietuvoje, baltų ar pietinių finougrų genčių apgyvendintoje teritorijoje;pas kaltinamąjį M. K. paimtame nešiojamame kompiuteryje „HP Compaq“ rastos fotografijos (T. 4., b.l. 141-154, 156-163) su senesnėmis nei 1800 m. ir vėliau pagamintomis monetomis (antikvariniais daiktais);pas kaltinamąjį O. M. paimto kompiuterio sisteminio bloko „Emotion“ dviejuose standžiuosiuose diskuose rastos fotografijos, kuriose užfiksuotos žemėtos, pažeistos korozijos senovinės monetos, spynos, kirvis, papuošalų fragmentai ir kiti archeologiniai radiniai ar jų fragmentai, antikvariniai daiktai (T. 4., b.l. 176-181, 183-193); pas kaltinamąjį R. U. paimto kompiuterio „Asus“ sisteminio bloko apžiūros metu rasti duomenys bei fotografijos (T. 5., b.l. 52-53, 55-67), kuriose užfiksuotos žemėtos, pažeistos korozijos senovinės monetos, kiti antikvariniai daiktai.

Taip pat pažymėtina, kad kaltinamojo O. M. asmens kratos metu 2012 m. lapkričio 28 d. paimtame jo mobiliojo ryšio telefone „Samsung GT-19300“ (T. 11., b.l. 42-43) taip pat aptiktos fotografijos su metalo ieškikliu ir senoviniais dirbiniais (T. 5., b.l. 144-145, 166-176).

Kad jiems buvo žinoma apie tai, kad kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U., naudodami metalo ieškiklius, vykdo kasinėjimus, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai S. M. (S. M.), Ž. P. ir P. V. (P. V.).

Iš Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (T. 8., 192-193) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (T 8., b.l. 194-195) pateiktais duomenimis kaltinamiesiems P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. nebuvo išduoti leidimai archeologiniams tyrimams vykdyti ar ieškoti lobių valstybinėje žemėje, taip pat jiems nebuvo išduoti leidimai (licencijos) prekiauti antikvariniais daiktais.

Kad kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. negalėjo savavališkai kasinėti žemę ir pasisavinti radinių teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas - Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius - R. A., kurio teigimu, asmenys, aptikę archeologinius radinius, negali jų pasisavinti, negali jais prekiauti, negali išvežti jų iš Lietuvos neturėdami leidimo. Visi archeologiniai radiniai priklauso valstybei, kadangi jie turi kultūrinę vertę, todėl negali turėti privataus savininko ir būti valdomi privačios nuosavybės forma, o vykdyti archeologinius kasinėjimus gali tik specialistai – archeologai. Taip pat liudytojas R. A. teigė, kad yra draudžiama prekiauti archeologiniais radiniais, nes jų įgyti teisėtai neįmanoma.

Taigi, vertindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pažymi, kad sutinkamai su 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 13 straipsnio 1 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1682 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01), draudžiama verstis antikvarinių daiktų prekyba ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, neturint Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos išduotos licencijos, kurios išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o sutinkamai su to paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1682 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01), visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti kultūros objektai, tarp jų archeologiniai radiniai ir antikvariniai daiktai (Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 14 punktai), turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas arba valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekęs teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga galima tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą. Taigi, įstatymais nustatyta, kad savavališki archeologiniai kasinėjimai yra draudžiami, o visi žemėje rasti kultūros objektai, tarp jų archeologiniai radiniai ir antikvariniai daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas arba valdytojas negali būti nustatytas, pereina valstybės nuosavybėn. Akivaizdu, kad archeologinių radinių, kuriais laikomi žemėje esantys tam tikri daiktai ar jų liekanos ir kurie buvo pagaminti iki XVIII a.-XIX a., savininką ar teisėtą valdytoją nustatyti neįmanoma, todėl teismas daro išvadą, jog visi archeologiniai radiniai priklauso valstybei, o nelegalių archeologinių kasinėjimų metu rasti daiktai buvo pasisavinti neteisėtai. Kaip minėta, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė duomenis, kad šios valstybės institucijos kaltinamiesiems P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. nebuvo išdavę leidimo vykdyti archeologinius tyrimus ir disponuoti archeologiniais radiniais, taip pat teisės aktais nustatyta tvarka nebuvo išdavę leidimo (licencijos) prekiauti antikvariniais daiktais ne tik Lietuvos Respublikoje bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamųjų P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. bendrais veiksmais iš žemės iškastų ir pasisavintų radinių mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, teismas pažymi, kad pagal 1992 metų pataisytą Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 1999-11-09 (publikuota: Valstybės žinios, 1999-11-25, Nr.100-2895) visos archeologinės liekanos ir objektai bei kiti iš praeities epochų mus pasiekę žmonijos pėdsakai yra laikytini archeologijos paveldo objektais (Konvencijos 1 straipsnio 2 dalis), svarbiais žmonijos istorijos pažinimui (Konvencijos preambulė), todėl būtina išsaugoti archeologijos paveldą ir užtikrinti mokslinę archeologinių tyrimų reikšmę. Tuo pačiu, teismas pripažįsta, kad nėra aiškių kultūrinę, mokslinę ar istorinę archeologinių radinių reikšmę nustatančių vertinimo kriterijų, o jų materiali (turtinė) vertė negali būti siejama su kultūrine, moksline ar istorine reikšme, tačiau Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad kilnojamosios kultūros vertės - pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, o to paties įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad prie kultūros objektų priskiriami, be kitų objektų, ir archeologiniai radiniai; kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu; kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai; taip pat antikvariniai daiktai. Šie įstatyme nurodyti kultūros objektai be jokios abejonės yra reikšmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, moksliniu, religiniu ir kitais požiūriais, nes iš esmės apibūdina tam tikrus žmonių gyvenimo laikotarpius, jų buitį, papročius, tipiškus ar specifinius nacionalinio gyvenimo reiškinius, tačiau vertinant kultūrinę, mokslinę ar istorinę kultūros objektų reikšmę, teismo nuomone, yra reikalingos specialios žinios kultūros, mokslo ar istorijos srityje. Specialistai, ištyrę kaltinamųjų P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. bendrais veiksmais iš žemės iškastus ir pasisavintus radinius, konstatavo, kad jie turi didelę išliekamąją istorinę, mokslinę ir kultūrinę vertę, kadangi didžioji jų dalis yra iškasti Lietuvoje ir Baltijos jūros valstybių teritorijoje („Pabaltijo areale <...>“), o tokių archeologinių radinių žinoma radimo vieta (radimvietė) iš esmės padidina tokių radinių mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę. Kad kaltinamųjų P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. iškasti radiniai turi didelę išliekamąją istorinę, mokslinę ir kultūrinę vertę, teisiamojo posėdžio metu motyvuotai patvirtino ir specialistai D. G., V. R., T. Š., D. T., V. S. ir G. G.. Teismas neturi pagrindo abejoti šių savo išvadas pateikusių specialistų kompetencija, taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie nurodytų specialistų šališkumą ar galimą suinteresuotumą dėl vertinamų daiktų. Šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu taip pat paaiškinimus davė ir specialistai S. S. – Ž., D. K., D. V., G. P., G. S. – V., N. T., K. Z. – M., R. S. ir D. K., kurie buvo Lietuvos Respublikos kultūros ministro sudarytos komisijos (toliau ir – komisija) nariai ir dalyvavo komisijai vertinant ir priimant sprendimus dėl pas kaltinamuosius rastų ir paimtų daiktų, ir nors šie specialistai patvirtino komisijos pateiktas išvadas, tačiau duodami paaiškinimus teisme, jie nurodė aplinkybes, susijusias su komisijos darbo reglamentu, svarstomų klausimų tvarka ir priimamų sprendimų procedūromis, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad komisija yra kolegialus organas ir sprendimai joje priimami balsų dauguma (kolegialiai), vadovaujasi komisijos priimtomis ir patvirtintomis išvadomis, o komisijos narių paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, atskirai nevertina.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat buvo apklausti ir liudytojai V. P., M. N., A. Š., E. M., E. I., A. P., R. R. ir K. R..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o liudytojų parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau liudytojo parodymai pripažįstami įrodymu tik tuo atveju, jeigu jie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Šioje baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai V. P., M. N. (M. N.), A. Š., E. M., E. I., A. P. ir R. R., duodami parodymus teisme, nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir nors liudytojai M. N. ir R. R. yra žemės sklypų, kuriuose buvo vykdomi kasinėjimai savininkai, tačiau jų parodymai apie leidimą (liudytojas M. N.) kasinėti žemę arba nieko nežinojimą apie vykdomus kasinėjimus (liudytojas R. R.), jokios reikšmės kaltinamųjų inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiams ar kvalifikacijai neturi, todėl teismas liudytojų V. P., M. N. (M. N.), A. Š., E. M., E. I., A. P. ir R. R. parodymų nelaiko įrodymais, todėl jų nevertina ir priimdamas teismo nuosprendį, jais nesivadovauja.

Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas kaltinamojo P. R. tėvas K. R., kuris patvirtino, kad dalį pas jo sūnų – kaltinamąjį P. R. rastų daiktų, jis jam padovanojo, o dalį jis paveldėjo iš savo senelio. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šias liudytojo K. R. nurodytas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu nenustatyta. Liudytojas K. R., kaip kaltinamojo P. R. tėvas, yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo parodymus pripažinti patikimu įrodymu galima tik tuo atveju, jeigu jie (parodymai) yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais. Kadangi liudytojo K. R. parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais objektyviais ir neabejotinais įrodymais, teismas jo parodymus laiko nepatikimais.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, daro išvadą, jog įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U., turėdami tikslą rasti žemėje esančius lobius, archeologinius radinius ir antikvarinius daiktus, ir juos pasisavinti, ir būdami iš anksto susitarę ir bendrai veikdami skirtingų sudėčių grupėse, pasinaudodami specialiai metalo radimui skirtu prietaisu – metalo detektoriumi, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, tęstiniais veiksmais vykdydami neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus, lobius (lobių dalis) ir kitą didelės 86 882,37 Lt (25162,87 €) vertės svetimą turtą, be to, kaltinamieji vykdydami šią neteisėtą veiklą, suvokė tokios veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Radinio pasisavinimu apibūdinamas bet koks lobio ar kokio nors kito rasto arba net atsitiktinai patekusio įgijėjo dispozicijon svetimo didelės vertės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimas (paėmimas nuosavybėn). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.65 straipsnio 1 dalį, lobis – tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo, o radinys - tai pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas (CK 4.62 straipsnio 1 dalis). Taigi, radinio pasisavinimas yra siejamas su materialaus kilnojamo daikto pasisavinimu, kuris šiuo atveju suprantamas kaip kaltininkui nepriklausančio rasto lobio, kito didelės vertės radinio ar atsitiktinai jam patekusio didelės vertės svetimo turto užvaldymas visam laikui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos nustato, kada asmuo įgyja teises į lobį ar kitą radinį, tai reguliuoja CK ketvirtos knygos normos. Tais atvejais, kai kaltininkas, įstatymų nustatyta tvarka neįgijęs teisės į lobį ar kitą radinį, jį paverčia savu, laikoma neteisėtu radinio pasisavinimu.

BK 185 straipsnyje numatytas šios nusikalstamos veiks dalykas yra alternatyvus – lobis, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, kitas didelės vertės radinys ar atsitiktinai kaltininkui patekęs didelės vertės svetimas turtas, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vieno iš jų, be to, vienas iš BK 185 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių - didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, taip pat yra alternatyvūs, todėl veiką kvalifikuoti pagal BK 185 straipsnį, taip pat užtenka bent vieno iš jų, t.y. didelės mokslinės ar istorinės arba kultūrinės reikšmės. Kaip minėta, kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U., turėdami tikslą rasti žemėje esančius lobius, archeologinius radinius ir antikvarinius daiktus, ir juos pasisavinti, vykdydami neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus, lobius (lobių dalis) ir kitą didelės 86 882,37 Lt (25162,87 €) vertės, jiems nepriklausantį svetimą, nežinomo šeimininko ir šeimininko nekontroliuojamą, turtą, todėl kaltinamųjų P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 185 straipsnyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 ir 2 dalyse

Kaltinamasis M. K. (M. K.) savo kaltės šia jam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės nepripažino. Nors kaltinamasis M. K., duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad jis pardavinėjo archeologinius radinius ir antikvarinius daiktus internetu, tačiau teigė, kad tie daiktai buvo iš jo asmeninės kolekcijos, kurią jis įsigijo „blusų“ turguje, Vilniuje, iš nepažįstamų jam asmenų, todėl, kaltinamojo nuomone, jis jokio nusikaltimo nepadarė.

Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, o pagal BK 202 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsiranda esant tokioms sąlygoms:

1) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos yra alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų. Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau, sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Todėl teismų praktikoje (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, Nr. 2K-147/2010, Nr. 2K-48/2011) kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažintas ir atvejis, kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus.

pagal BK 202 straipsnio 2 dalį kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, kuris vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, nepriklausomai nuo vykdytos veiklos pobūdžio ar jos masto.

Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis M. K. 2012 m. lapkričio 11 d. IX - XIII a. „metalinį antytės atvaizdą“ už 24,20 JAV dolerių pardavė užsienyje gyvenančiam asmeniui. Taip pat kaltinamojo P. R. kompiuteryje aptiktas fotografijos failas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame fiksuotas metalinis raitelio formos apkalas, kurį 2012 m. spalio 21 d. „(duomenys neskelbtini)“ už 510 JAV dolerių pardavė pardavėjas, besinaudojantis vardu „(duomenys neskelbtini)“, ir kurio įsigijimo galimybėmis domėjosi Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojai, o AB SEB banko pateiktais duomenimis nustatyta, kad į M. K. sąskaitą LT(duomenys neskelbtini) buvo pervedinėjamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose duomenyse minimos piniginių lėšų sumos (T. 8., b.l. 78, 109-112). Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. kratos kaltinamojo M. K. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), protokolu (T. 4., b.l. 130-134, 139-140) ir kratos metu paimto nešiojamo kompiuterio „HP Compaq“ apžiūros protokolu (T. 4., b.l. 141-154) užfiksuotas portalo „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, duomenys apie parduodamus daiktus, jų kainas, kita reikšminga informacija. Apie tai, kad M. K. internetu prekiavo archeologiniais radiniais ir antikvariniais daiktais, patvirtinama ir elektroninių ryšių tinklais kaltinamųjų P. R. ir M. K. perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, iš kurių turinio matyti, kad kaltinamieji P. R. ir M. K. telefonu aptaria aukcionuose M. K. paskelbtų parduodamų daiktų aplinkybes, priekaištauja vienas kitam dėl neteisingai įdėto skelbimo, o kaltinamajam P. R. telefonu paskambinęs liudytojas Ž. P. praneša, jog P. R. žmogus neteisingai įdėjo skelbimą į aukcioną dėl „Grenados“ pardavimo ir kad nuostolius jis turės kompensuoti savo sąskaita, todėl kaltinamasis P. R. nedelsdamas telefonu skambina kaltinamajam M. K. ir priekaištauja jam, kad pastarasis neteisingai įdėjo skelbimą į aukcioną dėl „Grenados“, todėl turės kompensuoti nuostolius. Be to, iš telefoninių pokalbių tarp kaltinamųjų P. R. ir M. K. turinio matyti, kad jie tariasi kaip padidinti aukciono statymų limitą, daiktų pardavimų sąlygas ir jų kainas, bei daiktų persiuntimo ir atsiskaitymo už gautus daiktus galimybes (T. 1., b.l. 65-197, T. 2., b.l. 1-67, T. 3., b.l. 22-61).

Liudytojo Ž. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis užsiima prekyba antikvariniais daiktais, kurią vykdo tiek internetu, tiek savo parduotuvėje. Kadangi jo pažįstami P. R. ir M. K. norėjo užsiimti internetine prekyba antikvariniais daiktais, jis juos konsultuodavo prekybos klausimais, tačiau jokių nei archeologinių radinių nei antikvarinių daiktų iš kaltinamųjų jis nėra gavęs ir jais neprekiavo.

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. K. įstatymais nustatyta tvarka išduoto leidimo (licencijos) prekiauti antikvariniais daiktais ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse neturėjo, o archeologiniais radiniais preikiauti yra draudžiama.

Šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – kaltinamojo M. K. ir iš dalies kaltinamojo P. R. bei liudytojo Ž. P. parodymais, taip pat procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija ir specialistų išvadomis neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis M. K., neteisėtu būdu, t. y. pažeisdamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 (2012 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr.XI-1977 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 8 d.) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti ir įvežti į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, prekiavo (užsiėmė komercine veikla) internetu archeologiniais radiniais, bei laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d. Vilniaus mieste, neteisėtai, pažeisdamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 (2012 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr.XI-1977 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 8 d.) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti antikvariniais daiktais, sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, negavus Kultūros paveldo departamento išduotos licencijos, versliškai vertėsi komercine prekybos iki 1800 metų pagamintais antikvariniais daiktais veikla, neturėdamas tokiai veiklai reikiamo leidimo (licencijos), ir jo veik atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 202 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis vertėsi uždrausta komercine veikla (BK 202 straipsnio 2 dalis), o taip pat versliškai vertėsi komercine veikla, neturėdamas licencijos (leidimo), kuriai ji (jis) reikalingas (BK 202 straipsnio 1 dalis) ir kaltinamojo M. K. veiksmuose yra nustatyti tiek pagrindiniai (komercinės veiklos neteisėtumas ir uždrausta komercinė veikla), tiek papildomi (versliškumas) objektyviosios pusės požymiai, be to, kaltinamasis vykdydamas komercinę veiklą, suvokė tokios veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia, ką iš dalies patvirtino ir pats kaltinamasis M. K.. Versliškumas, kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, identifikuojamas pagal neteisėtos veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį, pastangas organizuojant komercinę veiklą, parengiamųjų darbų neteisėtai ūkinei ar komercinei veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimą bei šios veiklos valdymą, tačiau kiekvienu atveju šie klausimai turi būti sprendžiami individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, Nr. 2K-335/2012, Nr. 2K-7-58/2013). Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis M. K. neteisėta komercine veikla vertėsi pakankamai ilgą laiką, iš jo vykdytos neteisėtos komercinės veiklos buvo gaunamos nuolatinės pajamos, ir šios neteisėtos veiklos kaltinamasis M. K. neketino nutraukti, priešingai, iš ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų kaltinamųjų pokalbių telefonu matyti, kad jis planavo plėsti savo veiklą ir gerinti atliekamos veiklos kokybę bei didinti gaunamą pelną, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. K. neteisėtai vertėsi komercine (prekyba) veikla versliškai.

Dėl O. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 3 dalyje

Kaip minėta kaltinamasis O. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino visiškai, patvirtinęs, kad jis savo namuose, tarp kitų daiktų laikė ir jam priklausančius šaudmenis – keturis šovinius.

Kad šaudmenys buvo rasti kaltinamojo O. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiu kratos protokolu (T. 5., b.l. 9-15, 19-20).

Specialistai, ištyrę kratos metu pas kaltinamąjį O. M. rastus šaudmenis, nustatė (T. 7., b.l. 135-136), kad 4 (keturi) tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos, 8 mm kalibro šoviniai Mauser (sin. 7,92 Mauser, 8x57). Kad pas kaltinamąjį O. M. kratos metu rasti ir paimti šoviniai yra pramoninės gamybos šaudmenys, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistas R. Š..

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamojo atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, šiame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant tam tikrai aplinkybei – leidimo neturėjimui, kai jis yra būtinas, ir tokio būtinojo leidimo neturėjimas nulemia BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų neteisėtumo požymį. Šaunamųjų ginklų apyvartą Lietuvos Respublikoje reguliuoja specialus teisės aktas - Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris numato ir leidimų (licencijų) šaunamiesiems ginklams bei šaudmenims išdavimo tvarką. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimais, šaudmenims įsigyti ir laikyti reikalingas įstatymais nustatyta tvarka išduotas leidimas, o kadangi pagal policijos registro duomenis O. M. leidimas įsigyti, laikyti ir naudoti ginklus ar šaudmenis nėra ir nebuvo išduotas, jo veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo O. M. gynėjo nuomone, nors ši kaltinamojo padaryta veika ir turi objektyvius nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau gynėjo teigimu, ši nusikalstama veika yra mažareikšmė, kadangi kaltinamojo rastų šaudmenų kiekis yra nedidelis, todėl jų laikymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, nereikalaujanti pavojingų padarinių (pasekmių), todėl sprendžiant kaltinamojo O. M. padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, būtina atsižvelgti į šio nusikaltimo dalyko ypatumus. Šaudmuo – daiktų ir medžiagų visuma, skirta šūviui iš šaunamojo ginklo atlikti (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis), todėl akivaizdu, kad pramoninės gamybos, 8 mm kalibro šoviniai, skirti šūviui iš kovinio Mauser tipo ginklo atlikti, yra pavojingas daiktas, kurio civilinė apyvarta yra ribojama įstatymais ir už kurio laikymą numatyta baudžiamoji atsakomybė yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo O. M. neteisėtai laikytų šaudmenų kiekį ir rūšį, daro išvadą, kad ši kaltinamojo O. M. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme.

Dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje

Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis A. P. savo kaltės jam inkriminuojama veika nepripažino ir teigė, kad jis nežinojo, jog kaltinamojo P. R. parduodamos monetos yra gautos nusikalstamu būdu.

Nepaisant kaltinamojo A. P. neprisipažinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, jo kaltė nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, yra įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Elektroninių ryšių tinklais kaltinamųjų P. R. (T. 1., b.l. 65-197; T. 2., b.l. 1-67) ir A. P. (T. 2., b.l. 80-196, T. 3., b.l. 1-11) perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuota, kaip kaltinamasis P. R. kaltinamajam A. P. telefonu pasakoja, kaip jų kompaniją sustabdė policija su gamtos apsaugos inspektoriais bei konfiskavo tinklus, skyrė baudą, tuo pačiu P. R. džiaugiasi, kad jie nieko nebuvo iškasę, nes tada jau būtų buvę problemų. 2012 m. liepos 17 d. P. R. skambina A. P. ir pasakoja, kad dabar trumpos, šviesios naktys ir „vaikščioti <...>“ galima tik nuo 12 nakties iki 3 ryto, tai vakar jis nuvažiavo į seną vietą prie Vievio ir ten rado keletą daiktų, o dabar planuoja važiuoti prie Gliuko ežero. 2012 m. liepos 31 d. P. R. skambina A. P. ir pasakoja, kad policija daro kratas pas jų pažįstamus, abu svarsto dėl ko pradėta ši akcija ir tariasi, kad reikia išvažiuoti iš namų. 2012 m. lapkričio 13 d. P. R. skambina A. P. ir pasakoja, kad „šiandien R. storas <...>“ ir „P.“ buvo „nuvažiavę į tą vietą, kur romėniška moneta buvo rasta, tai surado dar tris sidabrines monetas <...>“. O kaltinamasis A. P. telefonu su kaltinamuoju R. U. aptaria policijos pareigūnų veiksmus darant kratas ir derina savo veiksmus, be to, 2012 m. spalio 23 d. A. P. skambina P. R. ir S. M., su kuriais tariasi dėl išvažiavimo į Rusijos Federacijos Kaliningrado miestą, o 2012 m. spalio 24 d. A. P. skambina P. R. ir tariasi, ar į kelionę pasiimti metalo ieškiklį, be to, vyrui vardu „E.“ giriasi, o asmeniui vardu „M.“ praneša, kad jie „dirba <...>“ Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. 2012 m. lapkričio 7 d. A. P. skambina savo dukrai ir pasakoja, kad kelionės rezultatai prasti, pavasarį buvo geresni. 2012 m. lapkričio 21 d. A. P. skambina kaltinamajam P. R., kuris A. P. praneša, kad toje vietoje, kur anksčiau yra buvę, rado 30 vnt. romėniškų monetų.

2012 m. lapkričio 28 d. kratos kaltinamojo A. P. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu (T. 5., b.l. 70-73) ir kratos kaltinamojo P. R. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu (T. 4., b.l. 3-6) buvo rastos ir paimtomis atitinkamai dvidešimt devynios ir viena II a. Romos imperijos denarų monetos.

Dirvožemio pavyzdžių lyginamajam tyrimui lauke Šalčininkų rajono Kalesnikų kaimo apylinkėse paėmimo protokolu (T. 5., b.l. 188-192) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada nustatyta, kad dirvožemis, nuimtas nuo dalies minėtų, kratų metu pas kaltinamuosius P. R. ir A. P. rastų ir paimtų II a. Romos imperijos denarų monetų, yra vienodas su lauko Šalčininkų rajono Kalesnikų kaimo apylinkėse dirvožemio pavyzdžiais (T. 6., b.l. 2-5).

Šią išvadą Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai Ž. R. ir J. M. patvirtino ir duodami paaiškinimus dėl išvados teisiamojo posėdžio metu.

Be to, kratos kaltinamojo A. P. gyvenamoje vietoje metu, be Romos imperijos monetų buvo paimtas ir kompiuteris, kurį ištyrę specialistai nustatė (T. 5., b.l. 74-76, 79-81, 84-108), kad nešiojamo kompiuterio „Asus“ failuose yra fotografijų, kuriose užfiksuotos žemėje gulinčios monetos bei žemėtos, pažeistos korozijos senovinės monetos, segė, antikvariniai daiktai, tarp kurių yra nemažai XIX a. pradžios (Napoleono karų laikotarpio) dirbinių ar uniformų detalių, kiti radiniai.

Kad kaltinamasis A. P. įsigijo ir turėjo II a. Romos imperijos denarų monetas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. Ž., kuris paaiškino, kad jis yra numizmatas, kolekcionuoja monetas, todėl kaltinamasis A. P., kurį liudytojas pažįsta kaip monetų kolekcionierių, numizmatikos srityje labai patyrusį ir išsilavinusį žmogų, paskambino jam ir pranešė, kad jo akiratyje atsidūrė 30 romėniškų sidabrinių monetų, kurios rastos Lietuvoje. Ši aplinkybė liudytojui S. Ž. sukėlė abejones, nes rasti šių monetų Lietuvoje neįtikėtina, nes jeigu tai būtų tiesa, liudytojo teigimu, būtų tikra „numizmatinė bomba <...>“. Todėl liudytojo S. Ž. nuomone, šių monetų radimo vieta yra sufalsifikuota, taip siekiant padidinti monetų vertę, ir pasiūlė A. P. kreiptis į profesorių M. M., kuris yra šios srities specialistas.

Liudytojas M. M. teisiamajame posėdyje teigė, kad jis yra Vilniaus universiteto archeologijos profesorius, tarp kitų darbų, tyrinėjantis ir Romos imperijos monetas, surastas Lietuvoje. Liudytojo M. M. teigimu, Lietuvoje yra virš šimto radimo vietų, kuriose buvo rastos Romos imperijos monetos, daugiausia jų vakarų Lietuvos kapinynuose. Liudytojas M. M. taip pat nurodė, kad pats radimo faktas ir radimo vieta, turi labai didelę mokslinę reikšmę, o vertinant ar moneta turi mokslinę, istorinę ar kultūrinę vertę, liudytojo M. M. nuomone, labai priklauso nuo radimo aplinkybių, nuo monetos amžiaus, t.y. kuriame amžiuje ji buvo nukaldinta, taip pat monetos vertės išlikimo laipsnio. Be to, liudytojas M. M., atsižvelgdamas į tai, kad toje vietoje, kur kaip teigiama, jog buvo rastos monetos, yra tuščias plotas, nėra išvystyto geležies amžiaus gyvenviečių tinklo, mano, kad šių monetų radimo vieta gali būti kita, nei teigiama.

Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatikos skyriaus specialistė D. G. pateikė išvadą, kurią ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, kad Lietuvoje rasti II a. Romos imperijos denarai yra didelės mokslinės ir istorinės reikšmės turinčios vertybės. Specialistės teigimu, iš pradžių ji nepatikėjo, kad Lietuvoje galėtų būti rastas toks unikalus sidabrinių romėniškų denarų radinys. Tačiau vėliau atsiradus galimybei realiai juos patikrinti, t.y. atsirado galimybė nustatyti monetų sudėtį, metalo sudėtį ir „padėti tašką <...>“ bendrame areale tarp Lietuvos ir Baltarusijos, o „galutinį tašką <...>“ D. G. abejonėms padėjo leidimas ištirti monetų radimvietę ir atlikti archeologinius tyrimus, kadangi ant kai kurių monetų buvo pakankamai grunto, kad būtų galima sulyginti tą gruntą.

Pagal BK 189 straipsnį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą, žinodamas, kas tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Šiuo įstatymu siekiama apsaugoti nuosavybės teisę, todėl nusikalstamu būdu gautas turtas yra tas, kuris anksčiau buvo neteisėtai užvaldytas, pasisavintas ar užgrobtas ne kaltininko, o kitų asmenų. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis juo arba realizavimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kadangi kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas nusikalstamu būdų gautą turtą suvokia, kad elgiasi neteisėtai ir nori taip elgtis, o nusikalstamos veikos dalyku gali būti tiek materialūs, tiek nematerialūs daiktai, esantys civilinėje apyvartoje, ar ribotos civilinės apyvartos daiktai, turintys tam tikrą vertę.

BK 189 straipsnyje numatyti objektyvūs šios nusikalstamos veikos požymiai – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimas arba realizavimas yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vieno iš jų, o BK 189 straipsnio 2 dalyje yra numatyti šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai - didelės vertės turtas ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybės, taip pat yra alternatyvūs, todėl veiką kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį taip pat užtenka bent vieno iš jų.

Kaltinamajam A. P. inkriminuojama, kad jis iš kaltinamojo P. R. įsigijo didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės reikšmės turinčias vertybes – dalį lobio - dvidešimt devynias II a. Romos imperijos denarų monetas, žinodamas, kad tos vertybės gautos nusikalstamu būdu, t.y. neteisėtai iškastos 2012 m. lapkričio 19 d. savavališkų kasinėjimų metu Šalčininkų rajone, laike netoli Kalesnikų kaimo.

Žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas – tai bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui faktiniam valdymui. Kad kaltinamasis A. P. už 1800 litų iš kaltinamojo P. R. įsigijo dvidešimt devynias II a. Romos imperijos denarų monetas, neabejotinai nustatyta tiek kaltinamųjų A. P. ir P. R. parodymais, tiek kitais šioje baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Apie tai, kad II a. Romos imperijos denarų monetos, kurias iš P. R. įsigijo kaltinamasis A. P., yra iškasti nelegalių archeologinių kasinėjimų metu, patvirtinama kaltinamųjų A. P. ir P. R. tarpusavio telefoninių pokalbių turinio analize, iš kurios matyti, kad kaltinamieji šių telefoninių pokalbių metu pakankamai atvirai kalba apie planuojamus nelegalius archeologinius kasinėjimus ir tokių kasinėjimų metu rastus archeologinius radinius, o vieno iš telefoninių pokalbių metu, 2012 m. lapkričio 21 d., kaltinamajam A. P. paskambinus telefonu kaltinamajam P. R., pastarasis praneša A. P., kad toje vietoje, kur anksčiau jie yra buvę, rado 30 vnt. romėniškų monetų. Akivaizdu, kad kaltinamasis A. P., įsigydamas romėniškas monetas, kurias P. R. rado vietoje, kurioje jie anksčiau buvo kartu su kaltinamuoju A. P., suprato, kad tai tos pačios romėniškos monetos, kurias rado kaltinamasis P. R., ir turėjo suprasti, kad jos (monetos) rastos savavališkų archeologinių kasinėjimų metu. Nors kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis įsigytas monetas ruošėsi padovanoti muziejui, tačiau nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo tikslas ir motyvai, nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, įgijo didelės mokslinės ir istorinės reikšmės turinčias vertybes, žinodamas, kad tos vertybės gautos nusikalstamu būdu, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų P. R., M. K., O. M., R. S., R. U. ir A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į kiekvieno iš kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į konkrečias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme, taip pat į kaltinamųjų asmenybes, kurie anksčiau neteisti, bei į kiekvieno iš jų padarytų nusikaltimų kategoriją, t.y. į tai, kad kaltinamieji R. S. ir R. U. padarė nesunkius nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamieji P. R., M. K. ir O. M. tiek nesunkius, tiek ir apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kaltinamasis A. P. apysunkį nusikaltimą, ir daro išvadą, kad kaltinamiesiems P. R., M. K. ir O. M. skirtina įstatymo sankcijose numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atidedant paskirtosios bausmės vykdymą, o kaltinamiesiems R. S., R. U. ir A. P. įstatymo sankcijose numatyta ir prokuroro teismui pasiūlyta bausmė – bauda.

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems P. R., M. K., R. S., R. U. buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kaltinamajam O. M. dar ir dokumentų paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Bylos teisminio nagrinėjimo metu, 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam O. M. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje buvo panaikintos ir palikta tik viena kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S., R. U. ar A. P. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamiesiems P. R., M. K. ir O. M. skirtinos bausmės rūšį, ir siekdamas tinkamo teismo nuosprendžio įvykdymo, mano, kad kaltinamiesiems P. R., M. K. ir O. M. paskirtos kardomosios priemonės turi būti taikomos iki bausmės vykdymo pradžios, o kaltinamiesiems R. S., R. U. ir A. P. paskirtosios kardomosios priemonės tapo nebereikalingos, todėl turi būti panaikintos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu pas kaltinamuosius A. P. ir P. R. kratų metu buvo paimtos 30 II a. Romos imperijos denarų monetos (T. 6., b.l. 19-20), yra saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje;

Kratų metu pas kaltinamuosius P. R., M. K., O. M. ir R. S. paimti archeologiniai radiniai ir jų fragmentai, antikvariniai daiktai ir kiti radiniai (T. 7., b.l. 122) bei metalo ieškikliai ir kastuvai (T. 7., b.l. 139-144) yra saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biure;

Kartu su baudžiamąja byla teismui yra pateiktas Paketas Nr. 3, kurioje sudėta 29 (dvidešimt devynios) materialiosios laikmenos ir vokas su dirvožemio pavyzdžiais, bei Paketas Nr. 4, kuriame yra du pas kaltinamąjį O. M. paimti kompiuterių standieji diskai.

Priemonės, kurių turi būti imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant teismo nuosprendį, yra numatytos BPK 94 straipsnyje, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vadovaujasi šiame įstatyme numatytais reikalavimais ir mano, kad:

Pas kaltinamuosius A. P. ir P. R. kratų metu paimtos 30 II a. Romos imperijos denarų monetos, saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir kratų metu pas kaltinamuosius P. R., M. K., O. M. ir R. S. paimtus archeologinius radinius ir jų fragmentus, antikvarinius daiktus ir kitus radinius, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biure, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui kaip daiktus, kurių apyvarta yra uždrausta arba ribojama įstatymais (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);Metalo ieškiklius ir kastuvus, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biure, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys);Kratų metu pas kaltinamąjį O. M. paimtus kompiuterių standžiuosius diskus, esančius prie bylos Pakete Nr. 4, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga grąžinti kaltinamajam O. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);Kartu su baudžiamąja byla teismui pateiktas 29 (dvidešimt devynias) materialiąsias laikmenas, tikslinga ir toliau laikyti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o voką su dirvožemio pavyzdžiais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti kaip menkaverčius daiktus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl P. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro kaltinamuoju aktu kaltinamasis P. R. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad nuo jis, laikotarpiu nuo 2012-11-19 iki 2012-11-28, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 1800 Lt realizavo A. P. didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės vertybes – dalį lobio, 29-ias II a. Romos imperijos denarų monetas, žinodamas, kad tos vertybės gautos nusikalstamu būdu, t.y. jo paties bei kaltinamojo R. U., iškastos 2012-11-19 Šalčininkų rajone, lauke netoli Kalesnikų kaimo, savavališkų kasinėjimų metu, ir prokuroro nuomone, tokie kaltinamojo P. R. veiksmai atitiko požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau teisiamojo posėdžio metu prokuroras nuo kaltinimo P. R. nusikalstama veika, numatyta BK 186 straipsnio 2 dalyje atsisakė ir prašė kaltinamąjį P. R. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti, savo prašymą motyvuodamas tuo, kad kaltinamojo P. R. veiksmuose nėra šio jam inkriminuotų nusikaltimo požymių.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal BK 189 straipsnį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą, žinodamas, kas tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu, tačiau pagal šį įstatymą baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik asmuo, kuris nedalyvavo nusikalstamu būdu įgyjant šį turtą, t.y. nusikalstamu būdu gautas turtas gali būti tik tas, kurį anksčiau neteisėtai užvaldė, pasisavino ar užgrobė ne kaltininkas, o kitas asmuo (asmenys). Kadangi šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad II a. Romos imperijos denarų monetas kaltinamasis P. R. pats, bendrininkaudamas su kaltinamuoju R. U. įgijo savavališkų kasinėjimų metu, t.y. nusikalstamu būdu, jis negali atsakyti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamu būdu įgyto didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių realizavimą ir pagal šį įstatymą kaltinamasis P. R. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnyje ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į P. R. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2012 m. lapkričio 28 d. 19:15 val. iki 2012 m. lapkričio 29 d. 18:45 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, P. R. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir paskirti šias įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai) numatytas pareigas:

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti kaltinamajam P. R., kad jam nevykdant teismo paskirtų pareigų arba padarius administracinius nusižengimus, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos jam gali būti pakeistos arba bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį P. R. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnyje, ir 202 straipsnio 1 bei 2 dalyse, ir jam paskirti:

- pagal BK 185 straipsnį, - laisvės atėmimą vieneriems metams;

- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

- pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu M. K. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į M. K. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2012 m. lapkričio 28 d. 19:05 val. iki 2012 m. lapkričio 28 d. 22:45 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, M. K. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir paskirti šias įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai) numatytas pareigas:

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti kaltinamajam M. K., kad jam nevykdant teismo paskirtų pareigų arba padarius administracinius nusižengimus, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos jam gali būti pakeistos arba bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

O. M. (O. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

- pagal BK 185 straipsnį, - laisvės atėmimą vieneriems metams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu O. M. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į O. M. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2012 m. lapkričio 28 d. 19:20 val. iki 2012 m. lapkričio 28 d. 22:25 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, O. M. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir paskirti šias įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai) numatytas pareigas:

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti kaltinamajam O. M., kad jam nevykdant teismo paskirtų pareigų arba padarius administracinius nusižengimus, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos jam gali būti pakeistos arba bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam O. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnyje ir jam paskirti 50 (penkiasdešimties) MGL (1883 € - vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į R. S. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2012 m. lapkričio 28 d. 19:00 val. iki 2012 m. lapkričio 29 d. 16:25 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę R. S. paskirti 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (1807,68 € - vieno tūkstančio aštuonių šimtų septynių eurų 68 centų) dydžio baudą.

Kaltinamajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

R. U. (R. U.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnyje ir jam paskirti 50 (penkiasdešimties) MGL (1883 € - vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Kaltinamajam R. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 80 (aštuoniasdešimties) MGL (3012,80 € - trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 centų) dydžio baudą.

Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

pas kaltinamuosius A. P. ir P. R. kratų metu paimtos 30 II a. Romos imperijos denarų monetos, saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir kratų metu pas kaltinamuosius P. R., M. K., O. M. ir R. S. paimtus archeologinius radinius ir jų fragmentus, antikvarinius daiktus ir kitus radinius, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biure, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui;metalo ieškiklius ir kastuvus, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biure, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti;kratų metu pas kaltinamąjį O. M. paimtus kompiuterių standžiuosius diskus, esančius prie bylos Pakete Nr. 4, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam O. M.;kartu su baudžiamąja byla teismui pateiktas 29 (dvidešimt devynias) materialiąsias laikmenas, ir toliau laikyti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o voką su dirvožemio pavyzdžiais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.