Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 m. ir už 2019 m., t. y. 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., nes juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos atskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. M. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 120, 123 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus.

I. M.

kalta prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad tuo laikotarpiu įmonės veikla buvo sustabdyta, nebuvo nei vieno darbuotojo, sąskaitos uždarytos, jokios veiklos nėra, tai iš mokesčių inspekcijos gavo raštą ir tiesiog nepasidomėjo, kad VĮ ,,Registrų centras“ reikia pateikti tas ataskaitas. Dabar, kai pasidomėjo, tą klaidą ištaisė ir tuos rinkinius pateikė. Jokio įspėjamojo rašto, perspėjimo jie negavo, jei būtų gavę, tai tikrai nebūtų piktnaudžiavę, ir tas ataskaitas būtų iš karto pristatę. Įmonė iki šio įvykio veikė ne vienus metus. Visą tą laiką viską pristatinėdavo laiku, jokių nusiskundimų niekada neturėjo. Šį nusižengimą įvykdė dėl nežinojimo, kadangi nepasidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

I. M. kaltė be jos pačios paaiškinimų įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinė atsakomybė šiuo atveju kildinama dėl juridinio asmens laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų nepateikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal LR CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip atitinkamai iki 2019 m. birželio 1 d. ir 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis LR CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

I. M. teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nurodė, kad administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, dėl nežinojimo, nes sustabdžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, galvojo, kad finansinių rinkinių teikti nebereikia. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 9 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore I. M. paskirta (išrinkta) nuo 2000 m. spalio 6 d., Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2000-10-12 (b. l. 4-6). I. M., kaip įmonės vadovė, neužtikrino, kad finansiniai dokumentai būtų pateikti laiku – atitinkamai iki 2019 m. birželio 1 d. ir 2020 m. birželio 1 d. Taigi šiuo atveju I. M. bylai reikšmingu laiku, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, neužtikrino, jog 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokią aplinkybę taip pat įrodo ir byloje esantis VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, iš kurio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020-11-09 nebuvo pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 m. ir už 2019 m.

Teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal aptariamą ANK straipsnį. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, I. M. padarytas administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

I. M. atsakomybę dėl nusižengimo padarymo lengvina tai, kad ji kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat tai, kad nusižengimą įvykdė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 str. 1 d. 9 p.). I. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. M. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nusižengimas nesukėlė didelės žalos kitiems asmenims ar valstybei. Kritiškai įvertino savo elgesį, Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinius finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 m. ir už 2019 m. pateikė 2020-11-16, t. y. praėjus vos kelioms dienoms po administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Paminėtina ir tai, kad šį administracinį nusižengimą ji padarė ne piktybiškai, o dėl neapdairumo, galvodama, jog sustabdžius įmonės veiklą, jai jokių finansinių rinkinių teikti niekam nebereikia, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-01-01 iki 2022-12-31 buvo atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus pažeidėjos asmenybę, nusižengimo pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 200 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam formaliam pažeidimui. Todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir I. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinas įspėjimas. Teismo vertinimu, įspėjimas bus pakankama nuobauda, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Visiškai neskirti nuobaudos nėra pagrindo, kadangi I. M. pagal ANK nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiama nebe pirmą kartą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, I. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.