- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 2KT-157/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- I. A.
- Trečiasis asmuo
- M. A.
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis
Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išsprendė klausimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-7-673/2012 pagal ieškovo – S. A. ieškinį atsakovei - I. A. – B., trečiajam asmeniui – M. A. dėl skolos priteisimo perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas – S. A. 2012-09-19 pateikė rašytinį pareiškimą dėl nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai L. Š. bei visiems Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjams bei teismo pirmininkui, kuriuo prašė perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. Pareikštą nušalinimą ieškovas grindė tuo, kad atsakovė ieškovui ne kartą yra išsakiusi teiginius, jog nagrinėjant bylą Kėdainių rajono apylinkės teisme, ieškovas galintis nieko gera nesitikėti, kadangi Kėdainių mieste atsakovė turinti daug įtakingų pažįstamų, tame skaičiuje – ir teisėjų, galinčių daryti įtaką teismui, kuris priimtų atsakovei palankius sprendimus. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė dirbanti žiniasklaidos srityje (vietinėje televizijoje bei vietinio miesto laikraščio redakcijoje), ne vieną kartą yra tiesiogiai bendravusi su apylinkės teismo pirmininku, ėmusi iš jo interviu. Taigi, ieškovo nuomone, faktas, jog atsakovė Kėdainių mieste dirba žiniasklaidos srityje, gali lemti Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų subjektyvumą nagrinėjant bylą, atsakovei palankius ir naudingus šio teismo procesinius sprendimus. Ieškovas pažymi, jog jo abejones ir įtarimus, kad atsakovė gali būti Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų palaikoma, sustiprina ir faktas, jog teisėja L. Š. civilinėje byloje Nr. 2-124-673/2010 priėmė sprendimą, kuris, tiesa, buvo palankus ieškovui, tačiau teismas iš atsakovės jo naudai nepriteisė valstybei sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgdamas į atsakovės pasisakymus dėl jos turimų galimybių daryti įtaką Kėdainių rajono apylinkės teismui, į tai, kad atsakovė, užsiimdama savo profesine veikla, yra ne kartą bendravusi su teisėjais, teismo pirmininku, ėmusi iš jų interviu bei į aplinkybę, jog teisme dirba mažas teisėjų skaičius, visi jie gali būti glaudžiai susiję ir vienas kitą palaikyti, ieškovas yra įsitikinęs, jog objektyviai ir nešališkai jo byla Kėdainių rajono apylinkės teisme negali būti išnagrinėta (b. l. 85-86).
Ieškovo pareikštą nušalinimą 2012-09-20 - 24 parengiamajame teismo posėdyje palaikė ir pagal pavedimą veikiantis ieškovo procesinis atstovas – advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis, kuris papildomai nurodė, kad atsakovė yra publikavusi straipsnį, kurį rengiant ji ėmė interviu iš teismo pirmininko. Atsakovė nurodė, jog straipsnis buvo publikuotas 2008 metais ir, kiek ji atsimenanti, daugiau interviu iš nei vieno Kėdainių rajono apylinkės teisme dirbančio teisėjo ji nėra ėmusi, jokių asmeninių kontaktų nei su teisėja L. Š., nei su teismo pirmininku V. Kondratjevu nepalaikanti, nemėginusi daryti jokios įtakos teismui ir atsakovo reiškiamam reikalavimui perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, prieštaraujanti (b. l. 99-101).
Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas 2012-09-24 raštu išsiuntė bylą Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui (b. l. 102).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui netenkintinas.
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Kasacinis teismas taip pat ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2KT-33/2008).
Kaip minėta, LR CPK 65-66 straipsniuose yra įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Įvertinus sprendžiamo nušalinimo pareiškimo faktinį pagrindą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškimo teisinį pagrindą sudaro CPK 66 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės. CPK 66 straipsnyje yra įtvirtinti teisėjų nušalinimo pagrindai, kai teisėjo nusišalinimą ar jo nušalinimą lemia įstatymo neapibrėžtos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Šis teisėjo nušalinimo pagrindas užtikrina teisėjo nešališkumo, kaip jis suprantamas objektyviąja prasme, įgyvendinimą, kadangi tokiu būdu yra pašalinamos bet kokios prielaidos, kurios leistų objektyviam stebėtojui, esant konkrečioms įrodymais pagrįstoms aplinkybėms, suabejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu.
Kauno apygardos teismo pirmininko nuomone, atsakovo ir jo procesinio atstovo nurodomos faktinės aplinkybės, kurios pateikiamos kaip Kėdainių rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo in corpore pagrindas, objektyviam stebėtojui nekelia abejonių apylinkės teismo nešališkumu. Atkeiptinas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Taigi, nušalinimą reiškiančiam asmeniui kylančios abejonės dėl teismo nešališkumo privalo būti pagrįstos ir protingos. Šiuo atveju vien faktas, jog atsakovė, kurios profesinė veikla yra susijusi su žiniasklaidos sritimi, 2008 m. pradžioje Kėdainių mieste leidžiamame periodiniame spaudos leidinyje „Rinkos aikštė“ publikavo straipsnį, skirtą santuokos nutraukimo tematikai ir jame panaudojo apylinkės teismo, kurio kompetencijai priklauso santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas, pirmininko interviu metu pateiktą informaciją apie aktualius šios kategorijos bylų nagrinėjimo klausimus, ipso facto nereiškia tokio santykio, pažinties tarp byloje dalyvaujančio asmens ir teisėjo, teisminės institucijos vadovo, kuris sudarytų galimybes veikti teismą, daryti įtaką jo priimamiems procesiniams sprendimams, siekti sau palankių ir naudingų sprendinių. Sprendžiant teismo nušalinimo klausimus, privalu išlaikyti tam tikrą balansą. Viena vertus, visos pagrįstos abejonės teismo objektyvumu privalo būti šalinamos. Kita vertus, faktai, kuriuos byloje dalyvaujantis asmuo nurodo kaip nušalinimo pagrindą, neturi būti hipertrofuojami. Pavyzdžiui, vienkartinis pokalbis negali ir neturi būti vertinamas kaip tokie ryšiai, santykiai, kurie suponuoja teismo (teisėjo) neobjektyvumą. Traktuojant priešingai, būtų sudarytos galimybės asmenims nušalinimo teise piktnaudžiauti reiškiant nušalinimus, kurie motyvuojami tokiomis mažai reikšmingomis dingstimis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad faktas, jog atsakovė dirba vietinėse žiniasklaidos priemonėse, nesudaro objektyvių galimybių veikti teismą, kadangi teismas su minėtomis žiniasklaidos priemonėmis nėra susijęs kokiais nors funkciniais arba pavaldumo, subordinacijos ryšiais.
Atmestini ir kiti atsakovo bei pagal pavedimą veikiančio jo procesinio atstovo nurodomi argumentai. Dėl to, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme dirba nedidelis teisėjų skaičius ir jie yra tarpusavyje susiję, pasakytina, kad ir didžiojoje dalyje kitų Kauno apygardos teismo teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų skaičius nėra didelis. Priešingai, Kėdainių rajono apylinkės teismas yra vienas iš didesnių apylinkės teismų. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. 2-124-673/2010 teisėja L. Š. jo ieškinį atsakovės atžvilgiu tenkino, bet nepriteisė jo naudai bylinėjimosi išlaidų, pasakytina, kad tai taip pat negali būti traktuojama kaip pagrindas teisėjui nušalinti. Iš minėtoje Kėdainių rajono apylinkės teismo byloje 2010-11-02 priimto teismo sprendimo matyti, jog ieškovo naudai iš atsakovės buvo priteista 285 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt penki litai) valstybei sumokėto žyminio mokesčio. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pasisakė ir pateikė motyvus, susijusius su priteistinos žyminio mokesčio sumos dydžiu. Jeigu ieškovas su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutiko, turėjo procesinę teisę sprendimą šioje dalyje skųsti apeliacine tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 str. 2 d. 3 p., 3 d., 290-292 str., Kauno apygardos teismo pirmininkas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo – S. A. ir pagal pavedimą veikiančio jo procesinio atstovo – advokato padėjėjo – Tomo Ryzgelio pareikštus nušalinimus bylą nagrinėjančiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjai – L. Š., visiems kitiems Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjams, įskaitant teismo pirmininką, laikyti nepagrįstais ir jų netenkinti.
Civilinę bylą Nr. 2-7-673/2012 pagal ieškovo – S. A. ieškinį atsakovei - I. A. - Bajorūnei, trečiajam asmeniui – M. A. dėl skolos priteisimo grąžinti nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui.
Patvirtintą nutarties nuorašą pasiųsti pagal pavedimą veikiančio ieškovo procesinio atstovo žiniai.
Nutartis neskundžiama.