Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-134/2006m.

Teisėja Laimas Dumskienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.

2007 m. sausio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2006 m. lapkričio 8 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. D. išteisintas pagal BK 222 str. 1 d. nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. išteisintas iš kaltinimo, kad 2004-01-01 – 2004-09-27 laikotarpiu, būdamas A. D. individualios įmonės (įmonės kodas), A. M. g. (duomenys neskelbtini) Utenos raj. sav., savininku ir būdamas pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą t.y. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. numatytą reikalavimą, įpareigojantį į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir šio įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, įpareigojantį visas ūkines operacijas pagrįsti apskaitos dokumentais, surašant juos ūkinės operacijos metu arba joms pasibaigus ar įvykus: t.y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo 1461 litrų A-95 benzino, kurio vertė 3959,31 Lt (2004-09-27 A-95 benzino pardavimo kaina 2,71 Lt) ir šios ūkinės operacijos neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą (apskaitos žurnalą Nr. 8200038) ir laikė neteisėtai įsigytą benziną iki 2004-09-27 Utenos raj. esančios degalinės (Nr. 820002) talpykloje Nr. 4, be jo įsigijimą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų; t.y. laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2004-09-27 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ( kasos išlaidų orderiais) įmonėje turėtų išlaidų už 8492,63 Lt (nurodytų sąsiuvinyje „Inkasacija“), kurios buvo panaudotos darbuotojų atlyginimams, prekių ir paslaugų, susijusių su įmonės veikla įsigijimu; t.y. laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2004-09-27 degalinėje parduota A-92 benzino -34672,30 litrai, t.y. 567,70 litrų mažiau ir A-95 benzino -23801,28 litrai, t.y. 420,72 litrų mažiau negu atvaizduota pagal pardavimo ataskaitų, materialinių vertybių kiekio ir sumos apskaitos knygos bei “sumuojančių skaitiklių” duomenis; t.y. laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2004-09-27 Kuktiškių degalinėje parduota dyzelinio kuro -13812,85 litrai, t.y. 27,85 litrų daugiau ir dyzelinio kuro žemės ūkiui ir žuvininkystei -78552,88 litrai, t.y. 346,88 litrų daugiau negu atvaizduota pagal pardavimo ataskaitų, materialinių vertybių kiekio ir sumos apskaitos knygos bei “sumuojančių skaitiklių” duomenis. Taip pat pažeidė 2002-08-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr.1283 patvirtintų taisyklių „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 p. reikalavimus, įpareigojančius degalinėse įrengti ir naudoti specializuotus degalinių fiskalinius aparatus, kartu su specializuoto degalinių kasos aparato finansinėmis dienos ataskaitomis turi būti spausdinamos ir kasos operacijų žurnale klijuojamos kiekvienos rūšies degalų parduoto kiekio ataskaitos ir šių taisyklių 20 p. reikalavimus, įpareigojančius, jog kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma: t.y. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27 9duomenys neskelbtini) degalinėje kasos aparato kasos dienos ataskaitose neatvaizdavo parduoto degalų kiekio pagal rūšį ir žurnale neklijavo kiekvienos rūšies degalų parduoto kiekio ataskaitos; t.y. įmonės kasoje 2004-05-10 trūko 551,90 Lt, 2004-05-12 trūko 551,90 Lt, 2004-05-17 trūko 1082,89 Lt grynųjų pinigų ir šis trūkumas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais (išlaidų orderiais). Taip pat pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 6 punkto reikalavimus, kad kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui (jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius „pagal įgaliojimą“; įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio arba mokėjimo žiniaraščio): t.y. už 2004 metų sausio – rugpjūčio mėnesiais, būdamas įmonėje atsakingu už grynųjų pinigų išmokėjimą, buhalterijos tarnybai pateikė į apskaitą įtrauktas ūkines operacijas dėl 63,07 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo A. D. pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius Nr. 1-8, kuriuose A. D. nepasirašė, kaip pinigus gavęs asmuo, nebuvo pateiktas įgaliojimas ir nepadarytas įrašas „pagal įgaliojimą“ mokėjimo žiniaraštyje, tokiu būdu 63,07 Lt A. D. vardu išmokėtos sumos neatvaizdavo įmonės apskaitoje kaip grynųjų pinigų trūkumo kasoje. Dėl to negalima iš dalies nustatyti A. D. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2004-01-01 iki 2004-09-27 laikotarpiu.

Prokuroras prašo nuosprendį pakeisti, nes išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, pripažinti A. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. ir paskirti jam 80 MGL (10000 Lt) dydžio baudą.

Skunde nurodo, jog teismas konstatavo, kad patikrinimo metu A. D. IĮ degalinėje rastas A-95 benzino 1461 l perteklius, kuris buvo be įsigijimą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kada ir iš kokių asmenų buvo įsigytas kuras, todėl teismas rėmėsi galimomis kuro pertekliaus susidarymo prielaidomis ir padarė išvadą, kad visas kuras yra pagrįstas įsigijimo dokumentais ir dėl to galima nustatyta įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatą, įvertinti turtą ir įsipareigojimus už 2004 metus. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, jog kelia abejonių ir šio kuro pertekliaus nustatymo faktas, nes A. D. ir liudytoja S. M. parodė, kad tikrinimo metu nustatyto pertekliaus nepajamavę, nes pamatavus kuro kiekį keičiantis pamainomis, pertekliaus nebuvo. Ši teismo išvada yra nepagrįsta. Nuosprendyje nėra aptarti ir įvertinti visi BK 222 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai, t.y. padarytų veiksmų padariniai, proceso numatytomis priemonėmis ištyrė ne visas bylos aplinkybes.

Nuteistasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoseklius parodymus. Viso proceso metu jis negalėjo motyvuotai paaiškinti iš kur degalinėje atsirado A-95 markės benzino perteklius. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.162-163,2 t.) A. D. parodė, kad degalinės operatoriai netinkamai vedė įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukė duomenų apie įsigytą kurą, ko pasekoje buvo nustatytas kuro perteklius. Vėliau nurodė, kad A-95 benzino pertekliaus Kuktiškių degalinėje nebuvo ir negalėjo būti, o komisija, tikrindama degalų kiekį, suklydo.

Apylinkės teismas besąlygiškai patikėjo nuteistojo parodymais, neatsižvelgdamas į jo nelogiškas ir nemotyvuotas versijas, pagrįsdamas išteisinamąjį nuosprendį tik dalimi įrodymų ir nenurodė, kodėl atmetė A. D. kaltinančius įrodymus, neanalizavo, neištyrė ir nepašalino prieštaravimų tarp specialisto ir eksperto išvadų, nevertino faktinių bylos aplinkybių viseto. Be to, nuosprendis turi loginių spragų. Teismas daro prielaidą, kad 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu A. D. IĮ visos ūkinės operacijos pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, tai sektų loginė išvada, kad ir 1654 litrų A-95 markės benzino patikrinimo metu rastas perteklius yra pagrįstas buhalterinės apskaitos duomenimis, tačiau teismas daro šiam teiginiui prieštaraujančią išvadą, kad A. D. individuali įmonė nepateikė perteklinio 1654 litrų benzino A-95 įsigijimo dokumentų ir šios operacijos neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą.

Teismas nesiėmė priemonių ištirti visus bylos įrodymus ir nepašalino kylančių abejonių, nenurodė motyvų, o remdamasis tik prielaidomis grįstu ekonominės ekspertizės aktu nurodė galimas A-95 benzino pertekliaus susidarymo priežastis: netiksliai apskaičiuotas dokumentinis likutis 2004-01-01 pradžiai, apskaitos registruose netiksliai užpajamuoti ankstesniais laikotarpiais gauti iš tiekėjų degalai, netiksliai atvaizduotos degalų pardavimo operacijos iki patikrinimo, galimai įsigijimo dokumentuose netiksliai nurodyta degalų rūšis, galimai iš tiekėjų faktiškai gauta daugiau degalų negu nurodyta įsigijimo dokumentuose apskaičiuotas. Dėl to teismas padarė kategorišką išvadą, kad A. D. įsigytas kuras yra pagrįstas įsigijimo dokumentais ir dėl jo pertekliaus galima nustatyti įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, įvertinti turtą ir įsipareigojimus už 2004 metus.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad teismo posėdyje A. D. pripažino, kad anksčiau buvo privaloma degalinėje matuoti kuro kiekį kiekvienos dienos ryte ir vakare, o dabar buvo tikslinamas kuro kiekis esantis degalinėje tik kiekvieno mėnesio pradžioje ir pabaigoje. Vadinasi, A. D. negalėjo teigti, kad 2004-09-27 atlikus patikrinimą negalėjo būti benzino perteklius, nes pagal jo paaiškinimą tikslų benzino kiekį jis galėjo žinoti tik rugsėjo mėnesio pradžioje, o ne praėjus 27 dienoms nuo kuro kiekio patikros. A. D. nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti kuro pertekliaus nustatymo faktu. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik A. D. ir jo įmonėje dirbusios liudytojos buhalterės S. M. parodymais , visiškai nevertino liudytojų D. P., R. K., K. S., E. S., V. G. parodymų, kurie patvirtino, kad 2004-09-27 jiems atvykus į degalinę atlikti patikrinimą, degalinėje kurui matuoti skirta metrolazdės patikra buvo pasibaigusi ir tik kurą pamatavus su kita tinkama metrolazde, buvo nustatytas kuro perteklius.

Teismas nepagrįstai atmetė specialisto išvadą ir vadovavosi tik ekonominės ekspertizės aktu. A. D. IĮ finansinės veiklos tyrimą atlikęs specialistas nustatė degalinėje 1654 litrų A-95 benzino perteklių 4480,32 litų sumai ir padarė išvadą, kad jog įsigyjant benziną buvo atlikta ūkinė operacija, kuri neįtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27.

Ekspertė, pagal pateiktus dokumentus, naudodama kitą skaičiavimo metodą taip pat nustatė, jog A. D. IĮ Kuktiškių degalinėje benzino A-95 pertekliaus tikrinimo metu galėjo būti 193 litrais mažesnis negu nurodyta specialisto išvadoje, t.y. 1461 litas. Teismas nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių specialistės V. Ž. išvadą, kad neįtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą ir dokumentais nepagrindžiant 1654 litrų benzino pertekliaus buvo galima iš dalies ar pilnai nustatyti įmonės ūkinės-finansinės būklės rezultatų, įvertinti turto nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27.

Nepagrįsta teismo išvada, kad nesurinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, jog A. D. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė buhalterinės apskaitos duomenimis 8492,63 Lt įmonės turėtų išlaidų, nurodytų sąsiuvinyje „Inkasacija“.Teismas nurodė, kad minėtame sąsiuvinyje nėra skilties „išlaidos“ dėl to galima daryti tik prielaidą, kad įrašai skiltyje „pastabos“prie kai kurių skiltyje“suma“ nurodytos sumos atspindi A. D. IĮ išlaidas nuo 2004-06-01 iki 2004-09-27“ 22761,52 litų sumai, iš kurių 14268,89 Lt sutampa su įmonės kasos knygoje nurodyta išlaidų suma, o 8492,63 Lt šią sumą viršija. Šių išlaidų sudėtis (84792.63 Lt) atskleista specialisto išvadoje ir ekonominės ekspertizės akte, kuriuose nurodyta, kad šias išlaidas sudaro: atlyginimai-3599,90 LT, komisas ir viršvalandžiai-1143,50 Lt, paslaugos-170 Lt, avansas-110 Lt, atostoginiai-412,71 Lt, draudimas-53 Lt, prekės-612, 80 Lt, neaiški paskirtis-1790 Lt, sargai-300 Lt, bauda-300 Lt. Šiuo pagrindu specialistė padarė išvadą, kad A. D. įmonėje nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t.y. A. D. įmonė neįtraukė į įmonės apskaitą visų ūkinių operacijų ir padarė 8492,63 Lt išlaidų, be jas pagrindžiančių dokumentų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai patvirtino ir ekonominės ekspertizės išvados, o teismo posėdyje ekspertė parodė, kad „įplaukos sąsiuvinyje atitinka kasos operacijų įplaukas, todėl tai gali būti laikoma apskaitos registru (b.l.142,3 t.).Apeliantas nurodo, kad byloje įrodyta, kad A. D. IĮ 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai-darbuotojų atlyginimams, prekių įsigijimui ir paslaugų suteikimui buvo naudojami kasos išlaidų orderiais neapskaityti 8492,63 Lt ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27. Tai patvirtino specialistė V. Ž.. Tai pripažino ir nuteistasis, kuris nurodė, kad jam buvo žinoma apie sąsiuvinio „Inkasacija“ buvimą, jis ten yra pasirašęs paimdamas pinigus. Teismas neįvertino rašysenos ekspertizės išvadų, kurios patvirtino, kad minėtame sąsiuvinyje įrašai padaryti A. D.. Teismo posėdyje liudytojai R. K.,V. J. patvirtino, kad minėtame sąsiuvinyje jie pasirašė, kad gavo tokią algą, o liudytojas E. L. patvirtino, kad šiame sąsiuvinyje pasirašė, patvirtindamas, kad išdavė pinigus vadybininkui, kuris pirko cigaretes ir dulkių siurblį.

Teismas neįvertino ir neaptarė nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad buhalterinę apskaitą vedė buhalterė S. M., o neoficialios apskaitos sąsiuvinį vedė degalinės operatoriai, todėl jis nekaltas .Byloje įrodyta, kad S. M. neturėjo jokios informacijos apie greta legalios įmonės veiklos A. D. vykdomą veiklą, A. D. neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir nepagrindė kasos išlaidų orderiais turėtų išlaidų, darė įrašus neoficialios apskaitos sąsiuvinyje, nepagrėstai panaudojo IĮ lėšų už 8492,63 Lt , todėl veikė tiesiogine tyčia.

Teismas nenurodė motyvų dėl kurių atmetė specialisto išvadą, o, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik ekonominės ekspertizės aktu, kuris yra neišsamus, nepakankamai pagrįstas ir prieštaringas. Ekonominės ekspertizės akte nurodyta, kad specialisto išvada, kad A. D. IĮ nesilaikyta LR buhalterinės Apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str.1 d. reikalavimų, į apskaitą neįtraukta visos ūkinės operacijos, susijusios su įmonės turto ir įsipareigojimų pasikeitimu ir dėl to iš dalies negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros yra pagrįsta, tačiau padarė priešingą išvadą-jog galima nustatyti A. D. IĮ įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatą, įvertinti turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2004 metus. Teismo posėdyje apklausta ekspertė pripažino, kad specialistė atlikdama A. D. IĮ veiklos patikrinimą turėjo daugiau įmonės buhalterinių dokumentų nei ji atlikdama ekspertizę ir nurodė, kad jos išvada yra sąlyginė, jai reikėtų konkretesnių duomenų, jei atsirastų kitokių duomenų jos išvados galėtų būti ir kitokios. Teismas nepagrįstai nepašalino šių prieštaravimų.

Teismas, vadovaudamasis specialisto ir eksperto išvada pripažino, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27 Kuktiškių degalinėje parduota įvairių rūšių kuro daugiau arba mažiau negu nurodytas dokumentuose ir šis skirtumas susidarė dėl to, kad kai kurie pirkėjai už degalus atsiskaitė ne grynais pinigais o pavedimu. Skunde prokuroras nurodo, kad logiškai nesuvokiama kaip ekspertė nustačiusi ir pripažinusi, kad minimame laikotarpyje kuro buvo parduota mažiau negu nurodyta apskaitos dokumentuose: benzino A-92- 567,70 litrų, benzino A-95-420,72, dyzelino 27,85 litrų, dyzelino žemės ūkiui ir žuvininkystei-376,88 litų padarė identišką išvadą (kaip ir jo pardavus daugiau negu nurodyta dokumentuose), jog skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad kai kurie pirkėjai už degalus atsiskaitė ne grynais, o pavedimu. Teismas neatsižvelgė į šio šias ekspertizės akto spragas ir nepašalino esančių neaiškumų ir nepagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu priimdamas nuosprendį.

Teismas pripažino, kad nepagrįstas kaltinimas, kad įmonės kasoje susidaręs grynųjų pinigų trūkumas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais (išlaidų orderiais) Tokią išvadą teismas padarė remdamasis nuteistojo parodymais, kad jis iš kasos paimdavo pinigus ir tą pačią dieną neperduodavo buhalterei, kad ji įtrauktų į apskaitą dėl to, kad nesuspėdavo, a neturėdavo galimybės, tačiau jis tai padarydavo vėliau. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytoja S. M., dirbusi įmonėje buhaltere. Ekspertė paaiškino, kad toks pažeidimas leidžia nustatyti įmonės veikos rezultatus. Apelianto nuomone tokia teismo išvada nepagrįsta, prieštarauja buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Byloje nepaneigta, kad kaltinamasis pažeidė 2002-08-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr.1283 patvirtintas taisyklės “Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ taisyklių 20 punktą, kuris įpareigoja, jog kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma- su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma. Nustatyta, kad 2004-05-10 trūko 551,90 litų, 2004-05-12-551,90 litų, 2004-05-17-1082,89 litų ir šis trūkumas nepagrįstas buhalteriniais apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus. Prokuroras skunde nurodo, kad nepagrįstas ekspertės paaiškinimas teisme, kad dokumentų išrašymas praėjus 3 dienoms po ūkinės operacijos įvykdymo nelaikytinas įstatymo pažeidimu, nes tai leidžia pilnai nustatyti įmonės veikos rezultatus. Toks įstatymo nuostatos interpretavimas yra klaidinantis, pažeidžia buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas ir išeina už ekspertės kompetencijos ribų. Nepagrįsta teismo išvada, kad nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl 63,07 litų darbo užmokėjimo A. D. pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, kuriuose jis nepasirašė, kaip asmuo, gavęs pinigus bei nebuvo pateiktas įgaliojimas darbo užmokesčiui gauti ir dėl to negalima nustatyta A. D. IĮ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2004-01-01 - 2004-09-27 laikotarpiu. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis nuteistojo A. D. ir liudytojo A. D. parodymais teisme, kuriuose jie parodė, kad A. D. savo sūnaus A. D. darbo užmokestį paimdavo pagal įgaliojimą. Teismo posėdžio metu nuteistasis pateikė teismui tokio įgaliojimo kopiją. Be to, ekonominės ekspertizės akte konstatuota, kad A. D. išmokant atlyginimą buvo pažeista kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 6 punkto reikalavimai, tačiau dėl to buvo galima nustatyti įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatą, įvertinti turtą bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2004 metus. Apelianto nuomone, nuteistojo kaltė pilnai įrodyta, nes jis, būdamas atsakingas už grynųjų pinigų išmokėjimą, buhalterijai pateikė į apskaitą įtraukti operacijas dėl 63,07 Lt išmokėjimo A. D., nors žiniaraščiuose A. D. nepasirašė kaip asmuo gavęs pinigus, o A. D. nepateikė įgaliojimo suteikiantį teisę paimti sūnaus atlyginimą. Tačiau teismas neįvertino nuteistojo ir šio liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad jis paėmė sūnaus A. D. atlyginimą pasirašydamas žiniaraštyje, o įgaliojimo nesurašė, nes nežinojo, kad jis reikalingas paimant sūnaus atlyginimą. Liudytojas A. D. patvirtino, kad įgaliojimo paimti atlyginimą A. D. nerašęs. Tai, kad minėti asmenys tokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu patvirtino apklaustas teisme ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas R. Š.. Teismas tokius nuteistojo parodymus teisme turėjo įvertinti kaip jo pateiktą gynybos versiją ir atmesti.

Teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė skundą tenkinti.

Apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad surinkti įrodymai nepatvirtina A. D. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo išvados dėl A. D. nekaltumo atitinka faktines bylos aplinkybes, o šių aplinkybių vertinimas yra išsamus ir visapusiškas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras prašydamas pakeisti nuosprendį ir A. D. nuteisti pagal BK 222 str. 1 d. netinkamai suformulavo prašymą. Iš apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų matyti, kad prokuroras siekia , kad būtų panaikintas išteisinamasis nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pagrįstai rėmėsi ekonominės ekspertizės išvada ir eksperto paaiškinimais teisme, kurie yra išsamūs ir motyvuoti, nurodė aplinkybes dėl kurių atmetė specialisto išvadas.

2004-09-27 Lietuvos metrologijos inspekcijos Utenos apskrities skyriaus komisija atlikusi A. D. individualios įmonės Kuktiškių degalinėje naftos produktų kiekio matavimus nustatė, kad talpykloje Nr.4 yra benzino A-95 1654 litrų(4480,32 litų sumai) perteklių. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Utenos apskrities poskyrio specialistė, atlikusi A. D. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpyje nustatė, kad Kuktiškių degalinėje rastas 1654 litrų(4480,32 litų sumai) benzino A-95 perteklius, kurio įsigijimas nepagrįstas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu(2 t.b.l.13-16).

Ekonominės ekspertizės metu nustatyta, kad 2004-09-27 dienai benzino A-95 perteklius galėjo sudaryti 1461 litrus, t.y. 193 litrais mažiau negu nustatė specialistas. Ekspertizės akte nurodyta, kad šis skirtumas susidarė todėl, kad ekspertė nustatė 193 litrais didesnį benzino A-95 buhalterinį likutį negu nustatė specialistas. Remiantis šia išvada, 2006-10-09 teismo posėdyje, prokuroras pakeitė kaltinimą, kartu patikslindamas perteklinio kuro kiekį, nurodydamas, kad išteisintojo IĮ degalinėje nustatytas 1461 ltr.benzino A-95 perteklius(3t.150-151 b.l.), todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas turėjo paneigti specialisto išvadą dėl joje nurodyto 1654 litrų benzino A-95 pertekliaus.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nenustatyta kokiu būdu Kuktiškių degalinėje susidarė šios kuro rūšies perteklius; faktinių duomenų, kad iš tiekėjų degalinėje benzino A-95 gauta daugiau negu užpajamuota nėra, priešpriešiniai patikrinimai pas tiekėjus neatlikti, nenustatyta, kad dėl kuro įsigijimo būtų atlikta ūkinė operacija, kuri neįtraukta į buhalterinę apskaitą. Ekonominės ekspertizės akte išanalizuotos galimos A-95 benzino pertekliaus susidarymo priežastys- tai netiksliai apskaičiuotas dokumentinis likutis 2004-01-01 pradžiai, apskaitos registruose netiksliai užpajamuoti ankstesniais laikotarpiais gauti iš tiekėjų degalai, netiksliai nurodyta degalų pardavimo operacijos iki patikrinimo, galimai įsigijimo dokumentuose netiksliai nurodyta degalų rūšis, iš tiekėjų gauta faktiškai gauta daugiau degalų negu nurodyta įsigijimo dokumentuose. Ekspertas nurodė, kad nesant duomenų, jog degalai buvo įsigyti be jų įsigijimo dokumentų, dėl šio pertekliaus galima nustatyti įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, įvertinti jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu. Apeliacinio teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė paaiškino, kad net ir nustačius kuro perteklių jį galima užpajamuoti ir, dėl to, galima nustatyti įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, įvertinti jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu.

Specialistas neanalizavo kitų galimų kuro pertekliaus susidarymo priežasčių, motyvuotai nepaneigė eksperto nurodytų galimų kuro pertekliaus susidarymo priežasčių, o išvadą apie tai, kad dėl rasto kuro pertekliaus negalima nustatyti įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, įvertinti jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu, padarė tik rasto kuro pertekliaus faktu, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas atmetė specialisto išvadą.

Prokuroras skunde nurodo, kad ekspertei ir specialistei atliekant patikrinimą buvo pateikti skirtingi IĮ apskaitos dokumentai, todėl nepatikrintas ekspertės teiginys teismo posėdyje, kad pateikus daugiau dokumentų, galimos kitokios išvados negu nurodyta eksperto akte. Iš ekspertei ir specialistei pateikto IĮ dokumentų sąrašo (b.l.20-21, 2 t. ir b.l.71-72, 3 t.) matyti kad atliekant IĮ patikrinimus, ekspertei nebuvo pateikti degalų apskaitos žurnalai, kuriuos patikrinimo metu turėjo specialistė. Apeliacinio teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad degalų apskaitos žurnalai esminės reikšmės išvadoms neturi, tai gali įtakoti tik galimo nežymaus perteklinio kuro kiekio nustatymui, tačiau visiškai neturi įtakos kitoms išvadoms, nurodytoms ekspertizės akte.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas besąlygiškai patikėjo išteisintojo, jo įmonėje dirbusios buhaltere liudytojos S. M. parodymais, nevertino liudytojų D. P., R. K., K. S., E. S., V. G. parodymų. Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi ekspertizės išvadomis, kitais rašytiniais dokumentais, liudytojų parodymais, o vien nenuoseklūs išteisintojo parodymai, nesant kitų jį apkaltinančių įrodymų, nėra pagrindas pripažinti jį kaltu apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą. Apylinkės teismas nuosprendžio aprašomoje dalyje atskleidė liudytojų D. P., R. K., K. S., E. S., V. G. parodymų turinį. Jie dalyvavo 2004-09-27 atliekant naftos produktų patikrinimą Kuktiškių degalinėje ir nustatė, degalinėje rasto benzino A-95 1654 litrų(4480,32 litų sumai) pertekliaus faktą, tačiau nenurodė galimų kuro pertekliaus susidarymo priežasčių, todėl ekspertizės akte nurodytos priežastys kaip galimos kuro pertekliui susidaryti, nepaneigtos.

Prokuroras skunde teigia, kad ekonominės ekspertizės akte nurodyta, kad specialisto išvada, kad A. D. IĮ nesilaikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų- į apskaitą neįtraukta visos ūkinės operacijos, susijusios su įmonės turto ar įsipareigojimų pasikeitimu, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros yra pagrįsta, tačiau padarė priešingą išvadą- galima nustatyti A. D. ūkinės-finansinės veiklos rezultatą, įvertinti turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2004 metus, todėl ekonominės ekspertizės aktas yra neišsamus ir prieštaringas. Ši teiginys nepagrįstas, nes jis ištrauktas iš konteksto ir neatspindi eksperto nurodytos sąlyginės išvados dėl A. D. IĮ Mockūnų degalinėje rastame sąsiuvinyje “Inkasacija“ nurodytų neva įmonės turėtų 8492,63 litų išlaidų. Eksperto išvadoje nurodyta, kad iš dalies būtų negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros jei sąsiuvinyje nurodyta išlaidų suma (8492,63 litų) viršijanti kasos knygoje nurodytas išlaidas 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu būtų faktiškai išmokėta ir panaudota darbuotojų atlyginimams, prekių ir paslaugų, susijusių su įmone apmokėjimui be pagrindžiančių dokumentų, tačiau apskaitos dokumentuose tokios aplinkybės nenustatytos, sąsiuvinyje nurodytų išlaidų duomenys pateikti chronologine-sistemine tvarka, tačiau nenurodyti jame atvaizduotų ūkinių operacijų apskaitos dokumentų pavadinimai ir numeriai. Minėtame sąsiuvinyje nurodytų išlaidų nepatvirtina pirminiai išlaidų dokumentai, nenustatyta trūkumas kasoje, nenustatyta, ar 8492,63 Lt sumą sudarančios išlaidos nebuvo panaudotos asmeniniams darbuotojų poreikiams, ar dalis šių išmokėtų sumų nebuvo gražintos kaip nepanaudotos, ar kaip dalis atlyginimo išmokėtas avansu, ar kaip avansas prekių ir paslaugų apmokėjimui. Apylinkės teismas analizavo ir vertino išteisintojo A. D., liudytojų E. L., G. V., V,J. K., V. J., padariusių įrašus sąsiuvinyje, parodymus ir, teisėjų kolegija, sutinka su tokiu vertinimu. Be to, nenustatyta, kad ĮI realizavo kurą be įsigijimo dokumentų ir dėl to turėjo nuslėptų pajamų, todėl nuslėpė ir dalį išlaidų, 2004-09-27 (patikrinimo dienai) nebuvo atlikta įmonės kasoje grynųjų pinigų inventorizacija, neatlikti priešpriešiniai patikrinimai.

Apeliantas skunde teigia, kad buhalterė S. M. neturėjo jokios informacijos apie greta legalios įmonės apskaitos A. D. vykdomą apskaitą, tačiau nurodytu atveju tai nebūtų teisinga, nes iš sąsiuvinyje “inkasacija“ esančių įrašų matyti, kad iš 8492,63 litų nurodytų išlaidų 2156 litus sudaro atlyginimas buhalterei. Nustačius šį faktą(atlyginimo mokėjimą buhalterei ne pagal žiniaraščius o pagal sąsiuvinį), laikytina, kad A. D. individualios įmonės buhalteriui buvo žinoma apie 8492,63 litų išlaidas nurodytas sąsiuvinyje „inkasacija“, todėl pagal Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą teismams apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, t.y. šiuo konkrečiu atveju- įmonės buhalteris ir kiltų abejonės ar šiame kaltinimo epizode A. D. būtų tinkamas subjektas. Esant tokioms aplinkybėms pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad negalima nustatyti, ar sąsiuvinyje „Inkasacija“ esantys įrašai 8492,63 litų sumai ar bent daliai atspindi ĮI vykusias ūkines operacijas ir dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nepagrįstas prokuroro skundo teiginys, kad A. D. ĮI turėtas išlaidas, nurodytas sąsiuvinyje “Inkasacija“ patvirtina ekonominės ekspertizės išvados ir ekspertės paaiškinimai teisme, kad“ įplaukos sąsiuvinyje atitinka kasos operacijų įplaukas, todėl tai galima laikyti apskaitos registru“. Ekspertė paaiškino, kad sąsiuvinyje nurodytos pajamos ir dalis išlaidų atitinka kasos operacijų įplaukas, todėl dalis šių sąsiuvinyje nurodytų operacijų gali būti laikomos apskaitos registru, tačiau negali būti laikoma apskaitos registru sąsiuvinyje nurodytos 8492,63 litų išlaidos, nes jų nepatvirtina pirminiai išlaidų bei kiti dokumentai.

Specialistė nustatė, kad Mockūnų degalinėje darbuotojo E. L. pateiktame sąsiuvinyje „Inkasacija“ laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27 8492,63 Lt sąsiuvinyje nurodyta suma viršija kasos knygoje nurodytas išlaidas ir šios pinigų sumos išmokėjimas nepagrįstas apskaitos duomenims. Specialistė nurodė, kad 8492,63 Lt turėtas įmonės išlaidas patvirtina apklausti liudytojai, todėl jos yra realios ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistės išvada apie tai, kad šias išlaidas patvirtina liudytojų, padariusių šiame sąsiuvinyje įrašus, parodymai yra teisinio vertinimo prerogatyva, todėl specialistė atlikusi šių bylos įrodymų teisinį vertinimą, viršijo savo kompetencijos ribas. Specialistės nurodytų išvadų ir paaiškinimų teismo posėdyje nepatvirtina kiti IĮ apskaitos dokumentai, patikrinimo metu nenustatytas kasoje grynųjų pinigų perteklius nurodytai sumai, šių išlaidų nepatvirtina pirminiai buhalteriniai dokumentai, nenustatyta nuslėptų pajamų, kurių pagrindu būtų galima daryti nurodytas išlaidas. Šių aplinkybių motyvuotai nepaneigė apklausta teismo posėdyje specialistė, todėl apylinkės teismas pagrįstai įvertino specialistės išvadą kaip prielaidą, kuria negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir atmetė.

Baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliantas pagrįstai skunde nurodo, kad A. D. individualioje įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant įstatymų reikalavimus: nustatyti pažeidimai inkasuojant grynuosius pinigus, kai kurie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo išrašomi praėjus 3 dienoms po ūkinės operacijos. Eksperto bei specialistės išvadomis bei paaiškinimais teismų posėdžiuose nustatyta, kad dėl šių pažeidimų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus, įvertinti turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydžio bei struktūrą, todėl dėl šių pažeidimų negali atsirasti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. 1 d., nes nenustatyti šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai.

Apylinkės teismas, vadovaudamasis ekonominės ekspertizės aktu, pagrįstai pripažino, kad nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl 63,07 litų darbo užmokesčio išmokėjimo A. D. pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, kuriuose jis nepasirašė kaip asmuo gavęs pinigus ir dėl to negalima iš dalies nustatyti A. D. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Iš ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų teisme matyti, kad darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje išteisintajam pasirašius už sūnų A. D., kaip gavusį nurodytą sumą be įgaliojimo, laikoma, kad buvo pažeistos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo“ 6 punkto reikalavimai, todėl laikoma, kad ši suma išmokėta nepagrįstai ir įmonės apskaitoje turėjo būti atvaizduota kaip trūkumas, tačiau dėl to galima nustatyti asmens veiklos dydį, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Apylinkės ir apeliacinio teismo posėdžiuose dalyvavusi specialistė patvirtino, kad dėl šių padarytų pažeidimų galima nustatyti asmens veiklos dydį, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, todėl nepagrįstas skundo teiginys, kad šioje kaltinimo dalyje A. D. buvo išteisintas remiantis nenuosekliais jo ir jo sūnaus liudytojo A. D. parodymais. Tenkinti prokuroro skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.