Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-74-1020/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-01-28
Bylos Nr.: 1A-74-1020/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-05313-2020-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Alenas Piesliakas, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis: K. B.
Advokatai: Darius Karabinas

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.10.6Kiti BK 63 str. nuostatų taikymo klausimai
1.2.14.7.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)
1.2.20.6.1Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str. 1 d.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-1020/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05313-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.6; 1.2.14.7.2.1; 1.2.20.6.1; 2.3.4.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,nuteistajam K. B. ir jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu K. B. paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams bei 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, į bausmę įskaitant pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant dalį bausmės – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Paskirtos bausmės pradžią teismas nutarė skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Iš K. B. civiliniam ieškovui AB „S“ priteista 16 860,77 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad iššvaistė jam pagal lizingo sutartis patikėtą, UAB „S“ priklausantį ir pagal lizingo sutartis likusį neapmokėtą didelės vertės, t. y. 18 860,77 Eur, turtą, šiomis aplinkybėmis:

1.1. nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. kovo 18 d., būdamas juridinio asmens – UAB „B“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „B“ priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, sudarė su UAB „S“ lizingo sutartis, kurių pagrindu jam, kaip UAB „B“ direktoriui bei lizingo gavėjui, buvo patikėtas, perduotas bei jo priimtas valdyti ir naudoti turtas: 1) pagal 2016 m. liepos 11 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. liepos 11 d. turto priėmimo – perdavimo aktu) – 17 600 Eur vertės automobilis MERCEDES BENZ GL320; 2) pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. rugpjūčio 2 d. turto priėmimo – perdavimo aktu) – 11 000 Eur vertės automobilis MERCEDES BENZ GLK 250; 3) pagal 2017 m. birželio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 28 d. turto priėmimo – perdavimo aktu) – 14 000 Eur vertės sunkvežimis MAN TGL 12.240; 4) pagal 2017 m. birželio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 28 d. turto priėmimo – perdavimo aktu) – 10 900,01 Eur vertės automobilis MERCEDES SPRINTER 515; 5) pagal 2017 m. spalio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. spalio 23 d. turto priėmimo – perdavimo aktu) – 12 300 Eur vertės sunkvežimis MERCEDES BENZ ATEGO 1218).

1.2. Po šio turto perdavimo, lizingo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas įmokas mokėjo iki 2019 m. kovo 15 d. (likusi neapmokėta suma pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 514,56 Eur, likusi neapmokėta suma pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 286,39 Eur, likusi neapmokėta suma pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 776,61 Eur), lizingo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas įmokas mokėjo iki 2019 m. kovo 15 d., kuomet atliko paskutinę ir nepilną 11,66 Eur įmoką (likusi neapmokėta suma pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 489,87 Eur), lizingo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas įmokas mokėjo iki 2019 m. gegužės 15 d. (likusi neapmokėta suma pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 793,34 Eur). K. B. nustojus mokėti įmokas, o 2019 m. birželio 18 d. lizingo bendrovei UAB „S“ pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukus minėtas sutartis bei pareikalavus grąžinti UAB „S“ nuosavybės teise priklausantį turtą ir UAB „B“ lizingo sutarčių pagrindu naudotą ir valdytą turtą bei sumokėti skolą, K. B. šio turto negrąžino, nes 2019 m. vasario - kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, pagal 2018 m. vasario 28 d. UAB „B“ automobilių perdavimo aktą, jį perdavė nenustatytam asmeniui bei nepateikė dokumentų, patvirtinančių šio turto perdavimą naujam bei fiktyviam UAB „B“ savininkui K. N., su kuriuo per nenustatytą asmenį 2019 metais, tiksliau nenustatytu metu, už 100 Eur pasirašė 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. vasario 27 d. UAB „B“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, ir nuo 2019 m. birželio 18 d., pažeisdamas UAB „S“ Verslo kliento lizingo sutarties bendrąsias sąlygas, iššvaistė jam pagal lizingo sutartis patikėtą, UAB „S“ priklausantį ir pagal lizingo sutartis likusį neapmokėtą didelės vertės, t. y. 18 860,77 Eur, turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis K. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę. K. B. taip pat prašo pripažinti, kad jo byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti bausmę trečdaliu. Be to, nuteistasis prašo paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta 90 MGL dydžio bauda apėmimo būdu.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą, nes netaikė BPK 273 straipsnio nuostatų, nepripažino, kad byloje galima atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pasak K. B., po to, kai byloje buvo perskaitytas kaltinamasis aktas, jis dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus. Iškart po apklausos, nuteistasis ir jo gynėjas, vadovaudamiesi BPK 273 straipsniu, teismo prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokuroras teigė, kad K. B. savo kaltės nepripažino ir tai padarė tik bylą nagrinėjant teisme, todėl dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarkos konkretaus atsakymo nepateikė bei prašė teismo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Teismas protokoline nutartimi nusprendė netaikyti BPK 273 straipsnio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo byloje neatliko, tačiau jokių aiškių tokį sprendimą pagrindžiančių argumentų nepateikė, bei tuo pačiu įvykdęs BPK 290 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą po jo apklausos ir bylos medžiagos paskelbimo užbaigė. Nuteistojo įsitikinimu, tokiu būdu teismas patvirtino, kad bylos aplinkybės yra aiškios ir bylą iš esmės išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau, nepaisant to, K. B. skirdamas bausmę nepagrįstai nesivadovavo BK 64¹ straipsniu, t. y. paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu.

2.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką byloje yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatyme. Tokią poziciją apeliantas grindžia tuo, jog nagrinėjamoje byloje: a) nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė; b) pripažinta, kad jis veikė netiesiogine tyčia; c) visa padaryta turtinė žala yra atlyginta, be to, ji nebuvo ženkli, lyginant su sumomis, kurios buvo išmokėtos pagal lizingo sutartis; e) iki minėto nusikaltimo padarymo, t. y. 2019 m. kovo 15 d., jis nebuvo teistas, bylos nagrinėjimo teisme metu dirbo, turėjo šeimą, išlaikė mažametį vaiką, padėjo sergančiam tėvui. Apelianto vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje sankcijoje.

2.3. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje jam paskirtą bausmę netinkamai subendrino su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu. Anot K. B., teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo, o ne bausmių sudėjimo būdu (bausmė už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, turėjo apimti bausmę paskirtą už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje).

3. Teismo posėdyje nuteistasis K. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – sutiko su apelianto prašymu pakeisti teismo nuosprendį dėl netinkamo bausmių subendrinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl K. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra neteisingas ir priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes.

Dėl BPK 273 straipsnio pažeidimo ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo

5. BPK 273 straipsnyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuoj pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi sutrumpintas įrodymų tyrimas įmanomas esant visoms šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017). Tai iš esmės reiškia, kad vien tik kaltinamojo pastangos įvykdyti visas minėtas sąlygas, nesukuria lūkesčio, kad byloje bus atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bus galimybė sušvelninti bausmę vienu trečdaliu.

Žemesnės instancijos teismas

6. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi BK 64¹ straipsnio taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Visgi, pagal BPK 1 straipsnio prasmę, proceso sparta negali paneigti, įstatymų leidėjo siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymo, todėl sutrumpintas įrodymų tyrimas negali būti atliekamas tais atvejais, kai nusikaltimo padarymo aplinkybės kelia abejones.

7. Iš byloje susidariusios situacijos aiškiai matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme BPK 273 straipsnio nuostatos nebuvo taikomos, nes nusikaltimo padarymo aplinkybės nebuvo visiškai aiškios ir kėlė abejones. Nuteistasis teismo posėdyje prisipažino dėl jam inkriminuotų aplinkybių, tačiau inkriminuotų aplinkybių aprašymas liudija, kad visos nusikalstamos veikos aplinkybės byloje nebuvo atskleistos – byloje taip ir nebuvo nustatyta kokiam konkrečiam asmeniui nuteistasis faktiškai perleido lizingo sutarčių pagrindu įgytus automobilius. Tiek tyrimo metu, tiek teisme nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl to kėlė abejones, todėl nenustačius šių aplinkybių, prokuroras neįžvelgė visiško nuteistojo nuoširdumo, o teismas dėl to nuteistąjį apklausė net kelis kartus.

8. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo pozicija, kad bylos nagrinėjimas buvo panašus į sutrumpintą įrodymų tyrimą (byloje nebuvo apklausti kiti asmenys ar atlikti kiti įrodymų tyrimo veiksmai), tačiau tą lėmė nusikalstamos veikos pobūdis, bylos situacija ir šioje konkrečioje byloje pagal įrodinėjimo dalyką apibrėžtos įrodinėjimo ribos. Antai, nagrinėjamoje byloje, be paties nuteistojo parodymų, jo kaltė iš esmės buvo grindžiama dokumentais: AB „S“ Verslo kliento lizingo sutarties nuostatomis (t. 1, b. l. 96–114), tarnybiniu pranešimu dėl informacijos apie UAB „B“ veiklą (t. 1, b. l. 131–133); teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuriuo konstatuota, kad asmuo, kuriam buvo perleisti UAB „B“ automobiliai, t. y. K. N., dėl psichinės sveikatos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei dalyvauti teismo procese (t. 1, b. l. 141–152); VĮ „R“ pateiktais dokumentais, susijusiais su UAB „B“ akcijų pardavimu minėtam K. N. (t. 1, b. l. 155–166); kratos metu paimtais dokumentais apie UAB „B“ automobilių bei akcijų perleidimą (t. 1, b. l 190–193); kaltinime nurodytų ir kaltinamojo perleistų transporto priemonių paieškos dokumentais (t. 1, b. l. 83–95). Tokių duomenų tyrimas pagal BPK 290 straipsnio nuostatas gali apsiriboti tik jų išvardinimu (pagal BPK 290 straipsnio 1 dalį, „įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti“; tokių duomenų detalus tyrimas juos perskaitant, apžiūrint, išklausant proceso dalyvių paaiškinimų ir pan. atliekamas tik kai tai būtina (dėl to kyla abejonių, dokumentai neaiškūs, prieštaringi ir pan.)).

9. Nepaisant prieš tai nurodytų aplinkybių apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, šio sprendimo 5 pastraipoje minėtų sąlygų visumos BPK 273 straipsnio nuostatų taikymui nebuvo – su sutrumpintu įrodymų tyrimu iš esmės nesutiko prokuroras (pirmą kartą prokuroras tiesiogiai neišreiškė sutikimo dėl minėtos įrodymų tyrimo tvarkos ir paliko spręsti šį klausimą teismo nuožiūra (t. 2, b. l. 156), vėliau klausiamas apie tai dar kartą, nors ir dviprasmiškai, tačiau išsakė poziciją, kad BPK 273 straipsnio nuostatų taikymui iš esmės nepritaria (2021 m. kovo 29 d. vykusiame teisiamajame posėdyje prokuroras nurodė: „aš esu pasisakęs tuo klausimu, kad ikiteisminio tyrimo metu K. B. savo kaltės nepripažino, dabar teisme davė parodymus. Tai manau, nėra nuoširdu ir palieku spręsti teismui, manau nėra tikslinga taikyti BPK 273 straipsnio“ (t. 2, b. l. 160)). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 29 d. protokoline nutartimi pagrįstai konstatavo, kad su prašymu dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo nesutiko prokuroras, kurio įsitikinimu, byloje pagal K. B. parodymus ir pagal kitus duomenis neatskleistos nusikaltimo aplinkybės, t. y. kur, kokiomis aplinkybės ir kam buvo perleistas svetimas turtas (t. 2, b. l. 161).

10. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje teismas, nesant BPK 273 straipsnyje numatytų sąlygų viseto, šio straipsnio nuostatų negalėjo taikyti, o kadangi sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nebuvo taikoma, nebuvo ir pagrindo K. B. skiriant bausmę taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų. Nepaisant tokio sprendimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką BPK 273 straipsnio taikymas nėra siejamas su nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kritišku savo veiksmų vertinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi. Iš tiesų, BPK 273 straipsnyje įtvirtinta sąlyga siejama tik su prisipažinimu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018). Tokios praktikos kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje susidariusi ir aptarta situacija dėl įžvelgtų BPK 273 straipsnio taikymo kliūčių ir tolesnės proceso eigos neatliekant jokio reikšmingo ar didelės apimties įrodymų tyrimo teisme yra reikšminga ir itin svarbi individualizuojant K. B. skiriamą bausmę.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

11. Pirmosios instancijos teismas už BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą K. B. paskyrė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Minėtą bausmę apygardos teismas visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu K. B. paskirta bausme bei paskyrė subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 90 MGL dydžio baudos bausmę. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas atidėjo iš dalies, nustatydamas dalį bausmės – 6 mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėdamas 2 metams.

12. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog tokia bausmė yra per griežta – K. B. atžvilgiu, nesant galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, buvo pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat nuteistasis teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras teigė, kad K. B. paskirta bausmė yra proporcinga ir teisinga, tačiau pritarė gynybos pozicijai, kad šioje byloje nuteistajam paskirta bausmė su kitu nuosprendžiu jam paskirta bauda turėjo būti bendrinama apėmimo būdu. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su minėtais gynybos argumentais bei konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, įvertinus bylos aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, yra neproporcinga, neteisinga ir per griežta.

13. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017). Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

15. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).

16. Nuteistasis K. B. nagrinėjamoje byloje veikdamas netiesiogine tyčia padarė vieną sunkų turtinio pobūdžio nusikaltimą. Pažymėtina, jog iki šio nusikaltimo padarymo nuteistasis teistas nebuvo. Šioje byloje inkriminuojamą turto iššvaistymą nuteistasis padarė 2019 m. vasario-birželio mėnesiais, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas jau po to, t. y. 2019 m. spalio 10 d. Šiuo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už 2018 m. birželio 14 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, baudos bausme (ji sumokėta; t. 2, b. l. 33–44, t. 3, b. l. 43, 62–70). Taigi nagrinėjamos veikos padarymo metu nuteistasis K. B. nebuvo teistas ir patyręs kriminalinės bausmės sukeliamus neigiamus padarinius. Visgi K. B. devynis kartus baustas administracine tvarka. Iš esmės visi jo pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu (t. 2, b. l. 45–54), taigi savo pobūdžiu skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje padarytos veikos, todėl tokie baustumai nagrinėjamoje byloje padarytos veikos ir asmenybės pavojingumo nedidina ir nerodo. Be to, apeliacinės instancijos teisme iš Antstolių informacinės sistemos registro gauti duomenys rodo, kad už minėtus pažeidimus visas paskirtas administracines baudas apeliantas yra sumokėjęs (t. 3, b. l. 49–61). Apygardos teismas nagrinėjamoje byloje nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir pripažino K. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaip jau minėta, nuteistasis netrukdė bylos nagrinėjimui ir prašė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau teismas įžvelgė BPK 273 straipsnio taikymo kliūtis, nors jokio reikšmingo ar didelės apimties įrodymų tyrimo neatliko. Bylos duomenys rodo, kad šio baudžiamojo proceso metu nuteistasis dėjo realias pastangas siekdamas atlyginti civiliniam ieškovui AB „S“ savo nusikalstamais veiksmais padarytą 18 860,77 Eur dydžio turtinę žalą ir šiuo metu ją yra visiškai atlyginęs – 2021 m. vasario 26 d. ieškovui pervedė 2 000 Eur (t. 2, b. l. 147), o po nuosprendžio priėmimo, t. y. 2021 m. birželio 26 d., atlygino ir iš jo priteistą, likusią 16 860,77 Eur (t. 3, b. l. 7) žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad K. B. prižiūri pagalbos reikalingą tėvą bei augina mažametę dukrą. Aptariamų aplinkybių apie nuteistojo ir jo veikos pavojingumą kontekste pažymėtina ir tai, kad už K. B. inkriminuojamą BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. didelės vertės turto iššvaistymą, įstatyme yra numatyta alternatyvų neturinti laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų. Visgi, nagrinėjamoje byloje padarytas nusikaltimas, pagal išvaistyto turto vertę, tik pakankamai nežymiai viršijo BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius (už svetimo turto, kurio vertė neviršija 12 500 Eur, išvaistymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų).

17. Visos minėtos aplinkybės ir nuteistąjį K. B. charakterizuojantys duomenys rodo, jog už pirmąkart padarytą ekonominio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo padaryta žala yra atlyginta, pakankamai jauno amžiaus ir iki tol neteistam asmeniui nėra tikslinga ir teisinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Tokioje situacijoje nuteistojo K. B. izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, būtų neproporcingas, per ankstyvas, sukeltų neadekvačius neigiamus padarinius jo socialiniams ryšiams ir neleistų rūpintis pagalbos reikalingu tėvu, seneliu bei mažamete dukra. Turėdama omenyje visa tai, o ypač aplinkybę, kad baudžiamojo proceso metu nuteistasis atlygino visą savo veiksmais padarytą žalą ir taip parodė kritišką požiūrį į ankstesnį savo neteisėtą veikimą, teisėjų kolegija įžvelgia pagrindą, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiančias teismui teisę paskirti švelnesnę nei BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, t. y. laisvės atėmimo, bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti paskyrus nuteistajam K. B. 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

18. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) šiuo atveju bausmės atlikimo metu K. B. tikslinga įpareigoti neatlygintinai išdirbti 130 (šimtą trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nes tokio pobūdžio įpareigojimu nuteistasis supras realius ir neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius, ir parodys socialiai atsakingo elgesio naudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydama 130 valandų dydžio įpareigojimą, kuris trečdaliu mažesnis nei įstatyme numatytas maksimalus atitinkamo dydžio įpareigojimas, įvertino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme aplinkybes, susijusias su nustatytomis kliūtimis taikyti BPK 273 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį įvykdyti nustatytą įpareigojimą per 13 mėnesių (taip iš esmės sudarant galimybę išdirbti po 10 valandų per mėnesį), nesutrukdys nuteistojo darbinei veiklai ir artimųjų priežiūrai, ir yra pakankami siekiant užtikrinti bausmės paskirtį.

19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde bei prokuroro apeliacinės instancijos teisme išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamoje byloje K. B. paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bauda, taikant apėmimo būdą. BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką K. B. padarė anksčiau nei šioje byloje konstatuotą turto iššvaistymą. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą. Taigi, esant nustatytiems pagrindams, K. B. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės galėjo būti bendrinamos ir apėmimo būdu. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko ir tuo atveju, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius požymius atitinka ir K. B. padaryti nusikaltimai. Pirmiausia, BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkiems, o BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytas – sunkiems. Taigi šie nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, be to, minėtos veikos skiriasi ir faktiniu pavojingumu. Nuteistojo melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra neabejotinai pavojinga veika, kuria jis trikdė atitinkamų institucijų veiklą. Visgi jo įvykdytas turto iššvaistymas buvo žymiai pavojingesnis, nes juo buvo padaryta 18 860,77 Eur žala, kuri visa buvo atlyginta tik po pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tokį šių veikų pavojingumo skirtumą įžvelgė ir gynyba bei kaltinimas, teigę, jog paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Taigi pagal BK 184 straipsnio 2 dalį K. B. paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, bausmių apėmimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė K. B. nustatytina 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį pakeisti.

K. B. už BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigoti K. B. per 13 (trylika) mėnesių neatlygintinai išdirbti 130 (vieną šimtą trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalims, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda ir nustatyti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies ir BK 65 straipsnio 3 dalies nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį atliktą bausmę, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant vieno MGL dydžio baudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėAlenas PiesliakasErnestas Rimšelis