- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-174-324/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei D. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-05007-54/2008 pagal D. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-22228/99 nustatytą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo dukros L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę ir indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Reikalavimą grindė atsakovo nereguliariai mokamo 125 Lt išlaikymo dydžio neproporcingumu padidėjusiems paauglės dukters poreikiams. Nurodė, jog ji uždirba apie 2000 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, atsakovo turtinė padėtis ir pajamos jai nėra žinomos.
Atsakovas sutiko dukters išlaikymui mokėti po 130 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimu priteistus alimentus dukters L. S. išlaikymui po ¼ uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis kas mėnesį iki L. S. pilnametystės, priteisdamas iš atsakovo dukters išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Konstatavo, jog ieškovė dukters išlaikymui išleidžia vidutiniškai apie 920 Lt per mėnesį. Kritiškai vertino atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, jog atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamos socialinės pašalpos įrodo, jog atsakovas neturi turto. Kitų duomenų apie atsakovo ir jo sutuoktinės turimą nekilnojamąjį ar registruotiną turtą nebuvo pateikta. Atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 1867,71 Lt, todėl teismas laikė, jog jo materialinė padėtis pagerėjo. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą įvertino aplinkybę, jog atsakovas neieško sveikatos būklę atitinkančio darbo, jo sutuoktinė taip pat nedirba. Atsižvelgė į atsakovo pripažinimą, kad gyvenimas iš gaunamų pašalpų yra tinkamas, suteikiantis ir garantuojantis gyvenimo sąlygų užtikrinimą, todėl darbo paieška jie neužsiima. Išlaikymo dydį siejo su CK 6.461 straipsnio 2 dalyje numatytu orientaciniu kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nenustatyti konkretūs vaiko poreikiai, jų patenkinimui reikalingos pinigų sumos. Įvardintos standartinės išlaidos nepagrįstos, nesusietos su vaiko poreikiais. Neatsižvelgta, kad muzikos mokykloje mokomasi tik 8-9 mėnesius, todėl išlaidos šiems mokslams sudaro vidutiniškai 56 Lt per mėnesį, o ne 80 Lt, kaip nurodė ieškovė. Taip pat neatsižvelgta, kad mokslo metai trunka 273 kalendorines dienas, iš kurių 111 dienų praleidžiama ne mokykloje dėl atostogų, šventinių dienų, savaitgalių. Dėl šios priežasties maitinimui mokykloje išleidžiama vidutiniškai 81 Lt per mėnesį, o ne 120 Lt. Ieškovės nurodoma per mėnesį išleidžiama 247,94 Lt suma vaiko rūbams yra nepagrįstai didelė, nedetalizuota. Nevertinta aplinkybė, jog rūbai perkami ne vienam sezonui. Nustatant šiuo vaiko poreikius, galėjo būti atsižvelgta į Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 1 priede nustatytas vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalias normas. Prie vaiko išlaikymo išlaidų nepagrįstai priskirti komunaliniai mokesčiai. Jie nedetalizuoti, neaišku, kokia jų dalis skirta tik vaiko poreikių užtikrinimui. Dalis ieškovės pateiktų kvitų išduoti už Vilniuje pirktas prekes, todėl manytina, kad nurodant vaikui skirtas prekes buvo įtrauktos ir ieškovės prekės ( šiame mieste ji dirbo ir nuomojo patalpas).
Nebuvo pagrindo konstatuoti, jog vaikui išlaikyti minimali suma turi būti 1 minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Nepagrįstai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 ir CK 6.461 straipsnio 2 dalimi. Vadovaujantis Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, teismai, nagrinėdami bylas, gali remtis tik konkrečiose aukštesnės instancijos išnagrinėtose bylose suformuluotais precedentais, o ne nutarimais, apžvalgomis, konsultacijomis. Nei vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje nėra nustatytas precedentas, kad minimali vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei 1 minimali mėnesinė alga. CK 6.461 straipsnio normos taikomos rentos teisiniams santykiams, kai išlaikymas teikiamas suaugusiam asmeniui. Nustatant nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį, pagal įstatymo analogiją reikėtų remtis Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymu, nustatančiu, kad našlaičio vaiko globėjui ar rūpintojui yra skiriama 4 MGL (520 Lt) pašalpa per mėnesį. Laikytina, kad 520 Lt per mėnesį pakanka užtikrinti vidutinius vaiko poreikius.
Neteisingai nustatyta ir vertinta išlaikymą privalančių teikti šalių turtinė padėtis. Neteisingai konstatuota, kad ieškovės pajamos, neatskaičius mokesčių, sudaro 2000 Lt. Iš pažymos matyti, kad šią sumą ieškovė gauna jau atskaičius mokesčius. Neteisingai nurodyta, jog atsakovas nepateikė duomenų apie savo registruotą turtą. Byloje yra pažymos iš VĮ „Regitra“, Nekilnojamojo turto registro, atsakovo gyvenamosios vietos Vokietijoje. Nežinant, kur gauti reikalingą pažymą, nepateikti tik duomenys apie nekilnojamąjį turtą Vokietijoje. Juos pateikti nebuvo būtina, nes atsakovas su šeima gyvena socialiniame būste, kuris nebūtų suteikiamas, turint nekilnojamojo turto. Nustačius, kad atsakovas per mėnesį gauna 1867,71 Lt pajamų, neįvertinta, kad su tokia suma Vokietijoje sudėtinga pragyventi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gauna didesnes pajamas, turi dviejų kambarių butą ir automobilį, neteisingai paskirstyta išlaikymo pareiga – ieškovė vaiko išlaikymui privalėtų skirti 390 Lt, o atsakovas - likusius 130 Lt.
Neįvertintos kitos atsakovo prievolės. Jis turi prisidėti prie dabartinės sutuoktinės sūnaus K. išlaikymo. Neteisingai pasisakyta dėl atsakovo nežinojimo apie K. tėvo prisidėjimą prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas nurodė, jog K. neturi tėvo ir tai pažymėta teismui pateiktame jo gimimo liudijime.
Neteisingai spręsta apie atsakovo gyvenimo būdą. Atsakovas dėl blogos sveikatos būklės negali gauti darbo. Jis nuolat mokosi vokiečių kalbos darbo biržos organizuojamuose kursuose svetimtaučiams, siekdamas padidinti galimybę rasti darbą.
Nepagrįsta išvada, kad apsidraudimas asmens civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra nebūtini poreikiai, nes asmuo negali rinktis, kai draudimas privalomas.
Neteisingai taikytos CK normos, nustatančios lygias vieno tėvo kelių vaikų teises, nes nustatytas atsakovo dukters L. išlaikymo dydis iš esmės pažeidžia kitos atsakovo dukters K. teises ir teisėtus interesus. Nusprendžiant, kad L. išlaikyti Lietuvoje reikia 800 Lt, iš kurių 350 Lt turi skirti atsakovas, neatsižvelgta, jog K. išlaikyti Vokietijoje pakanka 306,30 Lt, iš kurių 60 Lt skiria atsakovas. Teismas privalėjo nustatyti, kokią sumą atsakovas gali skirti vaikų išlaikymui, o po to ją paskirstyti, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus.
Prašo pakeisti sprendimą, priteisiant iš atsakovo dukrai L. S. po 130 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad teismų praktikoje minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo priteisimas yra pripažįstamas būtinu vaiko poreikių patenkinimui užtikrinti. Atsakovas savo turtinę padėtį iškelia aukščiau už vaiko poreikius.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių paauglės dukters padidėjusius poreikius, šalių gaunamas pajamas, bendrą pareigą išlaikyti dukterį, taip pat į Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtintą minimalią mėnesio algą – 800 Lt, pagrįstai nustatė 350 Lt atsakovo teiktino išlaikymo dydį.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Pastarosioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tėvų turtinė padėtis turi būti nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius; juridinius asmenis bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvų turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Šalių santuoka nutraukta 1996 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendimu. Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimu iš atsakovo priteisti alimentai dukters L. S. išlaikymui po ¼ uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis kas mėnesį iki jos pilnametystės. Ieškovė prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai grindė padidėjusiais jos poreikiais.
Atsakovas sutiko dukters išlaikymui mokėti po 130 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turėtas išlaidas vaikui išlaikyti, sprendė, kad 1992 m. balandžio 10 d. gimusiai dukrai išlaikyti reikalinga 920 Lt suma, tačiau byloje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamu orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA) – 800 Lt. Jis gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Dėl to, kad, taikant šiuos kriterijus, sprendime minimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54, teismo sprendimas nėra neteisėtas ir nepagrįstas.
Neteisingas atsakovo argumentas, kad vaiko vidutinių poreikių užtikrinimui pagal Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą pakanka 520 Lt. Ieškovė įrodė didesnius paauglės dukters poreikius (b.l. 65-75). Net laikant pagrįstais atsakovo teiginius apie vidutiniškai per mėnesį išleidžiamas mažesnes sumas už dukters L. mokslus muzikos mokykloje ir pietus mokykloje, bendra suma jos poreikiams tenkinti sudarytų 900 Lt. Pažymėtina, kad vaikui per atostogas ar savaitgaliais nevalgant pietų valgykloje, atitinkamai didesnė suma yra skiriama maitinimuisi namuose. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamuoju būstu šalių dukterį aprūpina ieškovė, atmestini atsakovo teiginiai apie nepagrįstai prie vaiko išlaikymo išlaidų priskirtus komunalinius mokesčius. Nustatyta, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro vidutiniškai 2000 Lt (b.l. 11), ji turi kilnojamojo ir nekilnojamo turto – automobilį Audi A4 (b.l. 42) ir butą Kaune (b.l. 44). Atsakovas per mėnesį gauna 1867,71 Lt pajamų. VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro duomenys įrodo, kad atsakovas neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvoje. Apie tai, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir Vokietijoje teisėjų kolegija negali spręsti, atsakovui nepateikus apie tai duomenų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į truputį geresnę ieškovės turtinę padėtį, pagrįstai nukrypo nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, priteisė mažesnę atsakovui priklausančio skirti atitinkamo išlaikymo vaikui dydžio dalį.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, turinčio pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Jo teiginiai apie lankomus vokiečių kalbos kursus, sveikatos būklę atitinkančio darbo paieškas ir tokio darbo radimo negalimumą nepagrįsti įrodymais.
Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas priteistą išlaikymą vaikui mokėjo nereguliariai. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas (nagrinėjamu atveju - ieškovei), tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Iš atsakovo nepilnametei paauglei dukteriai išlaikyti priteisus 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga.
Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi keli vaikai, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Beveik septyniolikos metų dukters L. poreikiai gerokai didesni nei atsakovo ketverių metų dukters iš antros santuokos, todėl kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas, kad priteistas išlaikymo dydis dukrai L. pažeidžia kitos atsakovo dukters K. teises ir teisėtus interesus.
Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.