- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-1592-459/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- D. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui D. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. Š. ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti dukters D. išlaikymui kas mėnesį po 190 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja – ieškove, paskiriant ją vaiko lėšų ir turto tvarkytoja. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai gyvenant kartu su atsakovu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. G., atsakovas tėvystės neginčijo, yra įrašytas vaiko gimimo liudijime kaip tėvas. Ieškovė nuo 2012-10-01 su atsakovu bendrą gyvenimą nutraukė, dukra liko gyventi kartu su ja, atsakovas dėl dukters gyvenamosios vietos pretenzijų nereiškia. Nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį išlaidos vaikui išlaikyti sudaro 380 Eur, tai yra pagrįstos išlaidos vaikui, kurių papildomai įrodinėti nereikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2017-06-20 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti D. G. gyvenamąją vietą kartu su motina I. Š.; priteisti iš D. G. jo dukrai D. G. išlaikyti periodinėmis išmokomis po 140 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2017-03-10 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšų tvarkytoja paskirti I. Š.. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl išlaikymo yra vykdomas skubiai. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė bei priteisė iš D. G. 38 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 431 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei I. Š..Teismas darė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove labiausiai atitiks vaiko interesus. Pasisakydamas dėl vaiko išlaikymo dydžio teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, konstatavo, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis neleidžia maksimaliai tenkinti jo ir ieškovės dukters poreikių. Kadangi atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą dar vienam nepilnamečiam vaikui, teismas, įvertinęs šalių vaiko amžių ir pagal amžių būtinus poreikius maistui, aprangai, mokymosi reikmėms bei lavinimui, konstatavo, kad iš atsakovo dukrai išlaikyti priteistina po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tai leis užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė I. Š. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti 2017-06-20 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš D. G. jo dukrai D. G. išlaikyti periodines išmokas po 190 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2017-03-10 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Skunde ieškovė nesutinka su teismo priteistu išlaikymo dydžiu. Apeliantės nuomone, atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, nes ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus ir neturi nekilnojamojo turto, o atsakovas turi tik du nepilnamečius vaikus ir turi nekilnojamojo turto. Atsakovas yra darbingas, turi galimybę gauti nuolatines pajamas, taip užtikrinti dukrai geresnes jos poreikių tenkinimo sąlygas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad negali teikti dukrai didesnio išlaikymo, nei teigia. Atsakovas byloje elgėsi pasyviai, nedalyvavo bylos nagrinėjime, neteikė į bylą įrodymų apie jo ribotas galimybes įsidarbinti. Ieškovės nuomone, atsakovas nededa visų pastangų, kad užtikrintų dukrai jos poreikius tenkinančio išlaikymo teikimą.Atsiliepimu atsakovas D. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad dirba 1,25 etato, jo pajamos yra 430,37 Eur, stengiasi dirbti ir užsidirbti, jo turimas butas yra jo gyvenamoji vieta, be dukters, dar išlaiko ir sūnų. Priteisus ieškovės reikalaujamą sumą, atsakovas negalėtų tenkinti kito vaiko (savo sūnaus) bent minimalių poreikių maistui, rūbams, higienos reikmenims, taip pat jam pačiam neliktų lėšų pragyventi. Nurodo, kad teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis, prie dukters išlaikymo prisideda tiek, kiek gali, šios prievolės nevengia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje ginčas kilo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Apeliacinius skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas iš atsakovo priteistino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydis. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) apeliacine tvarka neskundžiama. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, vertina ir pasisako dėl apeliacine tvarka apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė I. Š. ir atsakovas D. G. yra nepilnametės D. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti šalių nepilnametei dukrai išlaikyti po 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė I. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šį ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 140 Eur kas mėnesį. Apeliantė prašo skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pakeisti ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai.Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑37/2010). Taigi, laikantis proporcingumo principo, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, būtina įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.Apeliacinį skundą ieškovė iš esmės grindžia argumentais dėl netinkamo šalių turtinės padėties vertinimo. Apeliantė teigia, kad atsakovo elgesys bylos procese buvo pasyvus, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Nors atsakovas D. G. nedalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, tačiau pateikė atsiliepimą į ieškinį, kartu su juo teismui pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį bei rašytinius įrodymus apie 2013–2017 m. teiktas lėšas šalių dukrai išlaikyti.Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių bei turimą turtą, atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės. Bylos duomenimis nustatyta, kad abi šalys turi kitų išlaikytinių. Ieškovė I. Š. iš viso turi tris nepilnamečius vaikus. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas, be šalių dukters, taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką (sūnų). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba, prižiūri (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą; ieškovės pajamas sudaro vaiko priežiūros išmokos – 282,68 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė I. Š. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kartu kaip šeima gyvena dabartinio draugo bute. Taigi ieškovė turi gyvenamąją vietą ir galimybes užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – butą. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos sudaro 430,37 Eur. Taigi šalių turtinė padėtis šiuo metu šiek tiek skiriasi, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš esmės atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės.Apeliantė teigia, kad atsakovas neteikė duomenų, jog jis ieško geriau mokamo darbo, neteikė įrodymų apie jo ribotas galimybes įsidarbinti. Bylos duomenimis, atsakovas dirba. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dirba 1,25 etato, jo turimas darbas atitinka jo sugebėjimus, turimą išsilavinimą bei amžių. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Taigi abiem tėvams tenka pareiga dėti sąžiningas pastangas tinkamai išlaikyti visus savo nepilnamečius vaikus. Šiuo atveju taip pat būtina įvertinti aplinkybę, kad abi bylos šalys turi ir kitų išlaikytinių, tad yra pagrindas pripažinti, jog vaiko išlaikymo dydis privalo užtikrinti bent minimalius vaiko būtinuosius poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Tėvų teiktinas išlaikymas savo prigimtimi skirtas konkretaus vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, dėl to būtina įvertinti tokių poreikių dydį.Ieškinyje ieškovė I. Š. nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui išlaikyti išlaidos sudaro 380 Eur. Ieškovė ieškinyje nedetalizavo nurodyto dydžio išlaidų šalių dukters poreikiams tenkinti paskirstymo konkrečioms poreikių sritims ir negrindė konkrečių patiriamų išlaidų. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė iš esmės rėmėsi minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis kriterijus, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑209‑916/2016; 2013-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Kiekvienu atveju dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes.Nustatyta, kad šalių dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, jog atsakovo teikiamos 116 Eur išlaikymo sumos neužtenka, taip pat nurodė, kad tokia suma išleidžiama, nes reikalingos išlaidos aprangai, maistui, mokyklai ir būreliams. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių dukra eina į mokyklą, lanko būrelius ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodė, kad išlaidos dukters papildomam ugdymui sudaro iki 50 Eur, taip pat patvirtino, jog vaikas sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių neturi. Teisėjų kolegija sutinka, kad neabejotinai reikalingos išlaidos nepilnamečio vaiko maistui, aprangai, taip pat ugdymo ir lavinimo reikmėms. Šiuo atveju nenustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių vaikui reikėtų skirti papildomų išlaidų, tad vaiko poreikiai yra normalūs, atitinkantys vaiko amžių ir individualų vystymosi bei lavinimo poreikį.Įvertinusi tai, kad ieškovė šalių dukters visumos individualių poreikių konkrečiai ir detaliai negrindė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog būtiniesiems šalių dukters poreikiams tenkinti šiuo metu būtina ieškinyje nurodyto dydžio suma. Esant nurodytiems bylos duomenims pirmosios instancijos pagrįstai atsižvelgė į šalių dukters amžių ir iš esmės pagrįstai vertino, kad tokio amžiaus vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti šiuo metu pakankama mažesnė suma, nei nurodoma ieškinyje. Nors apeliantė teigia, kad jai vienai tenka dukters priežiūros ir rūpinimosi ja pareigos, tačiau nepateikė argumentų ir patvirtinančių įrodymų, kad ieškinyje kaip būtina nurodyta suma vaiko poreikiams tenkinti šiuo metu realiai būtina ir pagrįsta.CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įvertinus šalių turimų išlaikytinių skaičių, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, jų turtinę padėtį ir iš atsakovo priteisto išlaikymo šalių dukrai dydį, taip pat šalių dukters amžių ir būtinuosius jos poreikius, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje ir pažeidė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai periodinių išmokų dydį po 140 Eur per mėnesį būtiniesiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.Įstatymas neriboja tėvams galimybės, tam esant sąlygų, savo vaikų poreikiams maksimaliai patenkinti gera valia teikti ir didesnį išlaikymą, nei nustatyta teismo sprendimu. Teisėjų kolegija taip pat papildomai pažymi, kad išlaikymo dydis ir forma gali būti peržiūrimi CK 3.201 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis), taip pat išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo D. G. priteistiną nepilnametės dukters išlaikymo dydį, nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė CK 3.192 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimo dalį pakeisti, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-20 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovas D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau patvirtinančių įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, dėl to, apeliacinį skundą atmetus, tokių išlaidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-20 sprendimą palikti nepakeistą.