Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-403/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-30
Bylos Nr.
1A-403/2014
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00134-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Kęstutis Jucys, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
Nuteistasis
U. L.
Advokatai
Karolis Barysas
Kategorijos
  • 1.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-403/2014Proceso Nr. 1-04-1-00134-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7. (N) (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,teisėjų Albino Bielskio ir Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Boiko,nuteistojo gynėjui advokatui Karoliui Barysui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. L. (U. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo U. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnį, laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos – 200,90 g kanapių dervos kontrabandos), pritaikius BK 54 straipsnį, laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl psichotropinės medžiagos – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų grybienos (micelio) kontrabandos), pritaikius BK 54 straipsnį, laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nubaustas areštu dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams ir dviem mėnesiams. Bausmę paskirta atilikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

U. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatyta dieną, iš nenustatyto asmens, esančio Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 200,90 g kanapių dervos, kurią pagal užsakymą siuntė sau kaip siuntą Nr. RN785518177NL, ant siuntinio nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir taip neteisėtai gabeno ją į Lietuvą iki 2013 m. birželio 23 d., 10.30 val., iki Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame adresu Rodūnios kelias 9, Vilniuje, šią siuntą su narkotinėmis medžiagomis sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto pareigūnai.

U. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą dieną, iš nenustatyto asmens, esančio Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 200,90 g kanapių dervos, kurią pagal užsakymą siuntė iš Nyderlandų Karalystės sau kaip siuntą Nr. RN785518177NL, ant siuntinio nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu minėta narkotinė medžiaga buvo atgabenta į Lietuvos Respubliką – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį adresu Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2013 m. birželio 23 d., 10.30 val., Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto pareigūnams atliekant muitinį patikrinimą, ši siunta su narkotine medžiaga buvo rasta ir sulaikyta.

U. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą dieną, iš nenustatyto asmens, esančio Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų grybienos (micelis), kurią pagal užsakymą atsisiuntė sau kaip siuntą adresu (duomenys neskelbtini), ir taip neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės bei neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno minėtas psichotropines medžiagas.

U. L. nubaustas ir už tai, kad 2013 m. balandžio mėnesį, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą dieną, iš nenustatyto asmens, esančio Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų grybienos (micelis), kurią pagal užsakymą atsisiuntė sau kaip siuntą, siuntoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur šią psichotropinę medžiagą laikė bei iki 2013 m. birželio 26 d. išaugino iš šios grybienos nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – Psilocybe S. (glotniagalvių) grybų vaisiakūnius, kurių bendras kiekis 30,9982 g; taip pat, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė šiame bute iš ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatyto asmens įsigytas ir kitas psichotropines bei narkotines medžiagas – du popieriaus gabalėlius, prisodrintus psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido) bei 0,4314 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, t. y. šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų nedidelius kiekius, iki 2013 m. birželio 26 d., t. y. iki kol visas minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis U. L. teigia, kad teismo paskirta galutinė dvejų metų ir dviejų mėnesių bausmė yra per griežta, neatitinka bausmės paskyrimo tikslų ir teisingumo principo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimu bei kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir nurodo, kad bausmė turi būti proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, plačiai aptardamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, net ir įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, leidusią teigti, kad U. L. įvykdytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas, nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai, neatsižvelgė į bausmės skyrimo tikslus ir paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

Apeliantas, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-444/2007, teigia, kad skiriant bausmę nė vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, jų siekiai turi būti protingai subalansuoti. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas sprendimo paskirti beveik tris kartus didesnę laisvės atėmimo bausmę nei pasiūlė prokuroras, iš esmės nemotyvavo. Apeliantui nėra aišku, kokie faktiniai duomenys ar aplinkybės nagrinėjamoje byloje leido teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus tokią laisvės atėmimo bausmę.

Be to, nuteistasis nurodo, kad įvertinęs kaltininko asmenybę, teismas turi atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės pabaigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.). U. L. nusikalto pirmą kartą, byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos buvo vienkartinės ir atsitiktinio pobūdžio, žala trečiųjų asmenų interesams padaryta nebuvo. Jis charakterizuojamas teigiamai, studijuoja Europos humanitarinio universiteto trečiame kurse, dirbo ir turėjo pragyvenimo šaltinį, administracine tvarka nebaustas, Lietuvoje gyvena su sužadėtine. Nuteistąjį palaiko artimieji, juos sieja tvirti ryšiai, apelianto padarytos nusikalstamos veikos jiems buvo didelis netikėtumas. Iš byloje esančių charakteristikų matyti, kad niekas nepastebėjo, kad jis vartojo narkotines medžiagas. Taip pat matyti, kad U. L. socialiai aktyvus, dalyvauja visuomeniniame gyvenime, įvairiose organizacijose, dirba savanoriu renginiuose, yra vienas iš studentų laikraščio redaktorių, kandidatavo į studentų atstovybės prezidento postą, rašo literatūrinius kūrinius ir muzikines kompozicijas, aukšti studijų balai, neturi akademinių skolų, pažangus ir aktyvus studentas, turi gerą reputaciją, gali būti pavyzdžiu, myli šeimą, turi dideles perspektyvas ir galimybes, vykdo aktyvų pilietiškumą, dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose ir veikloje, teisingumo šalininkas, dalyvaujantis universiteto renginiuose ir susitikimuose su užsienio delegacijomis. Be to, U. L. viso proceso metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, gailėjosi, kritiškai vertino savo poelgį.

Apeliantas, įvertinęs tai, kad yra jauno amžiaus bei asmenines savybes, daro išvadą, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė gali įtakoti gyvenimo vertybių, kurios sudaro jo gyvenimo pagrindą, praradimą. Nuteistojo nuomone, laikas, praleistas laisvės atėmimo vietoje, daro didelę neigiamą įtaką asmenybei: pasikeičia požiūriai, interesai, poreikiai. Izoliacija nuo visuomenės keičia asmenines nuostatas, neskatina savarankiškumo, prarandami ir nebesukuriami asmeniniai tikslai. Didelė dalis teistų ir atlikusių realią laisvės atėmimo bausmę asmenų nesugeba integruotis į visuomenę. Taip pat jie nesugeba prisitaikyti prie aplinkos, praranda ryšius su šeima ir artimaisiais. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jo tėvai ir kiti artimieji gyvena Baltarusijoje, jis Lietuvoje gyvena todėl, kad studijuoja.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad iš byloje esančio nuteistojo laiško prokurorui, matyti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl jo laikymas izoliuotu nuo visuomenės, gali pradėti daryti jam neigiamą įtaką.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendį ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuteistasis U. L. skundžia nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, mano, jog jam paskirta per griežta, neatitinkanti bausmės paskyrimo tikslų ir teisingumo principo, bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažindamas kaltu ir nuteisdamas U. L. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos – 200,90 g kanapių dervos), BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl psichotropinės medžiagos – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų grybienos (micelio)), BK 259 straipsnio 2 dalį, paskyrė galutinę dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Išnagrinėjusi bylą kolegija daro išvadą, kad skiriant bausmę U. L. teismas vadovavosi ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, nepažeisdamas jokių įstatymų reikalavimų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skundžiamu nuosprendžiu U. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnių sankcijos nustato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Laikydamasis šių sankcijos ribų teismas paskyrė bausmę U. L..

Sankcija yra įstatymu numatytos bausmės skyrimo ribos ir pagal bendrą taisyklę teismas negali peržengti šių ribų. Maksimalaus bausmės dydžio peržengti neleidžiama visais atvejais, o specialiai įstatymu numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę. Vieną iš tokių galimybių numato BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pagal šią normą teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Skundžiamu nuosprendžiu U. L. yra nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), du sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo U. L. atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, kad psichotropines ir narkotines medžiagas jis įgijo, gabeno ir laikė savo reikmėms (BK 59 straipsnio 2 dalis). Vertinant nuteistojo U. L. apeliacinio skundo argumentus, jog jis nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, administracine tvarka nebaustas, nusikalstama veika nepadaryta žala tretiesiems asmenims, charakterizuojamas teigiamai, socialiai aktyvus, dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į šias nurodytas aplinkybes atsižvelgė, todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, jog apelianto ilgalaikis atskyrimas nuo mokslo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, jog nuteistasis išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ar, kad išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamų veikų pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumą, sprendė, jog U. L. dėl padarytų labai sunkaus ir sunkų nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, paskiriant švelnesnes nei įstatyme numatyta bausmes. Taigi, nuteistajam jau paskirta švelnesnė nei sankcijose numatytos bausmės, todėl dar labiau ją švelninti pagrindo nėra.

Nuteistojo U. L. apeliacinio skundo argumentai, kad paskirtoji bausmė neatliktų savo paskirties ir prieštarauja teisingumo principui, yra nepagrįsti. Atsakydama į apelianto skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena iš pagrindinių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės paskirčių, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ar visuomenės interesai. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė jokių pasekmių, tačiau tiesioginės žalos nebuvimas nepaneigia pačių BK 199 ir BK 260 straipsniuose numatytų nusikaltimų, kuriuo kėsinamasi į nacionaliniais aktais nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką bei yra susiję su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, padeda plisti narkomanijai.

Įvertinusi pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis dėl U. L. paskirtosios bausmės dydžio bei, įvertinusi visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra per griežta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam U. L. bausmes dėl nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) padarymo, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad U. L. skiriant bausmes dėl minėtų veikų padarymo taikytinas BK 54 straipsnis. Šį netikslumą teisėjų kolegija ištaiso nekeisdama nuosprendžio esmės.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo U. L. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria U. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnį, laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos – 200,90 g kanapių dervos kontrabandos), pritaikius BK 54 straipsnį, laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl psichotropinės medžiagos – Psilocybe S. (glotniagalvių) genties grybų grybienos (micelio) kontrabandos), pritaikius BK 54 straipsnį, laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, nustatant, kad U. L. taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Albinas BielskisKęstutis Jucys