Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės bankroto administratoriui Antanui Rimkui, atsakovui J. R. (J. R.), jo atstovui advokatui Olegui Drobitkai, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BRIZ“ ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-23 nutartimi UAB „BRIZ“ yra iškelta bankroto byla. Atsakovas buvęs UAB „BRIZ“ akcininkas ir direktorius (b. l. 19). Iš UAB „BRIZ“ kasos knygos matyti, kad 2009-01-01–2009-03-31 laikotarpio pabaigoje kasos likutis buvo 3 149 241 Lt (b. l. 15). Atsakovas J. R. buvo raginamas perduoti bankrutuojančios UAB „BRIZ“ turtą (b. l. 18), tačiau bankrutuojančios įmonės administratoriui 3 149 241 Lt sumos neperdavė. Atsakovas pateikė 2007-11-26 UAB „Rikneda“ kasos pajamų orderį RIK NR. 011, kuriame nurodyta, kad UAB „BRIZ“ įnešė į UAB „Rikneda“ kasą 20 000 Lt (b. l. 54), ir 2009-01-09 kasos pajamų orderį Nr. 26569, kuriame nurodyta, kad UAB „BRIZ“ įnešė į UAB „Bunkering service Klaipėda“ kasą 20 005 Lt (b. l. 55). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-25 baudžiamuoju įsakymu J. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, t. y. už aplaidų BUAB „BRIZ“ buhalterijos tvarkymą (b. l. 79–82).

Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d., 37 str. 1 d.), jis vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai, taigi ir administracijos vadovas, privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Taigi bendrovės valdymo organai, tarp jų ir jos vadovas, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti CK 2.87 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir pan. Administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, teisinis statusas, imperatyvus įstatymo reikalavimas veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai lemia tai, kad įstatyme nustatyti specialūs administracijos vadovo turtinės atsakomybės pagrindai. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę – juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d., 6.248 str. 3 d.).

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte bei Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-23 nutartyje atsakovui UAB „BRIZ“ vadovui nustatyta pareiga perduoti įmonės administratoriui UAB „BRIZ“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Tikrinant bankrutuojančios UAB „BRIZ“ sandorius bankroto administratorius nustatė, kad kasos likutis 2009-01-01–2009-03-31 sudarė 3 149 241 Lt. 2009-04-12 raštu bankroto administratorius nustatė terminą atsakovui iki 2009-05-12 perduoti 3 149 241 Lt, tačiau atsakovas šios sumos neperdavė.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė teismui 2007-11-26 UAB „Rikneda“ kasos pajamų orderį, kad UAB „BRIZ“ įnešė į UAB „Rikneda“ kasą 20 000 Lt ir 2009-01-09 kasos pajamų orderį, kad UAB „BRIZ“ įnešė į UAB „Bunkering service Klaipėda“ kasą 20 005 Lt, tačiau pažymėtina, kad iš bankroto administratoriui perduotos BUAB „BRIZ“ kasos knygos matyti, kad kasos likutis 2009-03-31 yra 3 149 241 Lt. Kasos knyga pasirašyta atsakovo, be to, atsakovo nurodyti pajamų orderiai išrašyti anksčiau nei sudarytas kasos likutis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-25 teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad J. R., pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 10 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja, kad „apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos patvirtinimo“ 39 punkto nuostatas, kurios reglamentuoja, kad „pinigai kasoje suskaičiuojami pagal nominalią vertę“, neatliko metinės piniginių lėšų inventorizacijos, todėl negalima nustatyti, koks faktinis piniginių lėšų likutis UAB „Briz“ kasoje buvo 2008-12-31. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „Briz“ apskaitos dokumentus dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „Briz“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Konstatuotina, kad J. R. aplaidžiai tvarkė UAB „BRIZ“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti, koks faktinis piniginių lėšų likutis turėjo būti bendrovės kasoje bankroto bylos iškėlimo metu, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti prašomą priteisti sumą. Byloje esanti UAB „BRIZ“ kasos knyga patvirtina, kad 2009 m. kovo 1 d. UAB „BRIZ“ kasos likutis buvo 3153801 Lt, išlaidos sudarė 4560 Lt ir piniginių lėšų likutis 2009 m. kovo 31 d. – 3149241 Lt. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad per šį laikotarpį buvo daugiau išlaidų, taip pat atsakovas nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomos priteisti sumos ir ieškinys tenkintinas visiškai (CK 2.87 str. 7 d., CPK 178 str., CPK 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 149 241 Lt. Kadangi ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, t. y. iš atsakovo priteistina 30 000 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovui Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-08 nutartimi (b. l. 20) ieškovės reikalavimui užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BRIZ“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. R. 3 149 241 Lt skolos ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BRIZ“.

Priteisti iš atsakovo J. R. 30 000 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-08 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.