Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2686-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-05
Bylos Nr.
e1-2686-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20227-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2686-1133/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20227-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, išsiskyręs, užsiimantis individualia veikla, teistas:

1) Panevėžio apygardos teismo 2004 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Bausmė atlikta.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. M. 2020 m. gegužės 25 d., apie 21.47 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,89 promilių girtumas), žodinio konflikto metu abiem rankom sugriebė už sugyventinės O. S. viršutinių drabužių ir metė ją ant grindų, dėl ko pastaroji susimušė kairės kojos kelį. Taip J. M. nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gegužės 25 d., apie 21.30 val. jis kartu su broliu A. L. ir sugyventine O. S. grįžo po darbų į jo sugyventinės namą (kuris nuosavybės teise priklauso jos močiutei L.), esantį (duomenys neskelbtini). Prieš tai darbe visi buvo vartoję alaus. Po to jis pradėjo remontuoti vidines kambario duris ir paprašė sugyventinės O. patraukti prie durų ant kabyklos kabojusius rūbus. Sugyventinė pasakė, kad jis pats gali tai padaryti. Jis susinervino ir ją pastūmė ranka, nuo ko ji pargriuvo ant grindų. O. jam pasiskundė, kad ji užsigavo kelią ir jai skauda. Tada ji išėjo į virtuvę ir galimai telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Šio konflikto liudytojai yra jo brolis A. L. ir sugyventinės motina K. S.. Savo kaltę visiškai pripažįsta ir dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi. Sutinka, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju (priedo b. l. 69-71).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiosios O. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su ja namuose jau apie 11 metų taip pat gyvena jos sugyventinis J. M.. 2020 m. gegužės 25 d. ji su savo sugyventiniu buvo išvykusi darbo reikalais. Maždaug prieš savaitę į jų namus atvyko J. M. brolis A. L., kuris šiuo metu gyvena kartu su ja bei J. M. viename kambaryje. 2020 m. gegužės 25 d., apie 20 val., ji sugrįžo kartu su sugyventiniu namo anksčiau nurodytu adresu ir pradėjo su J. M. ir jo broliu A. L. kambaryje vartoti alkoholinius gėrimus. Tarp jos ir jos sugyventinio prasidėjo žodinis konfliktas (dėl ko kilo konfliktas, nežino). Konflikto metu jos sugyventinis abiem rankomis griebė ją už viršutinių drabužių ir numetė ant grindų, dėl ko ji susimušė savo kairės kojos kelią ir tokiu būdu, dėl nurodytų veiksmų, patyrė fizinį skausmą. Tuo pačiu momentu atbėgo iš gretimo kambario jos motina K. S., kuri nutraukė jos sugyventinio J. M. veiksmus. Tuo pačiu momentu ji telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir Policijos pareigūnams paaiškino situaciją. Netrukus atvyko Policijos pareigūnų ekipažas, kuriems papasakojo įvykio aplinkybes bei parodė jiems savo sužalotą kairę koją, kuri buvo labai stipriai patinusi. Tada Policijos pareigūnai sulaikė J. M., o ji nuėjo miegoti. Jos sugyventinis prieš 11 metų buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos, ir galimai po jo buvimo įkalinimo įstaigoje jam sutriko psichinė sveikata, dėl ko jis dažnai išgertuvių metu prieš ją naudoja fizinį smurtą, pasidaro agresyvus (priedo b. l. 37-39).

Papildomos apklausos metu nuketėjusioji O. S. parodė iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir pirmos apklausos metu, bei papildomai parodė, kad po sugyventinio J. smurtinio veiksmo ji pajuto fizinį skausmą, kurį skausmo intensyvumo dešimties balų skalėje vertina devyniais balais, jį jautė apie dvi paras. Civilinio ieškinio nereikš, nes žala jai nepadaryta. Neprieštaravo, kad jos sugyventiniui J. M. pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (priedo b. l. 42-44).

Liudytojos K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena jos motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Kartu su ja namuose taip pat gyvena jos dukra O. S. bei jos sugyventinis J. M., taip pat jos sūnus M. S.. Nurodytu adresu J. bei O. gyvena jau apie 11 metų. Maždaug prieš savaitę į jų namus atvyko J. M. brolis A., kuris šiuo momentu gyvena kartu su O. S. ir J. M. viename kambaryje. 2020 m. gegužės 25 d., apie 20 val. dukra O. S. bei jos sugyventinis J. M. sugrįžo namo prieš tai nurodytu adresu. Kur jie buvo nežino, jie nuolatos dienos metu kažkur vaikščioja, o namo sugrįžta neblaivūs. Ji sėdėjo savo kambaryje kartu su J. M. broliu A.. Pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, dėl ko kilo konfliktas, nežino. Jos sūnus tuo momentu buvo kitame kambaryje. Išgirdus jų konfliktą išsikvietė Policijos pareigūnus. Apie 21.30 val., būdama kambaryje, esančiame dešinėje koridoriaus pusėje, išgirdo, kaip jos dukra O. S. pradėjo šaukti „nemušk manęs“ bei išgirdo grumtynių garsus. Išbėgus į koridorių pamatė ant grindų gulinčią dukrą O. S. bei šalia jos stovintį jos sugyventinį J. M.. Kaip jis ją mušė, ji nematė. Labai greitai atvyko Policijos pareigūnai, kuriems O. S. parodė savo sužalotą koją, kuri buvo labai stipriai patinusi. Tada Policijos pareigūnai sulaikė J. M., o O. S. nuėjo miegoti, kadangi buvo smarkiai neblaivi (priedo b. l. 47-49).

Liudytojo R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. gegužės 25 d., apie 21.48 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą sumušė jos sugyventinis J. M.. Jiems atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja K. S., kuri paaiškino, kad prieš keliolika minučių minėto namo koridoriuje jos dukrą O. S. sumušė jos sugyventinis J. M.. Taip pat jie pastebėjo, kad O. S. yra girta (tuo metu ji buvo labai susijaudinusi ir daug šaukė). O. S. parodė nubrozdinimus, kurie buvo ant jos kairės pėdos viršutinės dalies ir išorinės dešinio dilbio dalies ir patvirtino, kad tai yra J. M. smurtinių veiksmų žymės. Po to jie sulaikė J. M., kuris buvo girtas, ir jį pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (priedo b. l. 52-54).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, skambučio garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog 2020 m. gegužės 25 d., apie 21.47 val. gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), J. M. muša savo sugyventinę (priedo b. l. 7-12, 116-119, kompaktinis diskas, prisegtas prie elektroninės bylos priedo viršelio).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio R. A. 2020 m. gegužės 25 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad ant O. S. užfiksuoti sužalojimai – įdrėskimas ir nubrozdinimas. K. S. paaiškino, kad dukrą O. S. namuose mušė dukros sugyventinis J. M.. O. S. paaiškino, kad namuose, išgertuvių metu, sugyventinis J. M. ją mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. J. M. neneigė konfliktavęs su O., tačiau neigė ją mušęs. O. S. buvo visiškai neblaivi, susišnekėti nepavyko, visą laiką rėkė, tikrintis girtumą atsisakė, teigė, kad geria visą dieną (b. l. 13-14).

Alkotesterio kvito duomenys, iš kurio matyti, kad J. M. 2020 m. gegužės 25 d., 22.34 val., buvo nustatytas 1.89 promilių girtumas (b. l. 56).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu abiem rankom sugriebė už sugyventinės viršutinių drabužių ir metė ją ant grindų, dėl ko pastaroji susimušė kairės kojos kelį, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto O. S. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios O. S., liudytojų K. S. ir R. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; bendrojo pagalbos centro ir skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo duomenimis; tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytais duomenimis, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje. Nors įvykio metu nukentėjusioji teigė, kad ji buvo spardoma, tačiau tuo metu ji buvo stipriai neblaivi, gėrė visą dieną, atvykus pareigūnams tik šaukė, su ja policijos pareigūnams susikalbėti nepavyko, todėl jos teiginiai išsakyti pareigūnams dėl smurto pobūdžio iš karto po įvykio, negali būti laikomi patikimais. Blaivi, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji patikslino, kad ją sugyventinis tik suėmė už rūbų, pakėlė ir numetė ant žemės, dėl ko ji susimušė kairės kojos kelį, pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusiosios motina K. S. parodė, kad paties įvykio (smurto) nematė, tik girdėjo riksmą ir atbėgusi pamatė dukrą gulinčią ant grindų. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu. Tai, kad pastūmė nukentėjusiąją, pripažįsta ir kaltinamasis.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. M. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei O. S. fizinį skausmą, todėl J. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 146-149). Nukentėjusioji O. S. buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 150).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad nusikalstama veika yra padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas 3 kartus, iš jų 2 kartus už analogiškus nusikaltimus prieš tą patį asmenį (priedo b. l. 131-133). Nauja tyčinė nusikalstama veika padaryta esant neišnykusiam teistumui; per paskutinius 1 metus buvo 6 kartus baustas administracine tvarka, iš jų kartą už konfliktą su O. S. viešoje vietoje, kiti nusižengimai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (priedo b. l. 137-139). Užimtumo tarnyboje neregistruotas (priedo b. l. 127), nuo 2014 m. kovo 1 d. vykdo individualią veiklą (priedo b. l. 126).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. M. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą (smurtas nebuvo intensyvus, pasireiškė nukentėjusiosios pastūmimu) ir pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), nukentėjusiosios poziciją (žala nepadaryta) bei tai, kad konflikto metu nukentėjusioji taip pat galimai buvo gan stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad mažesnė nei vidutinė arešto bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei J. M. asmenybei. Taigi J. M. skirtina 60 parų arešto bausmė.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 40 parų arešto.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje (1, 4 ir 5 dalys) numatyta galimybė teismui atidėti arešto bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskiriant įpareigojimą(us), numatytus šio straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. teistas 3 kartus; visos nusikalstamos veikos susijusios su smurtu; iš jų du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus prieš tą patį asmenį (nukentėjusiąją); paskutinį kartą teistas 2019 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu 1 metų laisvės apribojimo bausme; nusikalstama veika padaryta neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui; baustas už administracinių nusižengimų padarymą, sprendžiama, kad kaltinamasis nepadaro tinkamų išvadų ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus tik realų arešto bausmės atlikimą.

Taip pat teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad bausmės tikslams pasiekti tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, o būtent – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes kaip minėta, visos nusikalstamos veikos, padarytos iki šios veikos, yra susijusios su smurto naudojimu prieš kitus asmenis, o ši ir dvi pastarosios – prieš savo šeimos narį. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam kartu su bausme skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 72² straipsnyje, jis įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, o įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas iki 2020 m. spalio 26 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. S., įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiosios O. S. arčiau nei 50 m atstumu ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 98-100, 102-103), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 25 d., 22.10 val. iki 2020 m. gegužės 27 d., 15.04 val. (dvi paras) (priedo b. l. 55, 74). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, 1 parą prilyginant 1 arešto parai.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vokas, kuriame yra CD laikmena su garso bendrajam pagalbos centrui įrašu – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 40 parų arešto.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. M. sulaikymo dienos vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

J. M. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 25 d., 22.10 val. iki 2020 m. gegužės 27 d., 15.04 val. (dvi paros), 1 parą prilyginant 1 arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Voką, kuriame yra CD laikmena su garso bendrajam pagalbos centrui įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

J. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą iki 2020 m. spalio 26 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. S., įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiosios O. S. arčiau nei 50 m atstumu ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti J. M., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė