Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2015-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-350/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
1A-147-350/2015
Teisminio proceso Nr.
1-74-1-00155-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
R. U.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 A-147-350/2015
Baudžiamojo proceso Nr. 1-74-1-00155-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4; 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2015 m. gegužės 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam R. U.,nuteistojo gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Č. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trims metamas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas trims metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei trims metams uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: 2014 m. liepos 6 d., apie 11 val., Molėtų rajone, kelio K.-Č.-V. 5-ame kilometre, vairuodamas motociklą „Suzuki GSX-R 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14, 20, 133 ir 134 punktų reikalavimus, tai yra: neblaivus (2,90 promilių etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, važiuodamas motociklu „Suzuki GSX-R 600“ nuo V. kaimo pusės, kartu veždamas neblaivų keleivį J. G. be uždėto motociklininko šalmo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę bei eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko, pastebėjęs kelyje kliūtį – ta pačia kryptimi kelio važiuojamosios dalies dešine eismo juosta važiavusį traktorių „MTZ-82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamą D. G., neapvažiavo šios kliūties ir motociklu atsitrenkė į traktoriaus „MTZ-82“ galinėje dalyje pritvirtintą žolės smulkintuvą, ir dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų motociklo „Suzuki GSX-R 600“ keleivis J. G. mirė.

Apeliaciniu skundu prokuroras skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendį dėl paskirtos bausmės, prašo nuosprendį pakeisti, pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintam kaltu R. U. skirti 6 metų ir 6 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje, kitą nuosprendžio rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad R. U. paskirta bausmė per švelni, bei nepagrįstai taikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, nes kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, motociklą jis vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatytas 2,90 promilių girtumas), jo vairuota transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, keleivį jis vežė be būtinos apsaugos priemonės – šalmo, kas rodo itin didelį nuteistojo neatsargumą bei abejingumą kitiems eismo dalyviams. Be to, iki įvykio nuteistasis 7 kartus baustas griežtomis nuobaudomis už vairavimą neblaiviam, vairavimą be vairuotojo pažymėjimo, teistas už kyšio pareigūnams davimą, kuriuos norėjo papirkti siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Visos šios aplinkybės rodo, kad išvadų dėl ankstesnių teisės pažeidimų kaltinamasis nepadarė ir yra linkęs tyčia ir itin šiurkščiai pažeidinėti nusistovėjusias visuomenės gerovės nuostatas bei ignoruoti kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas didina jo pavojingumą visuomenei, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta minimali galima bausmė yra aiškiai per švelni, nepadedanti siekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, o aukščiau paminėti ir nuteistojo praeityje padaryti teisės pažeidimai nesuteikia jokio pagrindo manymui, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų teisės pažeidimų.

Apibendrindamas prokuroras teigia, kad skundžiamas nuosprendis turi būti keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes reikalinga griežtinti terminuotą laisvės atėmimo bausmę bei netaikyti jos vykdymo atidėjimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nuosprendžiu R. U. yra nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą – KET pažeidimą, padarytą esant veiką kvalifikuojančiam požymiui – apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Ši R. U. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, sudėtį, skundžiamame nuosprendyje ji neginčijamai kvalifikuota teisingai. Šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Taigi, skundžiamu nuosprendžiu R. U. paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, tačiau nuosprendyje, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nėra nurodyti jokie būtent tokio dydžio bausmės skyrimo motyvai.

Sutinkamai su BK 61 straipsnio nuostatomis, skiriamos bausmės dydis nustatomas skaičiuojant jį nuo įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, atsižvelgiant į kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį.

Šiame kontekste, atsižvelgiant į tai, kad R. U. padaryta veika yra neatsargus nusikaltimas, o BK 281 straipsnyje numatyta atsakomybė būtent už tokia kaltės forma padarytą veiką, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnyje sudėtis yra materialioji, t.y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik kilus atitinkamiems padariniams ir ji yra diferencijuojama pagal atsiradusių padarinių sunkumą, veiką kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio atitinkamą dalį, be to, tokiu pat būdu baudžiamoji atsakomybė dar diferencijuojama ir pagal tai, ar kaltininkas veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, ar ne, t.y. į visas šias aplinkybes atsižvelgė įstatymo leidėjas, nustatydamas atitinkamas sankcijas ir į šias aplinkybes skiriant bausmę dar kartą atsižvelgti nėra pagrindo. Kadangi R. U. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, sudėtį, o jos sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės rūšies parinkimo klausimas taip pat nespręstinas. Taigi, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį (skaičiuojamą nuo jos vidurkio) pagal BK 281 straipsnio 6 dalį turi tik kaltininko asmenybė bei jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Šioje vietoje pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už jau padarytas veikas, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti asmenis, kad jie nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tuo pačiu užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena R. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nenustatyta. Ginčo dėl šios nuosprendžio dalies nėra. Tačiau kolegija, atsižvelgdama, kad byloje yra duomenys apie tai, jog R. U. savo noru žuvusiojo dukrai atlygino visas laidojimo išlaidas, iš dalies atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, taip pat su žuvusiojo žmona susitarė dėl neturtinės ir likusios turtinės žalos (paminklo statymo išlaidų) atlyginimo, tai pripažįsta R. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendyje pakankamai išsamiai nurodyti duomenys, charakterizuojantys R. U., t.y. nurodyta, kad jis S. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už padarytą tyčinį nusikaltimą, eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe 8 kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už tokį pažeidimą ir padaryta visiškai pagrįsta išvada, kad tai R. U. charakterizuoja kaip linkusį pažeisti KET ir piktnaudžiaujantį alkoholiu asmenį, t.y. už nagrinėjamo pobūdžio nusikalstamą veiką bausmės skyrimui nustatytos reikšmingos aplinkybės R. U. iš esmės charakterizuoja neigiamai, o seniūnijos išduotoje charakteristikoje iš esmės nenurodyti jokie duomenys, kurie apibūdintų R. U. kaip asmenį.

Tačiau tuo pačiu apylinkės teismas be jokių motyvų R. U. paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra aiškiai per švelni.

Be to, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji išvada motyvuojama tuo, kad R. U. iš dalies atlygino žalą nukentėjusiesiems ir ligonių kasai, kad nukentėjusieji prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, kad tarp nukentėjusiosios L. G. ir R. U. yra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo iki 2017-01-01, o paskyrus R. U. realią laisvės atėmimo bausmę, nebus užtikrintas teisingumo principas, nes tokios bausmės paskyrimas atsilieptų ir nukentėjusiajai L. G., nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę R. U. nesugebėtų atlyginti turtinės ir neturtinės žalos ir taip būtų pažeisti nukentėjusiosios turtiniai interesai.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnyje nėra priskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl nukentėjusių nuo tokios nusikalstamos veikos asmenų pozicija dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo tokią veiką padariusiam asmeniui negali būti prioritetinė prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų net ir siekiant, kad kaltininkas kaip galima greičiau atlygintų nusikaltimu padarytą žalą.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad R. U. sistemingai ir pastoviai iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo darė analogiškus teisės pažeidimus, t.y. būdamas girtas vairavo transporto priemones, už šiuos pažeidimus jam buvo taikomos įstatymų sankcijose numatytos nuobaudos, kurios jokios teigiamos įtakos R. U. elgesiui neturėjo, apylinkės teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai R. U. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, akivaizdžiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir, be to, sukuria nebaudžiamumo iliuziją. Šiuo pagrindu kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas BK 75 straipsnio nuostatas pritaikė nepagrįstai.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingos paskirtos bausmės bei dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. U. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu, o šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas R. U. yra tikslingas, ji iš naujo skiriama kartu su bausme pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,-

nusprendė:

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendį:

R. U., pripažintam kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 4 metų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, kartu su bausme R. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. U. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GaputisSigitas BagdonavičiusBronė Vidzėnienė