- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-485-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- S. O., E. O.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-485-278/2009
Teisėja Virginija Jurkštienė Procesinio sprendimo kategorija:
75.4.1; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. O. ir E. O. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos 2009 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-672-205/2009m. pagal pareiškėjų S. O., E. O. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai S. O., E. O. prašė teismą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Nurodė, kad santuoką įregistravo 2002-07-05, santuokoje gimė duktė, tačiau santuoka yra iširusi, nes nesutaria, neturi bendrų interesų, o nuo 2009 m. sausio mėnesio gyvena atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja 2009 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas konstatavo, jog sutuoktiniai gyvena atskirai ir nebeveda bendro ūkio mažiau nei metus laiko, todėl daryti išvadą, kad jų santuoka yra iširusi nėra pagrindo, be to, mano, jog prašymas paduotas neapgalvotai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai S. O. ir E. O. prašo 2009 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jų pareiškimą, nes ginčo dėl santuokos nutraukimo nėra, dėl nepilnametės dukros išlaikymo, jos gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo ir kitų santuokos nutraukimo padarinių yra susitarę ir įvykdę visas sąlygas, numatytas CK 3.51 straipsnyje. Mano, kad teismas netinkamai taikė CK 3.53 straipsnio 2 dalį ir padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, kad nepraėjus vieneriems metams kai sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodo, jog teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pareiškėja paaiškino, kad su pareiškėju nesutaria, kartu gyventi neketina, kiekvienas turi savo pomėgius, asmeninį gyvenimą, todėl pasirinko jiems abiems priimtiną santuokos nutraukimo būdą – santuokos nutraukimą sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai nurodo, kad atsisakymas tenkinti jų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pažeidžia jų teisę į savanorišką vyro ir moters apsisprendimą gyventi santuokoje ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.51 straipsnyje įtvirtintas santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu, tai yra kai nėra sutuoktinių ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Šis santuokos nutraukimo būdas galimas, kai yra visos sąlygos numatytos minėtame straipsnyje: nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai; sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turi būti susitarta dėl turto, esančio bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo, susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką, abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs. Teismas, tenkindamas prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukdamas santuoką, sprendime turi konstatuoti, kad santuoka faktiškai iširusi ir nėra galimybių atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą. Faktinis santuokos iširimas yra sutuoktinių šeimos santykių nutrūkimas prieš paduodant bendrą prašymą nutraukti santuoką, todėl prieš paduodami prašymą ilgesnį ar trumpesnį laiką sutuoktiniai turi būti nustoję gyventi santuokinį gyvenimą. Iš 2009-06-15 teismui paduoto S. O. ir E. O. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu matyti, kad jų santuoka įregistruota 2002-07-05, o 2002-04-23 yra gimusi dukra. Pareiškėjai nurodė, kad nuo 2009 metų pradžios kartu negyvena, bendro ūkio neveda, neturi bendrų interesų. Sutuoktiniai teigia, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, atnaujinti santuokinius ryšius nepageidauja, neprašo teismo nustatyti termino susitaikyti, nurodo, jog abu yra veiksnūs, pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai nurodė visas įstatyme numatytas sąlygas, kurioms esant, santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Tačiau bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką neįpareigoja teismo besąlygiškai ją nutraukti, todėl tenkinti bendrą prašymą teismas gali tik įsitikinęs, kad santuoka yra iširusi ir išsaugoti ją nėra galimybių. Vertinant ar santuoka yra iširusi, teismas turi atsižvelgti į byloje esančių aplinkybių visumą, nes vertinimas negali būti formalus. Teismas turi atsižvelgti į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, asmeninius santykius, jų pačių apsisprendimą nutraukti santuoką. Faktinis santuokos iširimas paprastai reiškia, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, nebetvarko bendro ūkio, turi kitą partnerį ar yra kitų svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės sutuoktinių apsisprendimui nutraukti santuoką. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka faktiškai iširusi, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Minėta aplinkybė atleidžia sutuoktinius nuo pareigos įrodyti, kad jų santuoka iširo ir teismas negali reikalauti pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių, jog santuoka iširo, nes tokiu atveju santuokos iširimas preziumuojamas. Atmesdamas S. O. ir E. O. pareiškimą teismas nurodė, jog sutuoktiniai atskirai gyvena trumpą laiko tarpą ir darė išvadą, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo paduotas pasikarščiavus ir neapgalvotai, tačiau aplinkybė, jog pareiškėjai atskirai gyvena mažiau nei vienerius metus laiko, nesudaro pakankamo pagrindo netenkinti sutuoktinių prašymo. CPK 540 str. 3d. nustato, kad tuo atveju kai pareiškimas nutraukti santuoką pareiškiamas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti CK 3.54 str. nustatyta tvarka, todėl, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl pareiškėjų santuokos iširimo, teismas turėjo teisę savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.54 str. 2 d.).
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepakankamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančias aplinkybes, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 330 str., 327 str. 1 d. 2 p., 336 str., 337 str. 3 p., 338 str. teisėjų kolegija
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos 2009 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.