- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-11
- Bylos Nr.
- 2-886-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- V. Ž., R. Ž.
- Atsakovas
- D. E. Č.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Jonas Kairevičius
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovams V. Ž., R. Ž., ieškovų atstovui advokatui Jonui Kairevičiui, atsakovei D. E. Č., atsakovės atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovei D. E. Č. dėl palikimo padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė:
pripažinti J. Ž., mirusio 2008 m. rugpjūčio 7 d. asmeniniu turtu butą, 1A5b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, garažą, 1G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, indėlį 0,17 eurų AB Parex banke bendrojoje J. Ž. ir atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), indėlį 1,57 Lt AB Parex banke bendrojoje J. Ž. ir atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini) , indėlį 3237,36 eurų AB Parex banke bendrojoje J. Ž. ir atsakovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , indėlį 12645,75 eurų AB Parex banke bendrojoje J. Ž. ir atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), indėlį 0,18 Lt AB Ūkio bankas bendrojoje J. Ž. ir atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), indėlį 2112,87 JAV dol. AB Ūkio bankas bendrojoje J. Ž. ir atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), indėlį 5137,85 eurų AB Ūkio bankas bendrojoje J. Ž. ir atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), indėlį 16624,37 Lt AB Swedbank J. Ž. sąskaitoje (duomenys neskelbtini), indėlį 2,23 Lt AB Swedbank J. Ž. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , indėlį 1,65 Lt AB Swedbank J. Ž. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , indėlį 79575,45 Lt DnB Nord banke atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe prašomo pripažinti turto bendra vertė – 282876,04 Lt;priteisti ieškovas lygiomis dalimis ¾ šio turto, t.y. po 3/8 dalis kiekvienam; priteisti ieškovas lygiomis dalimis 3/8 dalis, t.y. po 3/16 neišmokėtos pensijos 622,71 Lt;priteisti ieškovams po 154 vienetus AB (duomenys neskelbtini) akcijų.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad yra J. Ž., mirusio 2008 m. rugpjūčio 7 d., vaikai. Po J. Ž. mirties liko palikimas, dėl kurio kilo ginčas su atsakove - palikėjo sutuoktine. Ieškovų vertinimu, palikimas yra asmeninė palikėjo nuosavybė, kadangi nekilnojamasis turtas yra įgytas iki santuokos su atsakove, piniginės lėšos, esančios bankinėse įstaigose, taip pat pripažintinos asmenine palikėjo nuosavybe, kadangi jos yra gautos realizavus asmeninį palikėjo turtą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ginčas dėl nekilnojamojo turto, akcijų ir lėšų, už neišmokėtą J. Ž. pensiją teisinio rėžimo nekyla, ji - atsakovė sutinka, jog tai yra asmeninis palikėjo turtas, kuris gali būti padalintas ne teismine tvarka. Atsakovė nesutinka su ieškinio dalimi, kuria ginčijamas indėlių, esančių jos ir palikėjo bendrose sąskaitose, teisinis rėžimas, nurodo, kad realizavęs asmeninės nuosavybes teise turėtą turtą, palikėjas išreiškė valią, jog lėšos patektų į abiejų sutuoktinių sąskaitą, jos būtų valdomos bendrai, šeimos poreikių tenkinimui, atsakovės vertinimu, aplinkybė, kuria grindžiamas ieškinys apie piniginių lėšų judėjimą sąskaitose, nepaneigia santuokoje įgyto turto teisinio rėžimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovai yra palikėjo J. Ž., mirusio 2008 m. rugpjūčio 7 d. (b.l. 23), vaikai (b.l. 24, 25), atsakovė yra palikėjo žmona (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 7). Mirus palikėjui J. Ž. bylos šalys priėmė palikimą (b.l. 26). Ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl santuokoje įgyto turto - lėšų, esančių palikėjo ir atsakovės asmeninėse bei bendrose palikėjo su atsakove sąskaitose teisinio rėžimo priklausomybės. Ši aplinkybė yra reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes, mirus J. Ž., jo vaikai pretenduoja į visą palikimą, tame tarpe ir į santuokoje su atsakove įgyto turto dalį. Ginčas dėl nekilnojamojo turto - buto ir garažo, kurie yra registruoti palikėjo vardu, nekyla, šalys pripažįsta (CPK 187 straipsnis), jog tai yra asmeninė palikėjo nuosavybė. Šalys taip pat pripažįsta, kad lėšos 622,71 Lt sumai už neišmokėtą palikėjui pensiją bei 411 paprastųjų vardinių AB (duomenys neskelbtini) akcijų taip pat yra asmeninis palikėjo turtas. Byloje surinktais duomenimis, dėl kurių tarp šalių taip pat ginčas nekyla, nustatyta, jog palikėjo su atsakove bendrose sąskaitose esančių lėšų suma palikėjo mirties dieną sudarė 138080,72 Lt, asmeninėje palikėjo sąskaitoje piniginių lėšų suma yra 16628,25 Lt bei atsakovės asmeninėje sąskaitoje piniginių lėšų suma-79575,45 Lt.
Santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas preziumuojama, t.y. pripažįstama, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatyme (CK 3.89 straipsnis) yra numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.
Kaip jau minėta, palikėjas su atsakove santuoką sudarė 2005 m. birželio 14 d. Byloje pateikti įrodymai (b.l. 103-122) patvirtina, kad po santuokos sudarymo palikėjas su atsakove bankinėse įstaigose atidarė bendras sąskaitas, be to, sutuoktiniai ir vien tik savo vardu turėjo indėlius bankinėse įstaigose. Byloje nustatyta, kad J. Ž., realizavęs asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą, gautas lėšas paskirstydavo: jas pervesdavo arba į bendrą su atsakove sąskaitą arba vien tik į savo. Iš byloje pateiktų sąskaitų išrašų darytina išvada, jog lėšomis, esančiomis bendrose sąskaitose, disponavo abu sutuoktinai, t.y. pateikti duomenys, jog lėšas, esančias bendrose sąskaitose nuimdavo bei į jas įnešdavo ne tik palikėjas, bet ir atsakovė. Byloje apklausti liudytojai J. V., M. V., A. B. bei L. R. nurodė, kad pažinojo palikėją bei atsakovę, patvirtino, kad sutuoktiniai turėjo pakankamai lėšų, kurias bendrai naudojo kelionėms, pragyvenimui, t.y. bendrų poreikių tenkinimui. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog palikėjas, realizavęs asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą, aiškiai išreiškė valią, jog, lėšos, gautos realizavus šį turtą ir įneštos į bendras su atsakove sąskaitas, taptų jo asmenine nuosavybe. Priešingai, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) nustatyta, kad J. Ž. aiškiai išreiškė valią dėl piniginių lėšų teisinio rėžimo, t.y. paskirstė kokios lėšos įnešamos į bendrą sąskaitą ir kokia lėšų suma turi būti laikoma jo asmeniniu turtu. Tai, kad lėšos, esančios bendrose su atsakove sąskaitose, turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, patvirtina ir byloje surinkti įrodymai apie disponavimą šiomis sąskaitomis: veiksmus su lėšų judėjimu atlikdavo ne tik palikėjas, bet ir atsakovė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad byloje pareikštas ieškinys reikalavimo dalyje dėl piniginių lėšų, esančių bendrosiose palikėjo ir atsakovės sąskaitose bei asmeninėje atsakovės sąskaitoje pripažinimo asmenine J. Ž. nuosavybe, nėra pagrįstas, neįrodytas ir negali būti tenkinamas (LR CK 3.88, 3.89 straipsniai).
Tačiau nustačius, kad lėšas, gautas realizavus asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą J. Ž. įnešė vien tik į savo asmeninę sąskaitą, yra pagrindas pripažinti, kad tokiu būdu buvo išreikšta aiški palikėjo valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn.
LR CK 5.66, 5.67 straipsniuose yra nustatyta paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarka ir terminai. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Teisės į palikimą atsiradimą lemia ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, bet palikimo priėmimas. Pagal CK 5.68 straipsnio ir 5.70 straipsnio nuostatas įpėdiniai, kartu paveldėję palikėjo turtą, yra paveldėto palikimo bendraturčiai, kurie turtą gali pasidalinti bendru sutarimu. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešajame registre. Tik įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Nagrinėjamu atveju įpėdiniai pagal įstatymą - palikėjo vaikai ir palikėjo sutuoktinė, priėmė palikimą, todėl gali paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad įpėdiniai, išsprendus turto teisinį rėžimą, nesutaria dėl palikimo pasidalijimo. Todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl paveldimo pagal įstatymą turto padalinimo paliktinas nenagrinėtas, nes ieškovai nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš dalies patenkinus ieškovų reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų (patenkinta 5,88 proc. ieškinio reikalavimų) daliai, šalims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei už sumokėtą žyminį mokestį. Iš atsakovės priteistina 239,02 Lt žyminio mokesčio ieškovams (4065,02 Ltx5,88 proc.) bei 117,60 Lt advokato pagalbai apmokėti (2000 Ltx5,88 proc.) bei iš ieškovų atsakovei priteistina po 1788,28 Lt advokato pagalbai apmokėti (3800 Ltx94,12 proc.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti dalinai.
Pripažinti indėlį, esantį Swedbank, AB J. Ž. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 16 624,37 Lt sumai, indėlį, esantį Swedbank, AB J. Ž. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2,23 Lt sumai ir indėlį, esantį Swedbank, AB J. Ž. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 1,65 Lt sumai asmenine J. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Ieškinio reikalavimus pripažinti pinigines lėšas, esančias bankinėse įstaigose bendrose J. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir D. E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitose bei asmeninėje D. E. Č.(a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine J. Ž. nuosavybe, atmesti.
Kitoje ieškinio reikalavimo dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš ieškovų V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 1788,28 Lt atsakovei D. E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės D. E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovams V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 119,51 Lt už sumokėtą žyminį mokestį bei po 58,80 Lt atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.