Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-09-04 · Civilinė byla Nr. e2-9088-911/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-04
Bylos Nr.
e2-9088-911/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06655-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
BnP Finance
Atsakovas
V. S.
Civilinė byla Nr. e2-9088-911/2017(Proceso Nr. 2-06-3-06655-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 3.2.3.2.; 3.2.6.5.; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovui V. S. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo V. S. priteisti 801,09 Eur negrąžintą kredito dalį, 411,62 Eur kredito mokestį, 5,33 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 27 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2016-04-28 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2018-04-28 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 807,68 Eur kredito mokestį. Nurodo, kad suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas ir 807,68 Eur kredito mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovui 24 mėnesinėmis įmokomis, tačiau atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų. Teigia, kad atsakovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį, remiantis sutarties 4.2.1.3 ir 4.2.1.5 punktais patvirtino, jog susipažino ir sutinka su sutarties sąlygomis. Nurodo, kad atsakovas remiantis sutarties 3.5.2 punktu įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį pagal mokėjimo grafiką. Ieškovas nurodo, kad atsakovas per vartojimo kredito sutarties terminą įsiskolinimo nepadengė bei nereagavo į siunčiamus raginimus, todėl 2016-12-23 ieškovo buvo nutraukta vartojimo kredito sutartis. Nurodo, kad ieškovas yra išnaudojęs visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu, patiria nuostolius. Teigia, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę ieškovui ir naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis (1-4 b.l.).

Ieškovas 2017-08-08 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas nėra įvykdęs savo piniginių prievolių ieškovui, todėl tokie veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai neteisėti pagal CK 6.246 str. 1 d., atsakovas privalo įvykdyti savo pareigą ir sumokėti 1218,04 Eur. Ieškovas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, pasinaudodamas sutartyje ir vartojimo kredito įstatymo nustatyta tvarka, šią sutartį nutraukė. Vartojimo kredito mokestis, numatytas su atsakovu sudarytoje sutartyje, yra mokėjimo palūkanos, todėl jos turi būti priteistos iš atsakovo. Ieškovas 2017-03-17 išsiuntė atsakovui pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, todėl ieškovas savo įsipareigojimą informuoti atsakovą dėl sutarties nutraukimo įvykdė. Ieškovas ne kartą bandė susisiekti su atsakovu jo pateiktais kontaktiniais duomenimis, tačiau jokio atsakymo (grįžtamojo ryšio) negavo. Vartojimo kredito sutarties 3.5.6 ir 3.5.7 punktais atsakovas įsipareigojo pasikeitus kontaktiniams duomenims nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas informuoti ieškovą apie šių duomenų pasikeitimą. Minėtos sutarties 3.5.1 punktas numato atsakovo pareigą pateikti teisingus asmeninius kontaktinius duomenis (39-43 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad Lietuvoje egzistuojančių mokesčių sąrašą nustato Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnis. Pagal šį straipsnį kredito mokesčiai į Lietuvoje esančių mokesčių sąrašą neįeina. Mano, kad ieškovas prašo priteisti mokestį, kuris neegzistuoja, be to ieškovas neturi teisės administruoti mokesčius. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui kildina iš vartojimo kredito sutarties, kurios galiojimas nėra apsibaigęs, nes nebuvo gautas pranešimas apie sutarties nutraukimą ir sutarties nutraukimo faktą patvirtinantis dokumentas. Sutarčiai nesibaigus ieškinio reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (32-33 b.l.).

2017-08-04 teisme gautas atsakovo prašymas dėl civilinių bylų Nr. e2-9093-991/2017, e2-9091-769/2017 ir e2-9088-911/2017 sujungimo. Atsakovas nurodo, kad šiose bylose yra tos pačios šalys, tas pats teisinis pagrindas – ieškovo reikalavimas kildinamas iš tariamai nepadengtų kredito sutarčių, remiamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad byloje Nr. e2-9088-911/2017 yra numatytas didžiausias reikalavimas, todėl siūlo šią bylą tęsti toliau, o prie jos prijungti civilines bylas Nr. e2-9093-991/2017 ir e2-9091-769/2017.

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka CPK 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad šalys 2016-04-28 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 1000 Eur dydžio kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, t.y. nuo 2016-04-28 iki 2018-04-28, atsakovui sumokant 807,68 Eur dydžio kredito mokestį (palūkanas). Šalys susitarė, kad atsakovas gautą 1000 Eur dydžio kreditą bei 807,68 Eur palūkanas grąžins sumokėdamas įmokas per 24 kartus, kas mėnesį mokėdamas po 75,32 Eur (6-14, 24-25). 2016-04-28 ieškovas pervedė atsakovui 1000 Eur dydžio kreditą (22 b.l.). Ieškovas 2017-03-02 pranešimu informavo atsakovą apie nesumokėtas įmokas (21 b.l.). Ieškovas nuo 2017-04-02 nutraukė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (23 b.l.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 801,09 Eur negrąžintą kreditą, 411,62 Eur kredito mokestį, 5,33 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino iki kreipimosi į teismą dienos.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas kreditą privalėjo grąžinti 2018-04-28, tačiau įmokų laiku nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas įsiskolinimą būtų sumokėjęs.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.886 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o atsakovas vartotoju (CK 6.228 (1) str. 1, 2 d.). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas nustatytu terminu kredito ir sutartyje numatyto kredito mokesčio (palūkanų) negrąžino, sutartyje nustatytos kredito grąžinimo tvarkos nesilaikė, į ieškovo siųstus raginimo laiškus vykdyti prievolę nereagavo, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomis minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas 801,09 Eur negrąžintas kreditas, 411,62 Eur kredito mokestis (palūkanos), 5,33 Eur palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos (CK 6.38 str., 6.57 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.256 str., 6.870 str., 6.872 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.886 str.).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2017-05-17, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas sprendžia, kad atsakovo argumentas, jog ieškovas prašo priteisti mokestį, kuris neegzistuoja, jog ieškovas neturi teisės administruoti mokesčius, yra nepagrįstas. Šalių sudarytos 2016-04-28 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiose sąlygose yra nurodoma, kad kredito mokestis (palūkanos) yra 807,68 Eur. Šalių sudarytos sutarties 1.9 punkte nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Konstatuotina, kad šalių sudarytos 2016-04-28 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiose sąlygose nurodyta 807,68 Eur dydžio suma yra palūkanos, paskaičiuotos už atsakovui suteikto kredito naudojimąsi.

Atsakovas nurodo, kad nebuvo informuotas apie kredito sutarties nutraukimą, nes negavo pranešimo apie sutarties nutraukimą. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad atsakovas savo adresą nurodė (duomenys neskelbtini), Klaipėda (25 b.l.). Iš raginimo ir pranešimo apie sutarties nutraukimą matyti, kad jis atsakovui buvo išsiųstas minėtu adresu (21, 23 b.l.). Vartojimo kredito sutarties 10.5 punktas numato, kad šalių pranešimai siunčiami paprastu paštu, faksu ir elektroniniu paštu šalių nurodytais adresais. Apie šalių adreso pasikeitimą turi būti pranešta per 2 kalendorines dienas nuo minėto adreso pasikeitimo. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie savo adreso pasikeitimą. Pripažintina, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą. Kadangi atsakovas nustatytu terminu kredito ir sutartyje numatyto kredito mokesčio negrąžino, t.y. laiku ir tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas pagrįstai nutraukė kredito sutartį.

Atsakovo prašymas dėl civilinių bylų sujungimo yra atmetamas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Nustatyta, kad civilinėse bylose Nr. e2-9093-991/2017, e2-9091-769/2017 ir e2-9088-911/2017 šalys yra tos pačios, tačiau ieškovo pareikšti reikalavimai dėl įsiskolinimų pagal kredito sutartis priteisimo iš atsakovo nėra taip susiję, kad bylų nebūtų galima išnagrinėti skyrium. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-9091-769/2017 paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2017-09-07 9.30 val., o civilinėje byloje Nr. e2-9093-991/2017 paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2017-10-03 14 val.. Civilinė byla Nr. e2-9088-911/2017 nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, nors visose nurodytose civilinėse bylose kilęs ginčas tarp tų pačių šalių ir tokio paties pobūdžio teisinių santykių, įvertinus nurodytų civilinių bylų proceso stadijas bei jose atliktus procesinius veiksmus, darytina išvada, kad sujungus šias civilines bylas nebūtų pasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), bylos nėra susijusios tiek, kad jų nebūtų įmanoma nagrinėti atskirai. Taigi pripažintina, kad nėra pagrindo kreiptis dėl civilinių bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 27,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai, iš viso 148,00 Eur (CPK 80 str. 1 d.1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 98 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 801,09 Eur (aštuoni šimtai vienas euras 09 centai) negrąžintą kreditą, 411,62 Eur (keturi šimtai vienuolika eurų 62 centų) palūkanas, 5,33 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1218,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 148 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidas ieškovės BnP Finance, AB, į.k. 302447985, naudai.

Atsakovo V. S. prašymą dėl civilinių bylų sujungimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Serdiukienė