Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1487-460/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
2A-1487-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00093-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
V. L., L. G., R. K., M. U., J. J.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1487-460/2013

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00093-2013-4)

Procesinio sprendimo kategorija 128.2; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-328-83/2013 pagal pareiškėjų V. L., L. G., R. K., M. U., J. J. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjai V. L., L. G., R. K., M. U., J. J. 2013-02-22 Palangos miesto apylinkės teismui pateiktu pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po žemės savininkės K. M. mirties 1928-12-05 visą jos nuosavybės teise turėtą 12,85 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 3,36 ha rėžiais paveldėjo pagal įstatymą lygiomis dalimis ir iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940-06-15 nuosavybės teise valdė mirusiosios K. (K.) M. trys pagal įstatymą vaikai, iš jų ir duktė P. J. R., mirusi (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimtam teismo sprendimui pateikti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui. Pažymėjo, kad fakto nustatymo tikslas – pareiškėjams V. L., L. G., R. K., M. U., J. J. atkurti nuosavybės teises į K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), jos nuosavybės teise turėtą žemę. Nurodė, kad pareiškėjai, kaip J. J., P., t. y. jų tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini), pretendentai, įstatymo nustatyta tvarka pretenduoja per Palangos Žemėtvarkos skyrių atkurti nuosavybės teises į jų tėvui tenkančią dalį jo motinos P. J. R. dalių, tai pat iš pastarosios motinos K. (K.) M., kuri pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1934 m. vasario l d. mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą nuosavybės teise valdė 12,85 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)ir dar priklausė rėžiais 3,36 ha. Dėl šių nuosavybės teisės atkūrimo gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-02-19 raštą Nr. l6SD-(14.16.104)-256, kuriame nustatyta, kad norint atkurti nuosavybės teises į K. M. valdytus žemės sklypus, teismine tvarka turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kas po K. M. mirties paveldėjo ir iki žemės nacionalizacijos valdė jos žemę, kadangi, pagal pateiktą K. M. (J.) mirties liudijimą, buvusi savininkė mirė (duomenys neskelbtini). Faktinės aplinkybės yra tos, kad K. M. valdytą nuosavybę po jos mirties paveldėjo visi trys jos vaikai, tai: sūnus j. ir dukterys O. ir P., kuri yra pareiškėjų tėvo J. J. motina, t. y. pareiškėjų močiutė P. J. R. Du K. M. vaikai, tai: sūnus J. ir duktė O., savo šeimų nesukūrė, todėl pretendentų iš jų pusės į nuosavybės atkūrimą nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėja M. U. palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus ir prašė teismo pareiškimą tenkinti bei nurodė, kad K. M. žemės atkūrimo byloje yra duomenys, t. y. 1934-02-01 mokestinias apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos, kurie įrodo, kad posesija Nr. 137 priklausė K. M. Žemė prasideda pagal (duomenys neskelbtini), tą patvirtina ir Nacionalinė žemės tarnyba, toliau pereina (duomenys neskelbtini), kerta (duomenys neskelbtini), atitinkamai išsidėsto dalyje (duomenys neskelbtini). Toks išsidėstymas atitiktų senos posesijos adresą – (duomenys neskelbtini). Be to, kaip patvirtina archyviniai duomenys, dar 3,36 ha žemės K. M. priklausė rėžiais, kurie yra išlikę ir šiandien Palangos teritorijoje prie (duomenys neskelbtini). Iš viso K. M. mirties dieną buvo valdyta apie 16 ha žemės, kurią po K. M. mirties paveldėjo jos trys vaikai, tarp jų ir pareiškėjų močiutė P. J. R., žemes valdė iki 1940 m. Dokumentų visuma patvirtina faktą apie K. M. valdytą 15,85 ha žemę, o po jos mirties šią žemę paveldėjo trys jos vaikai: sūnus J. ir dukterys O. ir P. Todėl 1/3 dalį šio bendro 12,85 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 3,36 ha rėžiais paveldėjo pareiškėjų močiutė P. J. R., dėl kurios pareiškėjai ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė teismui atsiliepimą, juo prašė pareiškimą atmesti, nurodė, kad, pagal Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje Nr. 46A pateiktą K. J. M. mirties liudijimą, buvusi savininkė mirė 1928 m. gruodžio 5 d. Įstatymu siekiama atkurti nuosavybės teises asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Kitų asmenų, nustatytų Įstatymo 2 straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės– šie asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas miręs. Todėl kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas. Teigė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po žemės savininkės K. (K.) M. mirties (duomenys neskelbtini) visą jos nuosavybės teise turėtą 12,85 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 3,36 ha rėžiais paveldėjo pagal įstatymą lygiomis dalimis ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė mirusios K. (K.) M. trys pagal įstatymą vaikai, tarp jų ir duktė P. J. R., mirusi (duomenys neskelbtini), jei teismas pripažins, kad pakanka įrodymų tokiam faktui nustatyti. Mano, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pateisinančių atnaujinti prašomą terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-16 sprendimu pareiškimą tenkino; nusprendė nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimui spręsti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po žemės savininkės K. (K.) M. mirties (duomenys neskelbtini) jos nuosavybės teise turėtą 12,85 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 3,36 ha rėžiais, dabar Palangos miesto teritorijoje, paveldėjo pagal įstatymą ir iki visuotinės turto nacionalizacijos 1940-06-15 nuosavybės teise valdė mirusios K. M. trys pagal įstatymą vaikai, tarp jų ir dukra P J. R., mirusi (duomenys neskelbtini); pareiškėjams V. L., L. G., R. K., M. U. ir J. J. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą dokumentams ir prašymams paduoti atnaujino. Nurodė, jog 1934-02-06 (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas yra priskiriamas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkte nurodytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad buvusios žemės savininkės K. (K.) M. kiti du vaikai jau yra mirę, šeimų sukūrę jie nebuvo, todėl pareiškėjai turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1/3 K. M. nuosavybės teise valdytos 12,85 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį ir 3,36 ha rėžiais dalį, kurią pareiškėjų močiutė P. J. R. paveldėjo pagal įstatymą po savo motinos K. (K.) M. mirties (duomenys neskelbtini). Atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai aktyviai stengėsi įgyvendinti savo teises, tačiau apie juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtinybę pareiškėjams tapo žinoma tik gavus 2013-02-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštą Nr.16SD-(14.16.104)-256 (b. l. 7–8), todėl dokumentų padavimo praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir šį terminą pareiškėjams atnaujino.

Šalies argumentai

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo ir termino priimtam teismo sprendimui pateikti atnaujinimo kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo sprendimu turėtų būti nustatytas ne tik nuosavybės teise valdytos žemės plotas, bet ir šios žemės tiksli buvimo vieta. Mano, kad liko neįvertintas M. P. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad K. M. duktė P. motinos žemės nevaldė. Pareiškėjai nepateikė svarbių įrodymų ir argumentų, pateisinančiųjų prašomo atnaujinti termino praleidimą.

Pareiškėjai teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog žemės vieta ir jos dydis yra aiškūs. Teigia, kad tik 2013 m. vasario 19 d. buvo parašytas raštas Nr. 16Sd-(14.16.104)-256, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius apsisprendė pareikalauti iš jų, kaip pretendentų, kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės fakto, tai buvo atlikta itin operatyviai, netgi per kelias savaites. Tikina, kad duomenys, esantys savininkės K. M. nuosavybės atkūrimo byloje Nr. 46A, vienareikšmiškai paneigia visas apeliantės apeliacinio skundo aplinkybes bei motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai, kaip J. J., P., t. y. jų tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini), pretendentai, įstatymo nustatyta tvarka pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jų tėvui tenkančią žemės dalį, paveldėtą iš jo motinos P. J. R., taip pat iš pastarosios motinos K. M., kuri pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1934 m. vasario l d. mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą nuosavybės teise valdė 12,85 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir rėžiais 3,36 ha (b. l. 10–16). Pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. M. iki žemės nacionalizacijos valdytą 12,85 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 3,36 ha žemę rėžiais. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų močiutės P. J. R. motina K. M. yra savininkė, valdžiusi nuosavybės teise turėtą 12,85 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 3,36 ha rėžiais. Šie duomenys nustatyti 1934-02-06 (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašu (b. l. 10–12). K. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Teisėjų kolegija vertindama skundžiamą sprendimą mano, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą ginčo byloje, neįvertino visų civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat priimtas teismo sprendimas iki galo nėra aiškus ir tikslus. Be to, priimant teismo sprendimo dalį, kuria buvo atnaujintas pareiškėjams Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 65-1558) nustatytas terminas dokumentams ir prašymams paduoti, aplinkybės ne iki galo yra išanalizuotos.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013-03-15 atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-328-83/2013 pažymėjo, kad teismo sprendimu turėtų būti nustatytas ne tik nuosavybės teise valdytos žemės plotas, bet ir šios žemės tiksli buvimo vieta. Tai reiškia, kad dar iki sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme kilo abejonių dėl reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. dėl žemės dislokacijos vietos ir ploto. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, kad jeigu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. tarnybai, kuri įgyvendina žemės reformą, kilo abejonių, jas būtina buvo pašalinti dar pirmosios instancijos teisme, tačiau to padaryta nebuvo (CPK 185 straipsnis). Susidarė situacija, kad, nepaisant to, kad byloje yra pateikti žemės dislokacijos fragmentai, tačiau dėl to vyksta ginčas, apylinkės teismo sprendime nenurodyta ir nėra aišku, kurią dalį ir kurioje vietoje 12,85 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir 3,36 ha rėžiuose po žemės savininkės K. (K.) M. mirties valdė viena pagal įstatymą P. J. R.. Todėl sutiktina su apeliante, kad institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į iki nacionalizacijos valdytą žemę – Nacionalinė žemės tarnyba, šios teismo sprendimo dalies neturės galimybių įvykdyti.

Pažymėtina, kad kartu su minėtu atsiliepimu buvo pateiktas ir priedas prie atsiliepimo – Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje Nr. 46A esančio Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje iš M. P. B. 2007-04-04 gauto pareiškimo, registracijos Nr. R2-230, kopija, jame nurodyta, kad K. M. duktė P. motinos žemės nevaldė (b. l. 28). Tačiau šio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto rašytinio įrodymo pirmosios instancijos teismas netyrė ir ginčo bylos sprendime nepasisakė dėl minėto pareiškimo svarbos ir įtakos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą civilinėje byloje (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Aktualu pažymėti, jog ginčo sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai aktyviai stengėsi įgyvendinti savo teises, tačiau apie juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtinybę pareiškėjams tapo žinoma tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-02-19 raštą Nr. 16SD-(14.16.104)-256, todėl pripažino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyto giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų padavimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir šį terminą pareiškėjams atnaujino. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (Žin., 1997, Nr. 90-2256; 1999, Nr. 97-2807). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarką. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti minėto įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ši Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostata detalizuojama ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 11 punkte, kuriame nurodoma, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Teismui atnaujinus praleistą terminą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms institucijoms pateikiama įsiteisėjusi teismo nutartis dėl termino atnaujinimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

Remiantis cituojamu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas dokumentams pateikti. Teisminėje praktikoje visuotinai pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą ar pateikti atitinkamus dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai atnaujino terminą, tačiau yra būtina iki galo išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjai pateikė svarbių įrodymų ir argumentų (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis), pateisinančiųjų prašomo atnaujinti termino praleidimą, įvertinti, ar pareiškėjų išdėstytos termino praleidimo aplinkybės yra svarbios, objektyvios ir nepriklausė nuo jų, kaip terminą praleidusių asmenų, valios (CPK 78 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, svarbių termino praleidimo priežasčių nekonstatavo ir rėmėsi vieninteliu argumentu, kad apie juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtinybę jiems tapo žinoma tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2013-02-19 raštą Nr. 16SD-(14.16.104)-256 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“.

Taigi nenustatytos aplinkybės ir ne iki galo tinkamai įvertinti įrodymai yra pagrindas iš naujo išnagrinėti byloje pateiktus įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų poziciją ir įvertinti pareiškėjų pareiškimo pagrįstumą bei teisėtumą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šis apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu iš dalies, minėtas sprendimas naikintinas ir klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė