Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas, A. B. stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi A. B. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

1.1. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi A. B. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. nutartimis, bei skundžiama 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi A. B. taikoma priverčiamoji medicininio poveikio priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas.

3. Skundu Panevėžio apygardos teismui A. B. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti. Nurodo, kad į Rokiškio rajono psichikos sveikatos priežiūros įstaigą buvo patalpintas nepagrįstai, neatlikus psichiatrinės ekspertizės ir nepagrįstai apkaltinus nusikaltimo padarymu. Vėliau buvo atlikta ekspertizė, į kurios išvadą gydytojai prirašė nebūtų dalykų, dėl ko teismai tęsia jo gydymą. Pažymi, kad jo sveikata pagerėjusi, todėl nenori būti gydomas ligoninėje, nes turi ateities planų, nori dirbti, sukurti šeimą.

4. Skundas atmetamas.

5. Skunde A. B. nurodo, kad jis į gydymo įstaigą buvo patalpintas nepagrįstai apkaltinus pavojingų visuomenei veikų padarymu. Šiuo klausimu pažymėtina, kad spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus bei nagrinėdamas skundus dėl tokių sprendimų teismas neturi teisės abejoti įstatymo nustatyta tvarka įsiteisėjusiais ankstesniais teismų sprendimais bei jų revizuoti ir tai šiuo atveju nėra skundo nagrinėjimo dalykas, todėl skundas nagrinėtinas tik dėl priverčiamosios medicinos priemonės A. B. – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.

5.1 Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 24. d. nutartimi pagrįstai A. B. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

7. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs A. B. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jos socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė pakeisti šiuo metu jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į savo sąlygomis švelnesnį – ambulatorinį gydymą.

8. Iš 2016 m. spalio 27 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. B. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo. Komisijos išvadoje nurodyta, kad A. B. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2014 m. gegužės 27 d., prieš tai Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriuje 2014 m. balandžio 8 d. buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė. Jo psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu Rokiškio psichiatrijos ligoninėje stabiliai pagerėjusi, agresija nepasireiškė, ligonis nekonfliktavo, vaistus vartojo, tačiau atsisako užimtumo, jo emocijos primityvios, stokoja adekvatumo, mastymas mažai produktyvus, intelektas žemas nekritiškas savo būsenai, neturi kasdienių socialinių įgūdžių, savarankiškai gyventi negebėtų, tvarkomi dokumentai apgyvendinimui socialinės globos namuose. Gydytojų komisija rekomendavo A. B. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti.

9. Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad A. B. sveikatos būsena pagerėjusi, tačiau jis ligai nekritiškas, socialinių ryšių neturi, savarankiškai gyventi nesugebėtų, teikimą palaikė ir siūlė A. B. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis.

10. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

11. Taigi, visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę A. B. psichikos būklę kol kas neleidžia daryti išvados nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jo nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jo gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Nors jo psichinė būsena pagerėjusi, tačiau jis jokių socialinių įgūdžių neturi, artimieji juo nesirūpina, kaip matyti iš skundo turinio, savo elgesio ir būsenos kritiškai nevertina, kas rodo, kad jo socialinis pavojingumas išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio apylinkės teisme metu, padarė teisingą išvadą, kad A. B. psichinė būklė šiuo metu yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.

12. Todėl darytina išvada, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą A. B. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

13. Taigi, aptartų aplinkybių visuma pagrindžia A. B. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę, motyvų, kodėl skundžiama nutartis turi būti naikinama, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.