Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-07-28 · Administracinė byla Nr. A-180-1202-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-07-28
Bylos Nr.
A-180-1202-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Algirdas Taminskas
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Pareiškėjas
M. L.
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A4-1202-2006Procesinio sprendimo kategorija 15.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. liepos 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Onutei Adulčikienei,nedalyvaujant pareiškėjai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos priimtų dokumentų originalų kopijų nepatvirtinimą neteisėtu bei priteisti jai iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos 6,59 litų turtinę ir 500 litų neturtinę (moralinę) žalą. Nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl išmokų vaikams skyrimo: V. L. , gimusiai (duomenys neskelbtini), - 0,4 MGL (50 Lt) dydžio per mėnesį ir D. K. , gimusiai (duomenys neskelbtini), - 0,75 MGL (93,75 Lt) dydžio per mėnesį, pateikė savo pasą, vaikų gimimo liudijimus, ištuokos liudijimą. Savivaldybės darbuotoja, priėmusi prašymus, padarė pateiktų dokumentų kopijas ir originalus grąžino pareiškėjai. Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos centras, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymus dėl išmokų, 2004 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 17-45-1153-(l 17) nurodė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrių ir pateikti prašymą skirti išmokas bei kitus dokumentus ir jų kopijas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 22 d. sprendimu byloje Nr. I-480-9/2005 pripažino, kad pareiškėjos prašymai dėl išmokų nepatenkinti dėl to, kad buvo pateiktos teisės aktų tvarka nepatvirtintos reikiamų dokumentų kopijos. Pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 17 punktą dokumentą priėmęs asmuo privalo padaryti ir patvirtinti reikiamų dokumentų originalų kopijas. Pareiškėjos prašymus priėmusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoja to nepadarė. Šis neveikimas prieštarauja įvardintai teisės normai ir laikytinas neteisėtu. Pareiškėjos teigimu, dėl neteisėto neveikimo ji patyrė turtinę žalą, nes išmokas gavo tiktai 2005 m. sausio 1 d. Jeigu savivaldybės institucija, kaip numato teisės aktai, sprendimą dėl išmokų skyrimo būtų priėmusi per mėnesį, t.y. 2004 m. spalio 13 d. ir per protingą terminą mokėjusi išmokas, pareiškėja pirmą išmoką - 50 Lt ir 93,75 Lt už liepos mėnesį, 50 Lt ir 93,75 Lt už rugpjūtį, 50 Lt ir 93,75 Lt už rugsėjį, t.y. iš viso 431,25 Lt, būtų gavusi 2004 m. spalio mėnesį. 2004 m. lapkričio mėnesį pareiškėja būtų gavusi 143,75 Lt, 2004 m. gruodžio mėnesį - 143,75 Lt. Kadangi išmokos nebuvo išmokėtos laiku, turi būti priteisiamos 5 procento dydžio metinės (0,416 mėnesinės) palūkanos nuo laiku neišmokėtos sumos, viso 6,59 Lt. Grįsdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimas ir dėl to sprendimo laiku nepriėmimas, reikalavimai pareiškėjai papildomai pateikti dokumentų originalus ir jų kopijas, nepagrįstas varinėjimas iš vienos institucijos į kitą su naujagimiu ant rankų kėlė nerimą, didino nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, ir užkirto kelią vaikams laiku gauti papildomą pragyvenimo šaltinį.

Atsiliepimas

Atsakovas pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Išmokų vaikams įstatymu nustatytas išmokas vaikams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 patvirtintais Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau tekste – ir Nuostatai), administruoja savivaldybės biudžetinės įstaigos Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrius. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, kreipiantis dėl išmokos privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus. Kreipimosi dėl išmokos diena laikoma diena, kurią priimtas prašymas skirti išmoką su visais reikiamais dokumentais. Kai kreipiantis dėl išmokos su prašymu pateikiami ne visi dokumentai, pareiškėjas gali juos pateikti per mėnesį nuo prašymo priėmimo dienos. Jeigu per mėnesį reikiamų dokumentų pareiškėjas nepateikia, jo prašymas laikomas nepaduotu (Nuostatų 8 punktas). Pareiškėja ne kartą buvo informuota apie tai, kokius dokumentus, norint gauti išmokas, būtina pateikti. Užpildžiusi nustatytos formos prašymą prašomoms išmokoms gauti bei turėdama visus reikalingus, pareiškėja į Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrių kreipėsi tik 2004 m. gruodžio 1 d. Išmoka, vadovaujantis Nuostatų 33 punktu, paskirta nuo 2004 m. liepos l d. ir išmokėta 2005 m. sausio mėnesį. Pareiškėja su prašymu priimti laisvos formos prašymą dėl išmokų vaikams mokėjimo pirmiausia kreipėsi į savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyrių. Kadangi Interesantų aptarnavimo skyrius tokių paslaugų neteikia, nėra nustatyta ir tokių prašymų priėmimo tvarka. Atsakovo darbuotoja informavo pareiškėją, kad dėl išmokų reikia kreiptis į Socialinės paramos centrą ir ten užpildyti nustatytos formos prašymą. Nepaisant to, pareiškėja reikalavo jos prašymą priimti. Savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus darbuotojai privalo priimti prašymus, jei jie adresuoti Vilniaus miesto savivaldybei ar jos struktūriniams daliniams, todėl pareiškėjos prašymas buvo priimtas ir perduotas Socialinės paramos centrui. Pačios pareiškėjos veiksmai, atsisakant atvykti į Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrių ir užpildyti nustatytos formos prašymą bei pateikti reikiamus dokumentus, lėmė pavėluotą išmokų vaikams gavimą. Jei pareiškėja ir patyrė kokius nors nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tai ne dėl savivaldybės darbuotojų kaltės. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalį civilinė atsakomybė netaikoma atsiradus žalai dėl veiksmų, dėl kurių kaltas nukentėjęs asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 4 dalį kreipiantis dėl išmokos privaloma pateikti visus išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus išmokai skirti. Dokumentai, kuriuos būtina pateikti, išvardinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų trečiajame skyriuje. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjos prašymus dėl išmokų vaikams skyrimo persiuntė Socialinės paramos centrui, t.y. kompetentingai institucijai, teikiančiai teisės aktais numatytą piniginę paramą, tačiau Socialinės paramos centras, neturėdamas reikiamų dokumentų originalų ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintųjų kopijų, negalėjo nagrinėti prašymų dėl išmokų vaikams skyrimo. Pareiškėja ne kartą buvo informuota apie tai kam ir kokius dokumentus būtina pateikti, taip pat apie galimybę, vadovaujantis Nuostatų 19 punktu, juos pateikti paštu (b.l. 18, 31). Pareiškėjai nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nei Socialinės paramos centrui, nepateikus visų reikiamų dokumentų, negalėjo būti priimtas sprendimas dėl išmokų mokėjimo. Užpildžiusi nustatytos formos prašymą bei turėdama visus reikalingus prašomai išmokai skirti dokumentus pareiškėja į Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrių kreipėsi 2004 m. gruodžio 1 d. Teismo teigimu, išmoka pareiškėjai teisėtai paskirta nuo Išmokų vaikams įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2004 m. liepos 1 d. Išmoka, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 22 straipsniu, išmokėta 2005 m. sausio mėnesį. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų atitinkamos institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, taigi žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šiai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti turtinės ir neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ji ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtą neveikimą, t.y. atsakovui pateiktų dokumentų originalų kopijų nepatvirtinimą. Ginčas kilęs dėl veiksmų (neveikimo) atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų (Žin., 2004, Nr. 100-3724) 17 punkto reikalavimams. Šio neveikimo pasekmė, apeliantės teigimu, ir yra jos patirta žala. Teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką, todėl nepasisakė dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo, nepatvirtinant dokumentų originalų kopijų teisėtumo. Teismas nekonstatavo, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo patvirtinti dokumentų originalų kopijas, prieš perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos centrui, ar ne.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pabrėžia, kad dokumentus išmokoms vaikams gauti priima ir išmokas skiria ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet Socialinės paramos centras (Vilniaus miesto valdybos 2001 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 2515V patvirtintų Socialinės paramos centro nuostatų 10.18 punktas), kuris yra Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga. Vilniaus miesto savivaldybės administracija visus pareiškėjos prašymus dėl išmokų vaikams persiuntė Socialinės paramos centrui, tačiau Socialinės paramos centras, neturėdamas dokumentų originalų ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintųjų kopijų, negalėjo nagrinėti prašymų dėl išmokų vaikams skyrimo ir priimti sprendimų dėl išmokų skyrimo ir mokėjimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 17 punktas nustato besikreipiančio asmens pareigą pateikti reikiamų dokumentų originalus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad šių dokumentų originalus būtų pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Atsakovo teigimu, pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai neargumentuotas ir nepagrįstas. Teisinis pagrindas deliktinėms prievolėms kilti yra neteisėti valdžios institucijų veiksmai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pareiškėja nenurodė konkrečių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, iš kurių kildina padarytos materialinės žalos atsiradimą, neįrodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo teigimu, pareiškėja taip pat neįrodė, kad jai būtų buvusi padaryta neturtinė žala. Neįrodyta, kad būtų buvęs realus pagrindas pareiškėjai patirti Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatytus išgyvenimus.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovė palaikė atsakovo poziciją.

Naujų įrodymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą teisingai, materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų nėra (ABTĮ 57, 81, 86 straipsniai).

Pareiškėja reikalauja turtinės žalos (nuostolių, atsiradusių uždelsus laiku išmokėti išmokas vaikams ) ir neturtinės žalos dėl sugaišto laiko, nervinės įtampos, dvasinių išgyvenimų ir pan. siekiant gauti minėtas išmokas atlyginimo iš savivaldybės, grįsdama ją neteisėtu viešo administravimo subjekto neveikimu, pasireiškusiu Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai nepatvirtinant pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 ,,Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 17 punkto reikalavimą. Civilinio Kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šio straipsnio 4 dalis neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laiko šių subjektų neteisėtą veiką – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šias CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, esantis priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis (žala). Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad tam, kad minėtu pagrindu (CK 6.271 straipsnis) atsirastų tokia turtinė prievolė, būtina nustatyti tam tikrų tokios atsakomybės sąlygų visetą: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, aiškinosi visas minėtas sąlygas ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovo atstovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos - neveikimu (nepatvirtinant dokumentų originalų kopijų) nelėmė žalos atsiradimo, t.y. nebuvo priežastiniame ryšyje su pareiškėjos reikalaujama žala (6,59 Lt turtine ir 500 Lt neturtine).

Kaip jau minėta, pareiškėja kildina žalą iš atsakovo atstovo pareigūno pareigos patvirtinti dokumentų originalus, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 ,,Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 17 punkte. Šis Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004, Nr. 88-3208) 21 straipsnio 1 dalimi ir įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 1 dienos. Išmokų skyrimą ir mokėjimą nustato Išmokų vaikams skyrimo įstatymo penktas skirsnis. Jame nustatyta, kad šio įstatymo nustatytas išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais, taip pat apibrėžti terminas, per kurį institucija privalo priimti sprendimą, ir sąlyga sprendimui nustatytu terminu priimti – visų būtinų dokumentų pateikimas (11-12 straipsniai). Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta besikreipiančiajam pareiga pateikti visus Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus išmokai skirti, jau pačioje pradinėje stadijoje - kreipiantis dėl išmokos. Dokumentai, būtini atitinkamai išmokai paskirti, nustatyti Nuostatų 10-16.2 punktuose. Šio teisės akto 17 punktas įpareigoja asmenį, kuris kreipiasi dėl išmokos paskyrimo, pateikti reikiamų dokumentų originalus, o dokumentus priėmusį asmenį - padaryti ir patvirtinti šių dokumentų kopijas. Iš 18 punkto matyti, kad, kilus abejonėms, savivaldybės administracija turi teisę pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų kitus papildomus, tam tikras aplinkybes patikslinančius dokumentus. Iš visų šių nuostatų akivaizdu, kad abi pusės turi atitinkamas tarpusavy susijusias ir vieną nuo kitos priklausančias teises ir pareigas. Tam, kad atsakovo institucija turėtų galimybę įvykdyti įstatyme nustatytą pareigą, asmuo, kreipdamasis dėl Įstatyme nustatytų išmokų, privalo įvykdyti ir jam priskirtą pareigą – kreiptis į kompetentingą instituciją, pateikti nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus. Byloje nustatyta, kad dėl minėtų, o taip pat ir kitų išmokų, skyrimo procedūrą deleguota Vilniaus miesto valdybos Socialinės paramos centrui, įsteigtam 1991 m. lapkričio 20 d Vilniaus miesto tarybos sprendimu ir veikiančiam 2001 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 2515V patvirtintų nuostatų pagrindu, konkrečiai – šio Centro Socialinių išmokų skyriui. Informacija apie tai paskelbta viešai (www.socmin.lt, www.vilnius.lt, www.spcentras.lt, žiniasklaidoje). Apie pareigą kreiptis į nustatytą instituciją, jos buvimo vietą, ir būtiną prašymo dėl išmokų vaikams formą pareiškėja buvo informuota ir Vilniaus miesto savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriuje, į kurį ji kreipėsi su laisvos formos prašymu. Tai nustatyta byloje. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai nepanorus spręsti jai rūpimo klausimo įstatymų nustatyta tvarka, t.y. kreiptis į konkrečią minėtas paslaugas teikiančią instituciją ir paduoti tinkamos formos prašymą ir dokumentus, jai (pareiškėjai) reikalaujant, Interesantų aptarnavimo skyriaus 14-os darbo vietos tarnautoja priėmė 2004 - 09- 13 laisvos formos prašymą ir dokumentų (paso, vaiko gimimo iš ištuokos liudijimo) kopijas ir perdavė kompetentingai institucijai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (darbo vietų aprašo) akivaizdu, kad 14-os darbo vietos tarnautojai nepriskirta funkcija veikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 ,,Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 17 punkto nuostatas (priimti prašymus ir tvirtinti su jais paduotų dokumentų kopijas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2004-07-12 laisvos formos prašymas ir su juo pateiktų dokumentų kopijos, Socialinės paramos centro 2004-07-23 atsakymas (paaiškinimas), pareiškėjos 2004-07-27 prašymas Socialinės paramos centro direktoriui išaiškinti minėto atsakymo apskundimo tvarką, skundas Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos vadovui, pakartotinis Socialinės paramos centro 2004-09-16 raštas pareiškėjai) b. l. 12-15,18-23) įrodo, kad pareiškėja pirminį prašymą padavė taip pat nesilaikydama teisės aktų nustatytos tokiems prašymams paduoti tvarkos, nepateikusi reikiamų dokumentų (nei originalų, nei jų reikiamai patvirtintų kopijų), ir tokia tvarka jai buvo išsamiai išaiškinta, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduodant pakartotinį 2004 m. rugsėjo 13 d. prašymą, pareiškėja žinojo tokių prašymų pateikimo tvarką, juos priimančią ir sprendžiančią dėl išmokų vaikams instituciją, konkrečius su prašymu paduodamus dokumentus, jų formą (originalai, reikiamai patvirtintos jų kopijos), ir privalėjo tinkamai vykdyti jai įstatymų nustatytą pareigą, nereikalaujant ją vykdyti kitą, tokios pareigos neturintį, asmenį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2004 m. rugsėjo 13 d. prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas užsitęsė ne vien dėl to, kad nebuvo pateikti juridinę galią turintys dokumentai (pateiktos paso, vaiko gimimo liudijimo ir ištuokos liudijimo reikiamai nepatvirtintos kopijos), bet ir dėl to, kad pats prašymas neatitiko reikiamos formos. Tai patvirtina 2004 m. lapkričio 2 d. Socialinės paramos centro raštas pareiškėjai Nr. 17-45-1153 (b. l. 31). Iš to darytina išvada, kad nors pareiškėja ir būtų pateikusi savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus pareigūnei minėtų dokumentų originalus (įrodymų apie tokių dokumentų pateikimą byloje nėra), o ši jų nepatvirtintų, sprendimo dėl išmokų skyrimo priėmimas būtų užsitęs ir dėl kitos aplinkybės – paduoto netinkamos formos prašymo. Šią aplinkybę įtakojo pačios pareiškėjos netinkamas veikimas.

Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė ir teismas nenustatė, kad atsakovo atstovo pareigūnai neveikė taip kaip turėjo veikti ir kad toks neveikimas būtų įtakojęs pareiškėjos pageidaujamą rezultatą - greitą išmokų vaikams išsprendimą. Kolegijos įsitikinimu, pati pareiškėja nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nevykdė juose įtvirtintos jai (pareiškėjai) skirtos pareigos,

Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas