Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-988-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
2S-988-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
M. M.
Ieškovas
Ž. M.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-988-186/08Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2, 110.1, 110.5, 122.3 (S)
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. gruodžio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas Egidijus Žironas,kolegijos teisėjos Dalia Višinskienė ir Neringa Švedienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina bei priteistas laikinas išlaikymas vaikui iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Ž. M. pareiškė ieškinį, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko Ž. M. , gim. 1998 m. spalio 21 d., gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą – po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti vaikui laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovas elgiasi agresyviai, jo elgesys neprognozuojamas, be to pats vaikas išreiškė norą gyventi su ieškove, dėl atsakovo grasinimo susidoroti su ieškove yra vykdomas tyrimas Kėdainių policijos komisariate, vaikas jaučia nuolatinę baimę, kad atsakovas jį pasiims iš mokyklos gyventi pas save. Ieškovė taip pat nurodė, kad didžioji dalis vaiko daiktų, rūbų, žaislų liko pas atsakovą Kėdainiuose, ieškovė turi viską pirkti iš naujo, be to daug išlaidų reikalauja vaiko mokymosi reikmenų pirkimas, ieškovė už buto nuomą moka 800 Lt, atsakovas neskiria pinigų vaiko išlaikymui, iš ieškovės gaunamų pajamų sunku pragyventi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti prielaidą, kad nesiėmus jų, įvykdyti teismo sprendimą gali būti sunku ar visai negalima, taip pat tikslas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (LR CPK 144 str., LR CK 3.65 str.). Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, jo teisę į saugią ir psichologiškai stabilią aplinką, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lanko mokyklą motinos gyvenamojoje vietoje, teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas taip pat nurodė, kad LR CK 3.192 str. įtvirtinta nuostata, jog išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga, o atsakovas šios pareigos nevykdo, todėl iš atsakovo teismas priteisė laikiną išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo priėmimo.

Atsakovas M. M. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepranešus atsakovui apie ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai pat atsakovui neaišku, kokiais įstatymais remiantis teismas tenkino šį atsakovės prašymą. Atsakovas nurodo, kad jis Kėdainių rajono apylinkės teismui 2008 m. rugsėjo 9 d. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo ir išlaikymo priteisimo, o ieškovė vietoj to, kad pateiktų atsiliepimą, pasielgė nesąžiningai, tai yra dėl to paties ginčo dalyko iškėlė bylą Vilniaus miesto pirmame apylinkės teisme. Atsakovas nurodo, kad vaikas nuo pat gimimo gyveno su juo Kėdainiuose, ieškovės deklaruojama gyvenamoji vieta taip pat yra Kėdainiuose, tačiau ieškovė pagrobė vaiką ir išsivežė į Vilnių.

Atsiliepimas

Ieškovė Ž. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Ieškovė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, nes pats vaikas išreiškė savo valią gyventi su ieškove, be to vaikas nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. lanko mokyklą Vilniuje, todėl keisti vaiko gyvenamąją vietą ir kartu mokyklą būtų neteisinga vaiko atžvilgiu. Ieškovė nurodo, kad ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji pateikė Vilniaus miesto pirmam apylinkės teismui 2008 m. rugsėjo 12 d., o atsakovo ieškinį iš Kėdainių rajono apylinkės teismo gavo 2008 m. rugsėjo 13 d., be to 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismas bylą pagal teismingumą perdavė Vilniaus miesto pirmam apylinkės teismui, todėl ieškovės nesąžiningų veiksmų dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo nėra. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas retai bendrauja su vaiku, Kėdainiuose vaikas dažniau būdavo su močiute nei su atsakovu, kas įrodo, kad atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį tik dėl formalumo.

Atskirasis skundas netenkinamas.

LR CPK 148 str. 1 d. yra nustatyta prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo tvarka, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, tai yra agresyvus atsakovo elgesys, vaiko baimė, kad atsakovas jį gali pasiimti gyventi pas save, ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl atsakovo grasinimo ieškovei Kėdainių rajono policijos komisariate, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui manyti, jog pranešimas atsakovui apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsižvelgiant į išdėstyta, atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepranešus atsakovui apie ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovo atskirajame skunde nurodyti kiti argumentai, tai yra kad jis Kėdainių rajono apylinkės teismui 2008 m. rugsėjo 9 d. pateikė analogiška ieškinį, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai dėl to paties ginčo dalyko iškeldama bylą Vilniaus miesto pirmame apylinkės teisme, kad ieškovė pagrobė vaiką ir išsivežė į Vilnių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, o tik įrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų tyrimo ir nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo konkrečiu atveju. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3). Todėl vykstant tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ko pasėkoje vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama keletą kartų iki teismo sprendimo priėmimo ir tai gali neigiamai paveikti vaiko emocinę būseną, teismas privalo imtis iniciatyvos, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai, emociškai ir ekonomiškai stabilioje aplinkoje, tai yra nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p.) ir priteisti vaikui laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo (LR CPK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Kadangi ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog atsakovo elgesys agresyvus, pats vaikas pageidauja gyventi su ieškove Vilniuje, šiame mieste jis lanko mokyklą, o atsakovas atskirajame skunde ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų nepateikė, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu vaiko asmeninių, ekonominių ir socialinių interesų centras yra Vilniuje, o gyvenimas su ieškove bei laikino išlaikymo priteisimas kas mėnesį mokant po 400 Lt labiausiai atitinka jo interesus. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovo teiginys, kad vaikas nuo mažens gyveno Kėdainiuose, o vėliau ieškovės buvo išsivežtas į Vilnių, pats savaime nereiškia vaiko teisėtų interesų pažeidimo, ko pasėkoje tūrėtų būti naikinama pirmosios instancijos teismo nutartis. Šis faktas negali būti vertinamas atskirai nuo kitų aplinkybių – tai yra vaiko noro gyventi kartu su ieškove bei atsakovo agresyvaus elgesio, kurios šiuo konkrečiu atveju ir suponuoja išvadą, kad šiuo metu vaiko interesus labiausiai atitinka gyvenimas su ieškove, o ne atsakovu. Atsakovo argumentas atmetamas.

Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovas nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo motyvus bei bylos aplinkybes nustatė, kad pirmos instancijos teismo priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones labiausiai atitinka vaiko teisėtus interesus, priimta nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.), o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Dalia VišinskienėNeringa Švedienė