- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 1-1511-891/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15589-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- E. R.
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, o būtent: jis, 2015-03-16, apie 23.20 val., Dariaus ir Girėno g. 5B, Vilniuje, policijos pareigūnams sustabdžius jį, įtariant, kad jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, siekdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pirmos kuopos pirmo būrio vyriausiojo patrulio D. K., vykdančio savo įgaliojimus, neteisėto neveikimo, t. y. kad nebūtų patikrintas jo blaivumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto (asmuo vairavo automobilį būdamas neblaivus) pažeidimo, įdėdamas pareigūnui į kairią kelnių kišenę 50 € kupiūrą, davė 50 € dydžio kyšį valstybės tarnautojui, vykdančiam savo įgaliojimus, už pageidaujamą pareigūno neteisėtą neveikimą.
Motyvuojamoji dalis
Šiais savo veiksmais E. R. padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
E. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą apysunkį nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-03-16, apie 23 val., jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam, tačiau dar nespėjo įforminti minėto automobilio savo vardu. Naujininkuose, prie „Maximos“ parduotuvės, Vilniuje, tikslaus adreso nežino, jį sustabdė policijos pareigūnai. Prie jo priėjo vienas policijos pareigūnas, kuris paprašė vairuotojo pažymėjimo, tačiau minėto dokumento E. R. neturėjo, ir tam, kad policijos pareigūnas nerašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo, jis minėtam pareigūnui į kelnių kairę kišenę įdėjo 50 € vieną kupiūrą. Tada minėtas pareigūnas liepė jam sėsti į tarnybinį automobilį. Kadangi E. R. dar buvo išgėręs, jam patikrino blaivumą ir nustatė 1,72 prom. Jis buvo sulaikytas. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, dėl kyšio davimo labai gailisi. Patikslino, kad kadangi jis buvo neblaivus ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl jis pareigūnui davė 50 € tam, kad pareigūnas netikrintų jo blaivumo ir nerašytų ATP protokolo (b. l. 19, 25).
Liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu. 2015-03-16 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. M.. Apie 23:20 val., patruliuodamas Dariaus ir Girėno gatvėje tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys V1814), pastebėjo nuo Pelesos g. sukantį į kairę, t. y. Dariaus ir Girėno g., tamsios spalvos automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį maždaug apie 23.10 val. matė stovintį prie naktinės alkoholių gėrimų parduotuvės, esančios Dzūkų g., todėl įtardami, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, pasivijo minėtą automobilį, sustabdė jį ties Dariaus ir Girėno g. 5B namu, Vilniuje. Prie minėto automobilio priėjo patrulis D. K. ir paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Vairuotojas atsakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir pateikė asmens tapatybės kortelę. Kaip paaiškėjo, tai buvo E. R., gim. 1990-05-10. Minėtas asmuo neneigė, kad yra išgėręs alkoholio. Tuomet D. K. paprašė jo išlipti iš automobilio ir prieiti prie tarnybinio automobilio. Jis išlipo iš automobilio ir ištraukė iš savo piniginės 50 Euro kupiūrą. Pareigūnas įspėjo jį, kad už bandymą papirkti valstybės tarnautoją jam gresia baudžiamoji atsakomybė ir paprašė nutraukti neteisėtus veiksmus, kadangi įtarė, jog vairuotojas siūlys jam, kaip atlygį už tai, kad nebūtų tikrinamas jo girtumas. Ir patruliui nusisukant eiti link tarnybinio automobilio, vairuotojas tą kupiūrą įdėjo jam į kairę kelnių kišenę, sakydamas, kad nerašytų jam protokolo ir netikrintų jo girtumo. Tada prie jų priėjo kitas patrulis, kuris matė, kaip E. R. kažką įdėjo į kišenę. E. R. buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. M. M. savo mobilaus ryšio telefonu nufotografavo D. K. kairėje kelnių kišenėje įdėtą 50 € kupiūrą. E. R. nustatytas vidutinis 1,72 promilės girtumo laipsnis ir surašytas ATP protokolas (b. l. 13).
2015-03-17 daiktų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, t. y., kad D. K. pateikė 50 € kupiūrą Nr. X63799845761 (b. l. 8).
2015-03-20 daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, t. y. kad apžiūrėta 50 € kupiūra Nr. X63799845761 (b. l. 9).
Papirkimo pagal BK 227 straipsnio objektyvieji požymiai realizuojami pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš trijų veikų (pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas) kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas (žr. kasacines nutartis Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą jis paperkamam asmeniui yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad valstybės tarnautojui pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį.
Aukščiau paminėti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. R. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, o būtent: jis, 2015-03-16, apie 23.20 val., Dariaus ir Girėno g. 5B, Vilniuje, policijos pareigūnams sustabdžius jį, įtariant, kad jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, siekdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pirmos kuopos pirmo būrio vyriausiojo patrulio D. K., vykdančio savo įgaliojimus, neteisėto neveikimo, t. y. kad nebūtų patikrintas jo blaivumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto (asmuo vairavo automobilį būdamas neblaivus) pažeidimo, įdėdamas pareigūnui į kairią kelnių kišenę 50 € kupiūrą, davė 50 € dydžio kyšį valstybės tarnautojui, vykdančiam savo įgaliojimus, už pageidaujamą pareigūno neteisėtą neveikimą. Kaltinamasis E. R. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo E. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. R. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašo teismo sumažinti baudą ir leisti sumokėti dalimis (b. l. 38).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis, tyčinis nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. R. - praeityje neteistas (b. l. 33), baustas administracine tvarka (b. l. 5), nors pats nurodo, jog nedirba, tačiau 2015-03-17 SODROS duomenimis nuo 2014-11-19 dirba UAB „M.“ (b. l. 32), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 35), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 36), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 37). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 36 MGL (1355,76 €) dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra per didelė, todėl mažintina.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, E. R. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Be to, atsižvelgus į kaltinamojo prašymą, skiriamos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, o būtent - 12 mėnesių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis E. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-03-16, 23.20 val., iki 2015-03-17, 12.45 val. (b. l. 14, 29). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para), įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75,32 €) dydžio baudai.
Kaltinamajam E. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26, 27) - paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
E. R. kaip nusikalstamos veikos, tai yra papirkimo, priemonę panaudojo pinigus – 50 € kupiūrą Nr. X63799845761 – kurie tyrimo metu buvo paimti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje (b. l. 11, 12). Šie pinigai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotini.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro G. B. 2015-03-17 nutarimu buvo laikinai apribota E. R. nuosavybės teisė į pinigines lėšas - 50 €, uždraudžiant E. R. disponuoti visu turtu (b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kad teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 50 € kupiūra Nr. X63799845761 bus konfiskuota, taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinas šiai priemonei tapus nebereikalingai (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, t. y. 1129,80 € (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų aštuoniasdešimties euro centų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 MGL, t. y. 753,20 € (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties euro centų) dydžio baudą.
Įskaityti į bausmę E. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-16, 23.20 val., iki 2015-03-17, 12.45 val. (viena para), jį prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra lygi 18 MGL, tai yra 677,88 € (šeši šimtai septyniasdešimt septyni eurai aštuoniasdešimt aštuoni euro centai).
Kaltinamajam E. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 50 € kupiūrą Nr. X63799845761, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro G. B. 2015-03-17 nutarimu paskirtą laikiną E. R. nuosavybės teisės į pinigines lėšas - 50 € - apribojimą teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (likusi nesumokėta baudos dalis - 18 MGL, tai yra 677,88 €) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.