- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- 2-2795-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12724-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- M. P., T. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. P. ir T. P. ieškinius atsakovei A. P. dėl palikimo atsisakymo pareiškimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Žana Palaimienė ir I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento jos 2018 m. birželio 8 d. pareiškimą dėl atsisakymo priimti palikimą po jos tėvo V. P. mirties, įregistruotą Vilniaus miesto 10-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. P1-3175 (1 b. t. 3-6 l.).
2. Ieškovas T. P. padavė teisme ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento jo 2018 m. birželio 8 d. pareiškimą dėl atsisakymo priimti palikimą po jo tėvo V. P. mirties, įregistruotą Vilniaus miesto 10-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. P1-3173 (1 b. t. 48-51 l.).
3. Ieškovai savo ieškiniuose nurodo iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, t. y. kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas V. P., kuris buvo sudaręs santuoką su atsakove A. P. (ieškovės M. P. motina, ieškovo T. P. pamote). Tėvas be ieškovų turi dar vieną vaiką – trečiąjį asmenį I. K., kuri gyvena Rusijoje. Mirus tėvui ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto 10 notarų biurą su pareiškimais dėl tėvo palikimo atsisakymo. Ieškovės M. P. ieškinyje nurodoma, kad ji ir iki tėvo mirties, ir po to gyveno kartu su tėvais bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nesuvokdama ir nesuprasdama pasekmių, manydama, kad paveldimo turto dokumentus būtų galima greičiau sutvarkyti paveldėjus turtą vienam paveldėtojui (t. y. jos motinai A. P.), pasirašė palikimo atsisakymo pareiškimą. Tačiau šis pareiškimas visiškai neatitiko ieškovės valios, nes ji nuo pat tėvo mirties priėmė jo palikimą. Po kelių dienų ieškovė, supratusi, ką padarė, nuvyko į notarės V. V. kontorą su prašymu panaikinti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo bei pareiškimu dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Notarė V. V. atsisakė panaikinti ieškovės pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir pasiūlė jai kreiptis į teismą, paaiškinusi, kad atsisakymas nuo palikimo yra nesąlyginis ir neatšaukiamas sandoris, todėl ieškovė negali jo atšaukti. Ieškovės teigimu, ji nebuvo susidūrusi su teisiniais dalykais, todėl šiuo konkrečiu atveju pasielgė skubotai ir neapgalvotai, atsisakiusi tėvo palikimo. Šis atsisakymas iš tikrųjų neatitiko jos valios. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad ji siekė priimti tėvo palikimą, nes liko gyventi jo bute, kartu su motina A. P. ir toliau rūpinasi jo turtu, moka už jį mokesčius. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu jos pareiškimą dėl palikimo atsisakymo kaip sudarytą dėl suklydimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad po tėvo mirties liko toks jam priklausęs turtas: butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir sodo pastatas (duomenys neskelbtini), 4/5 dalys žemės sklypo ir du ūkio pastatai (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 400 Eur dydžio santaupos AB SEB banke, apie 1200 Eur santaupų Šiaulių banke, ginklai ir automobilis Nissan X Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovas T. P. ieškinyje dėl jo pareiškimo, kuriuo jis atsisakė tėvo palikimo, pripažinimo negaliojančiu, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes toms, kurios nurodytos ieškovės M. P. ieškinyje. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis, kreipęsis į notarą dėl tėvo palikimo atsisakymo buvo pasimetęs, sukrėstas tėvo mirties, todėl nesuvokdamas ir nesuprasdamas pasekmių, manydamas, kad paveldėjimo turto dokumentus būtų galima greičiau sutvarkyti vienam paveldėtojui, t. y. jo pamotei A. P., pasirašė palikimo atsisakymą. Tačiau, ieškovo teigimu, realiai jis ir iki tėvo mirties, ir po to visą laiką rūpinosi tėvui priklausančiu turtu, padėjo jam ir pamotei išlaikyti žemės sklypą bei sodo pastatą (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties mokėjo už sodo pastatui sunaudotą elektros energiją. Ieškovas po kelių dienų nuo pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pasirašymo dienos kreipėsi į Kauno miesto 3 biuro notarę V. V. su prašymu panaikinti jo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau notarė atsisakė panaikinti ieškovo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir patarė kreiptis į teismą, nes atsisakymas nuo palikimo yra besąlyginis ir neatšaukiamas sandoris. Ieškovas, nepaisant to, kad gyvena užsienyje, dalyvauja mirusio tėvo likusio turto valdyme ir išlaikyme: kartu su atsakove moka komunalinius mokesčius, bendrai tvarko ūkį, prižiūri ir rūpinasi sodo nameliu, prisideda prie kito nekilnojamojo turto išlaikymo. Todėl akivaizdu, kad jis pasirašė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo dėl suklydimo. Ieškovas patvirtino M. P. nurodytas aplinkybes dėl po tėvo mirties likusio turto.
Atsiliepimas
5. Atsakovė A. P. atsiliepimuose į ieškovų ieškinius prašė patenkinti pateiktus ieškinius (1 b. t. 33, 34, 81, 82 b. l.). Nurodė, kad patvirtina ieškiniuose išdėstytas aplinkybes, tarp jų – tai, kad ieškovai dėl suklydimo pateikė notarų biure pareiškimus dėl palikimo atsisakymo. Ieškovė M. P. ir iki atsakovės sutuoktinio mirties, ir po to gyveno kartu su atsakove ir jos sutuoktiniu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties M. P. mokėjo mokesčius už butą, priklausiusį ir jos mirusiam tėvui, t. y. realiai priėmė jo palikimą. Ieškovės sprendimas atsisakyti palikimo buvo padarytas jai nesuvokiant realiai, kas vyksta, nežinant teisinių subtilybių. Ieškovas T. P. ir iki atsakovės sutuoktinio mirties, ir po to rūpinosi ir padėjo išlaikyti žemės sklypą ir sodo pastatą (duomenys neskelbtini). Mirus atsakovės sutuoktiniui, ieškovas mokėjo už elektros energiją, tiekiamą sodo namui. Nors ieškovas T. P. gyvena užsienyje, tačiau jis padeda atsakovei ir toliau tvarkyti ūkį, prižiūrėti ir rūpintis sodo namu bei žemės sklypu, prisideda ir prie kitų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektų išlaikymo, t. y. ieškovas priėmė tėvo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jo turtą.
Šalies argumentai
6. Ieškovas T. P., atsiliepdamas į ieškovės M. P. ieškinį, prašė patenkinti M. P. ieškinį jame nurodytais motyvais (1 b. t. 41, 42 b. l.).
7. Teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi sujungė civilinės bylas pagal ieškovų M. P. ir T. P. ieškinius (1 b. t. 45, 46 l.)
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo notarė Žana Palaimienė pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo priimti sprendimą šioje byloje teismo nuožiūra (1 b. t. 35, 36 b. l.). Teigia, kad ji, nustačiusi ieškovų valią bei patikrinusi jų veiksnumą, išaiškinusi nurodyto notarinio veiksmo pasekmes, bei jai (notarei) neturint jokių abejonių dėl šių asmenų valios ir atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo, patvirtino ieškovų atsisakymus nuo palikimo.
Šalies argumentai
9. Trečiasis asmuo I. K. pateikė byloje atsiliepimus į ieškovų ieškinius, kuriuose prašo spręsti ieškiniuose pateiktus prašymus teismo nuožiūra. Nurodo, kad jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas 2018 m. rugpjūčio 27 d. Ji priėmė savo tėvo V. P. palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po tėvo mirties (2 b. t. 3-5, 19, 35, 82 l.).
10. Teismo posėdžio metu ieškovė M. P. palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad sutinka su ieškovo T. P. pareikštu ieškiniu. Ieškovė patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje, papildomai paaiškino teismui, kad kreipdamasi į notarę su pareiškimu dėl tėvo palikimo atsisakymo, elgėsi skubotai, nesuprasdama savo veiksmų teisinių pasekmių. Ieškovė ir jos šeimos nariai siekė, kad palikimo perėmimo procesas pasibaigtų greičiau, todėl buvo nuspręsta, kad visą tėvo palikimą priims ieškovės motina (atsakovė A. P.). Po to, kai ieškovai pasirašė pareiškimus dėl palikimo atsisakymo jiems buvo paaiškinta, kad T. P. atsisakius jo palikimo, paveldėjimo teisę įgyja jo nepilnamečiai vaikai. Ieškovė visą laiką gyveno su motina ir tėvu jų bute, po palikimo atsiradimo ji prisidėjo prie būsto išlaikymo, moka draudimą už tėvo automobilį. Ieškovė sutinka su T. P. ieškiniu, nes ir jis suklydo, atsisakydamas tėvo palikimo, tačiau ieškovas ir šiuo metu faktiškai rūpinasi tėvo paliktu turtu (sodo nameliu ).
11. Teismo posėdžio metu ieškovas T. P. palaikė savo ieškinio reikalavimus, sutiko su ieškovės M. P. ieškinio reikalavimu. Ieškovas patvirtino aplinkybes, nurodytas jo ieškinyje bei papildomai paaiškino, kad jis gyvena Škotijoje. Dėl to jis negalėjo dažnai važinėti į Lietuvą ir tvarkyti palikimo reikalus. Ieškovas ir jo šeimos nariai nutarė, kad visą tėvo turtą priims kaip palikimą atsakovė A. P., todėl ieškovas atsisakė tėvo palikimo. Tačiau tuomet, kai jis sužinojo tokio atsisakymo pasekmes, apsigalvojo, nes pasirašymo metu jis nesuprato, jog jis faktiškai neteks tėvo palikto turto. Ieškovo teigimu, notarė nebuvo išaiškinusi jam visų teisinių palikimo atsisakymo pasekmių.
Šalies argumentai
12. Ieškovų atstovė advokatė Eglė Grucytė teismo posėdžio metu prašė patenkinti ieškovų ieškinius. Ji patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškiniuose. Papildomai paaiškino, kad mirusio V. P. turto paveldėjimo reikalai buvo tvarkomi Vilniuje, nes ieškovui T. P. reikėjo skubiai išvykti į užsienį, o laidotuvės vyko Vilniuje, todėl ieškovai kreipėsi į notarą Vilniuje. Šalių valią priimti tėvo palikimą patvirtina tai, kad jie po tėvo mirties ir toliau faktiškai rūpinosi jo turtu, o į notarą kreipėsi su pareiškimais dėl palikimo atsisakymo, siekdami supaprastinti palikimo priėmimo procedūrą.
Atsiliepimas
13. Atsakovė A. P. teismo posėdžio metu prašė patenkinti ieškovų pareikštus ieškinius. Nurodė, kad po jos sutuoktinio mirties ieškovui T. P. reikėjo skubiai išvykti į užsienį, todėl ji su kitais mirusio sutuoktinio vaikais (jo dukromis M. P. ir I. K.) nusprendė, kad palikimą priims viena atsakovė ir padalins priimtą palikimą tarp visų palikėjų, o mirusiojo vaikai atsisakys savo palikimo. Mirusiojo dukra I. K. taip pat žadėjo nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo, bet vėliau visgi kreipėsi. Trečiasis asmuo I. K. paaiškino atsakovei, kad kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo dėl to, jog jo palikimo atsisakymas reikštų jos atsisakymą nuo tėvo. Šiuo metu paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai nėra išduoti nei vienam įpėdiniui.
14. Tretieji asmenys Ž. Palaimienė ir I. K. į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, neatvyko. Apie teismo posėdį joms pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1, 3 dalių nustatyta tvarka (2 b. t. 100, 101 l.). Byloje gautas notarės prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (2 b. t. 77 b. l.). Teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų ieškinius nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų (CPK 247 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškiniai tenkinami.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovai M. P., T. P. ir trečiasis asmuo I. K. yra (duomenys neskelbtini)mirusio V. P. vaikai (1 b. t. 9, 10, 51 l., 2 b. t. 6-10 l.). Po V. P. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir sodo pastatas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis, ūkio pastatai (duomenys neskelbtini), dar vienas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 14-23 l.). Dalis šio turto įregistruota ir atsakovės A. P. vardu kaip bendroji jungtinė V. P. ir A. P. nuosavybė. Be to, V. P. nuosavybės teise priklausė ir transporto priemonė NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 24 l.).
16. Po V. P. mirties jo vaikai ieškovai M. P. ir T. P. 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure parašė pareiškimus, kuriais pareiškė, jog (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui V. P. jie atsisako nuo jiems pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies. Ieškovai pareiškimuose nurodė, kad jiems žinoma, jog negalima, neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis ar dalies palikimo. Ieškovai pareiškimuose taip pat nurodė, kad neturi pretenzijų į palikimą ir ateityje jų nereikš, kad sutinka, jog paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusiojo turtą būtų išduotas palikimą priėmusiems asmenims. Ieškovai pažymėjo, kad atsisakymo tekstas jų yra perskaitytas jiems suprantama lietuvių kalba, suprastas dėl turinio bei pasekmių ir, kaip atitinkantis jų valią bei tikruosius ketinimus, priimtas bei pasirašytas (1 b. t. 11, 55 l.).
17. Iš 2018 m. birželio 20 d. Kauno miesto notarės V. V. liudijimo nustatyta, kad atsakovė A. P. (mirusio sutuoktinė) priėmė mirusio V. P. palikimą pagal įstatymą (1 b. t. 12 l.). Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. Kauno miesto notarės V. V. liudijimo nustatyta, kad V. P. palikimą priėmė ir jo dukra I. K. (1 b. t. 88 l.).
18. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai, pateikę Vilniaus notarų biure atsisakymus nuo tėvo palikimo, ir toliau rūpinosi jam priklausiusiu turtu: prižiūrėjo jį, mokėjo už šiam turtui teikiamas paslaugas bei šio turto išlaikymo išlaidas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir į bylą pateikti šalių rašytiniai įrodymai. UADBB „FT Broker“ draudimo brokerės elektroninio laiško duomenimis ieškovas moka draudimo įmokas AB „Lietuvos draudimas“, apdraudusiai turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 b. t. 102 l.). Iš AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovė po tėvo mirties 2018 m. lapkričio 2 d. sumokėjo 134,84 Eur draudimo už transporto priemonę NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmoką (2 b. t. 105 l.).
19. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė ir trys mirusio V. P. vaikai buvo susitarę, jog palikimą priims tik atsakovė, o vėliau jos priimtas po V. P. mirties turtas bus padalintas tarp visų V. P. šeimos narių (sutuoktinės A. P. ir mirusiojo trijų vaikų). Toks sprendimas buvo nulemtas to, kad du mirusiojo vaikai gyvena užsienyje (T. P. – Škotijoje, I. K. – Rusijoje). Dėl to, pasak šalių T. P. ir I. K. sudėtingiau būtų įforminti palikimo priėmimą. Būtent dėl to tarp ginčo šalių ir buvo susitarta, kad visi V. P. vaikai parašys atsisakymus nuo palikimo. Tačiau, pasak atsakovės, šalims ir trečiajam asmeniui I. K. susitarus dėl tokio palikimo įforminimo, I. K. visgi neatsisakė savo palikimo ir kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo.
20. Ieškovai paaiškino teismui, kad pateikdami pareiškimus dėl atsisakymo nuo palikimo, nesuprato visų teisinių tokių veiksmų pasekmių. Jie nežinojo, kad ieškovui T. P. atsisakius savo palikimo dalies teisę priimti palikimą pereidavo jo vaikams. Todėl iš esmės nebuvo galimas toks palikimo priėmimo įforminimas, kurio siekė V. P. šeimos nariai.
21. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis).
22. Pareiškimas dėl palikimo atsisakymo yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 1, 3 dalys). CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.63 straipsnio 4 dalis).
23. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.63 straipsnio 5 dalis). Suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais (CK 1.63 straipsnio 7 dalis).
24. Teismas, vertindamas šalių paaiškinimus dėl ieškovų suklydimo pateikiant notarei pareiškimus dėl tėvo palikimo atsisakymo, atsižvelgia į tai, kad ieškovės M. P. ieškinys teisme buvo paduotas 2018 m. liepos 30 d., kai trečiajam asmeniui I. K. dar nebuvo išduotas 2018 m. rugpjūčio 27 d. liudijimas apie palikimo priėmimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovų suklydimą nulėmė ne trečiojo asmens I. K. veiksmai, pareiškus notarų biure pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet kitos aplinkybės. Šią išvadą patvirtina ir pačių ieškovų paaiškinimai.
25. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog nuo pat V. P. mirties tarp jo šeimos narių (sutuoktinės A. P. ir trijų vaikų M. P., T. P. ir I. K.) buvo susitarimas, jog mirusiojo turtas turi būti paskirstytas sutuoktinei ir visiems jo vaikams. Ginčo šalys buvo susitarusios, kad ieškovai kaip V. P. vaikai atsisakys palikimo A. P. naudai, kad ši vėliau kaip vienintelis asmuo, priėmęs paliktą turtą, galėtų paskirstyti priimtą palikimą tarp jos ir visų pirmos eilės įpėdinių. Trečiasis asmuo I. K. nei patvirtino, nei paneigė šių ieškovų ir atsakovės paaiškinimų, tačiau šie paaiškinimai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl ieškovų suklydimo vertinimo.
26. Įvertinus ieškovų ir atsakovės paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovai nuo pat V. P. mirties siekė priimti mirusiojo palikimą, tačiau norėjo supaprastinti palikimo priėmimo procedūrą, apeidami tam tikrus procesus, sutelkdami visą po V. P. mirties paliktą turtą vieno asmens (atsakovės A. P.) dispozicijoje. Ieškovė paaiškino, kad ji ir ieškovas T. P. nežinojo, jog jam atsisakius savo palikimo dalies, ieškovo vaikai turės teisę kaip antros eilės įpėdiniai priimti V. P. palikimo dalį. Pažymėtina, kad ieškovų pareiškimuose nebuvo nurodyta, jog jiems žinoma ši konkreti palikimo atsisakymo pasekmė. Teismo vertinimu, kadangi ieškovai atsisakymais nuo palikimo siekė sutelkti visą tėvo paliktą turtą vieno asmens (A. P.) dispozicijoje, nebūdami teisininkais jie nenumatė ir negalėjo numatyti visų tokio atsisakymo pasekmių, t. y. kad ieškovui kaip pirmos eilės įpėdiniui atsisakius savo palikimo dalies, jam priklausanti palikimo dalis automatiškai netampa palikimą priėmusio asmens dalimi. Byloje nėra įrodymų, kad notarė Ž. Palaimienė buvo išaiškinusi šias galimas pasekmes ieškovams, todėl darytina išvada, kad ieškovai, atsisakydami savo tėvo palikimo, padarė klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, t. y. ieškovai suklydo, manydami, jog atsisakius T. P. jo palikimo dalies, ši dalis galės būti paveldėta tik mirusiojo sutuoktinės.
27. Teismo nuomone, šis suklydimas buvo esminis, kadangi tuo atveju, jei ieškovai žinotų apie tai, jog T. P. atsisakius savo palikimo dalies, teisė paveldėti jam skirtą palikimo dalį pereitų jo vaikams, ieškovai, labiau tikėtina, nebūtų atsisakę tėvo palikimo. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad šalys siekė sukoncentruoti tėvo paliktą turtą vieno asmens (t. y. atsakovės A. P.) dispozicijoje. Ieškovui atsisakius nuo savo palikimo dalies, įpėdinių, turinčių teisę paveldėti jo palikimo dalį, skaičius ne sumažėtų (kaip to siekė ieškovai), bet padidėtų (CK 5.11 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009). Teismo vertinimu, šis suklydimas galėjo lemti ne tik ieškovų kreipimąsi į teismą dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu, bet ir trečiojo asmens I. K. kreipimąsi į notarą per įstatymo nustatytą terminą. Todėl byloje negali būti padaryta vienareikšmiška išvada apie tai, kad būtent I. K. veiksmai galėjo lemti ieškovų kreipimąsi į teismą dėl jų pareiškimų pripažinimo negaliojančiais.
28. Kaip minėta, bylos duomenimis, ieškovai nėra teisininkai. Jų paaiškinimais, notarė, kurios kontoroje jie buvo pareiškę pareiškimus dėl palikimo atsisakymo, nebuvo jiems nurodžiusi palikimo atsisakymo detalių. Šalių teigimu, jie neturi didelės patirties paveldėjimo santykiuose. Teismas, įvertinęs šiuos ieškovų paaiškinimus, daro išvadą, kad jie padarė klaidingas prielaidas ne dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizika tektų jiems patiems. Ieškovai nurodo ieškiniuose, kad jie visą laiką siekė perimti ir faktiškai perėmė tėvo palikimą, mokėdami už jį sudarantį turtą mokesčius, rūpindamiesi tėvo nekilnojamais ir kilnojamais daiktais. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai siekia bei visada siekė būti faktiškai įtrauktais į įpėdinių, paveldėsiančių mirusiojo tėvo palikimą, sąrašą. Pagal teisinį reguliavimą palikimo atsisakymas sukelia tokias pačias teisines pasekmes kaip ir jo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis), t. y. nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą terminą, įpėdiniai praranda teisę paveldėti mirusiojo asmens turtą. Todėl atsižvelgiant į šį galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuojama, kad ieškovai kaip suklydę asmenys negali apginti savo teisių priimti tėvo palikimą jokiais kitais būdais kaip tik pareikšdami ieškinius dėl jų vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais tuo pagrindu, kad sandoriai buvo sudaryti dėl ieškovų esminio suklydimo (CK 1.63 straipsnio 7 dalis).
29. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovai įrodė, jog per trijų mėnesių nuo jų tėvo palikimo atsiradimo dienos jie pasirašė pareiškimus dėl tėvo palikimo atsisakymo dėl esminio suklydimo. Ieškovai suklydo dėl savo sudaromų sandorių ne dėl savo didelio neatsargumo bei neprisiėmę ir neturėdami pareigos prisiimti šių sandorių riziką. Ieškovai negali apginti savo teisių priimti tėvo paliktą turtą kitais būdais, todėl jų ieškiniai turi būti patenkinti, pripažįstant jų vienašalius sandorius dėl palikimo atsisakymo negaliojančiais nuo šių sandorių sudarymo momento (CK 1.90 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai yra vienašaliai, tenkinant ieškinį restitucija nagrinėjamu atveju netaikoma.
30. Patenkinus ieškovų ieškinį byloje spręstinas klausimas dėl šalių ir trečiojo asmens I. K. turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
31. Teismas, paskirstydamas šioje byloje šalių ir trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu iš esmės dėl savo veiksmų neteisingumo (sandorio, pasirašyto suklydimo įtakoje, pripažinimo negaliojančiu). Atsakovė ir tretieji asmenys nuo pat bylos pradžios neprieštaravo ieškinių tenkinimui. Todėl, teismo vertinimu, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminiai mokesčiai, sumokėti už ieškinio pareiškimus) neturi būti atlyginamos kitų procesų dalyvių sąskaita.
32. Trečiasis asmuo I. K., siųsdama teismui atsiliepimus į ieškovų ieškinį, turėjo 1554,24 RUB (21,03 Eur) pašto išlaidų, susijusių su šioje byloje pateiktų procesinių dokumentų siuntimu (1 b. t. 90, 95 l., 2 b. t. 16, 17 l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. K. iš esmės neprieštaravo ieškinių tenkinimui, tinkamai vykdė savo kaip trečiojo asmens procesines pareigas, daro išvadą, kad jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti priteistas ir proceso iniciatorių, t. y. ieškovų, lygiomis dalimis. Todėl vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 4 dalimi, iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 10,51 Eur iš kiekvieno, trečiajam asmeniui I. K. priteisiama 21,03 Eur jos turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
33. Valstybė šioje byloje turėjo 13,13 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1, 5 dalimis, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 6,56 Eur iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270-272 straipsniais, 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 96 straipsnio 1, 5 dalimis.
nusprendžia:
patenkinti ieškovų M. P. ir T. P. ieškinius atsakovei A. P..
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 8 d. pareiškimą dėl atsisakymo priimti palikimą po tėvo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, įregistruotą Vilniaus miesto 10-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. P1-3175.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 8 d. pareiškimą dėl atsisakymo priimti palikimą po tėvo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, įregistruotą Vilniaus miesto 10-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. P1-3173.
Priteisti iš ieškovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui I. K., gim. (duomenys neskelbtini), 10,51 Eur (dešimt Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui I. K., gim. (duomenys neskelbtini), 10,51 Eur (dešimt Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,56 Eur (šešis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,
Priteisti iš ieškovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,56 Eur (šešis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybės naudai priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.