Kauno apygardos teismo nutartis

2007-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1267-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-21
Bylos Nr.
2S-1267-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
Pareiškėjas
O. L.
Kategorijos
  • 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1267-378/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Nijolė Urbonienė
Procesinio sprendimo kategorija 116.10.1, 118.1, 121.14, 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. nutarties civilinės bylos nutraukimo klausimu ir dėl 2007 m. liepos 27 d. nutarties rašymo apsirikimo ištaisymo klausimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. L. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas J. M. , miręs 1971-10-10, iki 1945 m. nuosavybės teisėmis valdė gyvenamą namą ir ūkinius pastatus dabartiniame 10,85 ha žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , Birštono sav., (duomenys neskelbtini) kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) , Birštono vienkiemio kvartale.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 16 d. nutartimi (po rašymo apsirikimo ištaisymo – 2007- m. liepos 17 d. nutartimi) civilinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodytame sklype šiuo metu yra sodyba su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, todėl konstatavo, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jai nesukels teisinių pasekmių. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi 2002-11-10 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.423 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ 10.2 p., nustatančiu, jog viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą su vienu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, taip pat 2005-12-29 LAT Senato nutarimu Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“, nurodančiu, jog teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.).

Prienų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 27 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad 2007 m. liepos 17 d. priimtoje nutartyje yra klaidingai nurodyta jos priėmimo data – 2007 m. liepos 16 d., kai turėtų būti 2007 m. liepos 17 d. Teismas ištaisė rašymo apsirikimą, kadangi laikė, jog rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia nutarties esmės.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja O. L. prašo pirmosios instancijos teismo 2007-07-16 ir 2007-07-27 nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Skunde nurodoma, jog nutartys yra nepagrįstos, priimtos pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai netaikė CPK 445 str. sąlygų, numatančių, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, kadangi pareiškėja prašė nustatyti būtent tokį faktą, nuo kurio priklauso jos asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad 10,85 ha sklype ir toje pačioje vietoje šiuo metu yra sodyba su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, kadangi minėtas gyvenamas namas yra kitame – 1.15 ha sklype. Tai patvirtina Pažymėjimas apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b.l.10, 37). Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai tapatina namų valdą su 1.15 ha sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ir 10,85 ha žemės ūkio paskirties žemę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Todėl, atsižvelgiant į tai, kad yra du atskiri sklypai - 10,85 ha ir l,15 ha, teismas nepagrįstai vadovavosi 2002-11-10 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.423 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo", 10.2 p. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad abu sklypai 2002-12-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. ir Birštono sav.)“ buvo suteikti pareiškėjai. Teismui pateiktas archyvinis 1928 m. dokumentas „Liudijamasai nutarimas" (b.l.15), kuriuo patvirtintas senosios sodybos plotas - 25 arai, o visas žemės plotas - 10 ha su rubežiais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Birštono savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas, vadovaudamasis CPK 44 str. 1 d. ir LR aplinkos ministro įsakymu Nr.423 patvirtinto Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento 10.2 punktu, civilinę bylą nutraukė pagrįstai, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad nurodytame sklype ir vietoje jau yra sodyba su priklausiniais, nustatytas juridinis faktas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Be to, pareiškėja nepagrindė, kokias teisines pasekmes turėtų jos prašomas nustatyti juridinis faktas. Suinteresuoto asmens nuomone, iš bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos tėvo valdyti pastatai (gyvenamasis ir ūkinis) dėl blogos būklės buvo išardyti ir perstatyti kitoje to paties sklypo vietoje. Tie patys pastatai yra išlikę iki šiol ir aplink juos suformuotas 1,15 ha namų valdos sklypas. Kauno apskrities viršininko 2002-12-06 įsakymu Nr.02-07-6890 pareiškėjai buvo suteikti minėtas 1,15 ha namų valdos sklypas bei su juo besiribojantis 10,85 ha žemės ūkio paskirties sklypas. Todėl, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, būtų sudaryta prielaida atstatyti jau esamą sodybą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjos tėvo valdyti pastatai dėl blogos būklės buvo išardyti ir perstatyti kitoje to paties sklypo vietoje. Šie pastatai išlikę iki šiol ir aplink juos suformuotas 1,15 ha žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - namų valdai. Suinteresuoto asmens nuomone, net darant prielaidą, kad iki perkėlimo į dabartinio 1,15 ha žemės sklypo ribas buvę gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas pateko į dabartinio 10,85 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ribas, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, kadangi tai sudarytų prielaidas jau atstatytą sodybą atstatyti antrą kartą ir vietoj vienos buvusios sodybos atsirastų dvi esamos sodybos, o tai prieštarautų LR saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas gali nustatyti tik tuos juridinius faktus, kurie sukels asmeniui asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta byloje A.L.v.Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-474/2001). Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais bei poįstatyminiais aktais, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pagrindą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja O. L. prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jos tėvas J. M. , miręs 1971-10-10, nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus dabartiniame 10,85 ha žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , Birštono sav. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) Birštono vienkiemio kvartale iki 1945 m. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja šį faktą prašė nustatyti tikslu gauti leidimą statybai šiame sklype. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šis žemės sklypas patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją ir jam yra taikomi nacionalinių ir regininių parkų naudojimo apribojimai (b.l.10).

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių, sodų liekanų, taip pat sodybose, pažymėtose vietovės ar kituose planuose. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju (pastatu) namu ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Tokiu būdu, konstatavimas fakto, kad draustinio teritorijoje esančiame sklype yra išlikę sodybos liekanos gali sukurti asmeniui teisines pasekmes – leidimą statyti šiame sklype.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių ir bylą nutraukė. Teismas rėmėsi 2002 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.423 patvirtintu „Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamentu“, kurio 30.2. punktu nustatyta, kad regioniniame parke projektuojamose, atkuriamose ir esančiose sodybose (namų valdose) viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su vienu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais. Teismas sprendė, kad pareiškėjos sklype šiuo metu jau yra viena sodyba su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, tačiau kuo tokia išvada grindžiama, nutartyje nenurodė.

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos nutarties negalima laikyti pagrįsta ir teisėta. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos vardu nuosavybės teise yra įregistruoti du žemės sklypai: 1)10.85 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.10,52); ir 2)1,15 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr.6908/0001:134, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.37). Šias aplinkybes patvirtina ir kartografinė medžiaga (b.l.11, 81). Iš b.l.84 esančios pažymos matyti, kad būtent sklype 1,15 ploto yra namų valdos paskirties žemė ir būtent ji yra užstatyta, tuo tarpu duomenų apie kokį nors užstatymą 10,85 ha ploto sklype jokių duomenų byloje nėra.

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių, nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų analize. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti byloje esančius įrodymus ir spręsti bylą iš esmės. Jau minėto reglamento 7 punktas nustato, kad buvusios sodybos faktas gali būti įrodomas teismo sprendimu. Toks faktas gali būti nustatytas tik įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal CPK 185 straipsnio taisykles. Tuo tarpu statybos leidimo išdavimas yra ne teismo, o tam tikrų valstybinių institucijų kompetencija, kurios ir gali spręsti ar toks leidimas gali būti išduotas.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, byla perduotina pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo.

2007 m. liepos 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi ja buvo ištaisytas rašymo apsirikimas naikinamoje nutartyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. (po rašymo apsirikimo ištaisymo liepos 17 d.) nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš esmės.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius