- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- eI3-7827-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00391-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- S. V., A. G.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Šveiteris
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V. ir A. G. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. V. ir A. G. kreipėsi į teismą skundu prašydami panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2023-05-10 raštu Nr. 19-1188(18.13Mr) „Dėl valstybinės žemės prijungimo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ įformintą administracinį sprendimą nepritarti pareiškėjų A. G. ir S. V. 2023-04-17 prašymui „Dėl valstybinės žemės prijungimo“ ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pašalinti padarytą pažeidimą – pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų A. G. ir S. V. 2023-04-17 prašymą „Dėl valstybinės žemės prijungimo“ ir priimti dėl jo naują administracinį sprendimą.
Skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai nurodo, kad A. G. ir S. V. nuosavybės teise valdo 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (toliau - Žemės sklypas). Paaiškina, jog 2023-04-17 raštu pareiškėjai kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydami leisti atlikti Panevėžio miesto teritorijos dalyje, kurioje yra Žemės sklypas, galiojančio detaliojo plano koregavimą arba keitimą, numatant prijungti tarp Žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuris būtų sujungiamas su Žemės sklypu, nekeičiant esamos Žemės sklypo paskirties. Ginčijamu raštu atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nurodydama, jog prašomas prijungti įsiterpęs valstybinės žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 (toliau – Nutarimas), kuriuo patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), 2.15 papunkčio nuostatose nurodytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes prijungiamos valstybinės žemės sklypo plotis yra didesnis nei 10 metrų. Argumentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas 2.15 punkte nurodytus žemės sklypo, kuris gali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu požymius, yra konstatavęs, jog žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Mano, kad valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjai siekia prijungti prie Žemės sklypo, visas šias sąlygas atitinka. Pabrėžia, jog įsiterpęs valstybinės žemės plotas tiek vakarinėje, tiek ir rytinėje pusėse ribojasi su valstybinės žemės plotais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 bei 2 punktuose, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus, dėl kurių minėti valstybinės žemės plotai priskirtini neprivatizuotinai valstybinei žemei, užimtai Panevėžio miesto savivaldybės kelių, su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus reikalingais šių kelių plėtrai, užimtai bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (esamai ir suplanuotai 5 m pločio asfaltuotai gatvei nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo bei (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat suplanuotam ir esamam bendro naudojimo 12 m pločio asfaltuotam privažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei jame esančią prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelę). Akcentuoja, kad vien ta faktinė aplinkybė, jog minėti statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo jais užimtos valstybinės žemės ploto vertinti kaip laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ginčijamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų, nes jis nėra tinkamai motyvuotas. Pažymėjo, kad atsiliepime į skundą atsakovė nurodo papildomus argumentus, kurių teismas neturėtų vertinti. Tvirtino, kad gretima prašomam prisijungti valstybinės žemės plotui žemė yra užstatyta statiniais, todėl negali būti laikoma laisva valstybine žeme. Pabrėžė, jog atsakovės atsiliepime į skundą klaidingai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos žemės įstatyme apibrėžta žemės sklypo sąvoka, kadangi tai neatitinka faktinės situacijos.
Akcentavo, jog Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015-11-26 sprendimu Nr. 1-329 patvirtintu Panevėžio miesto (pietinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu (toliau ir – Specialusis planas) yra suformuoti gatvių žemės sklypai, tarpe jų ir (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri pagal Specialųjį planą turi aiškias ribas. Nors (duomenys neskelbtini) gatvė kaip statinys nėra registruota, tačiau ji nurodyta teritorijų planavimo dokumente, todėl toks valstybinės žemės plotas nėra laisvas. Teigė, kad pietinėje pusėje esantis žemės plotas nėra laisvas, nes jame taip pat yra statiniai – 84 vietų stovėjimo aikštelė, numatyta galiojančiame detaliajame plane, kuriam yra pritarusi tiek atsakovė, tiek tretysis suinteresuotas asmuo. Dėl neaiškių priežasčių aikštelė neregistruojama nuo 2006 m., tačiau ja faktiškai naudojamasi. Argumentavo, jog prašomame prisijungti valstybinės žemės plote yra bent 5 inžineriniai tinklai, kelio pasaugos zona, šlaitas ir kt., kas akivaizdžiai neleidžia tinkamai suformuoti ir naudoti šį sklypą. Neginčijo, kad žemės plotas neatitinka siauros juostos sąvokos, siekiamos įsigyti valstybinės žemės plotas – 64 kv. m.
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundo reikalavimais nesutinka. Pabrėžia, kad valstybinės žemės pardavimo tvarka yra reglamentuota imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos plečiamai. Valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių konkretus baigtinis sąrašas išvardintas teisės aktuose, kuomet valstybinė žemė gali būti parduodama ne aukciono būdu. Atkreipia dėmesį, jog viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Paaiškina, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015-11-26 sprendimu Nr. 1-329 patvirtintas Panevėžio miesto (pietinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialusis planas numato, jog prašomo prijungti valstybinės žemės ploto šiaurinė pusė ribojasi su esama D1 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatve, o vakarinė pusė ribojasi su pravažiavimu prie toje teritorijoje esančių žemės sklypų, jungiančiu (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) gatvę. Pažymi, kad nei (duomenys neskelbtini) gatvė, nei minimas asfaltuotas pravažiavimas neturi aiškių nustatytų ribų, kadastro duomenų ir šiems statiniams teisinė registracija neatlikta. Akcentuoja, kad šie inžineriniai statiniai, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvė ir asfaltuotas pravažiavimas neturi aiškių nustatytų ribų, kadastro duomenų bei jiems neatlikta teisinė registracija. Pažymi, jog rytinė valstybinio žemės ploto, kurį prašoma prisijungti, pusė ribojasi su valstybiniu žemės plotu, kuriame yra įrengtas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini), Panevėžys, taip pat automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ši valstybinė žemė bei joje esantys statiniai taip pat neturi nustatytų ribų, kadastro duomenų ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka netgi siauros juostos sąvokos, kadangi jo plotis yra didesnis nei 10 metrų. Mano, jog ginčo teritorijoje būtų galima teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir atskirą valstybinės žemės sklypą, kurio dydis būtų apie 6 arus. Tvirtina, kad nėra tenkinama nei viena iš būtinų sąlygų įsiterpusiam valstybinės žemės plotui prisijungti, kuris būtų sujungtas su pareiškėjų žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžys.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad rytinėje prašomo prisijungti valstybinės žemės ploto pusėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė nėra registruota, tikslių šios aikštelės ribų nėra. Sutiko, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, priešingai nei nurodyta atsiliepime, yra įregistruota, tačiau žemės sklypas gatvei eksploatuoti nėra suformuotas. Vakarinėje prašomo prisijungti valstybinės žemės ploto pusėje yra (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri nesuformuota ir neįregistruota. Atkreipė dėmesį, kad Specialiuoju planu žemės sklypai yra suplanuojami, o juos įregistravus – jie tampa suformuotais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutinka. Argumentuoja, kad pareiškėjų prašomas prisijungi valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti. Sutiko su atsakovės atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2023-05-10 rašto Nr. 19-1188(18.13Mr) „Dėl valstybinės žemės prijungimo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai A. G. ir S. V. 2023-04-17 prašymu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydami leisti atlikti detaliojo plano koregavimą arba keitimą, numatant prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuris būtų sujungiamas su pareiškėjų žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, unikalus Nr. 4400-0540-1883, nekeičiant esamos sklypo paskirties. Ginčijamu 2023-05-10 administraciniu sprendimu Nr. 19-1188(18.13Mr) Panevėžio miesto savivaldybės administracija pareiškėjų prašymui nepritarė, nustačiusi, kad prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžys, neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatose nurodytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes prijungiamos valstybinės žemės sklypo plotis yra didesnis nei 10 metrų.
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-09-30, 2005-07-08, 2005-08-23, 2007-05-23, 2007-11-23, 2009-03-02 nutarimus). Taigi šiais atvejais turi būti laikomasi visų teisės aktų numatytų reikalavimų ir kartu nepažeidžiamas viešasis interesas.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos”.
Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono privačių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Ši teisės norma detalizuota Nutarime, kurio 2.15 punktas numato, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
Žemės įstatyme, taip pat paminėtame poįstatyminiame teisės akte įtvirtintas imperatyvus teisinio reguliavimo mechanizmas reiškia, jog pagal bendrąją taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. Taigi, tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Tuo siekiama Lietuvos valstybėje užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės bei valstybės biudžetus gavimą. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis (ne viešo aukciono būdu) įsigyti valstybinės žemės plotą, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011).
Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą bei remiantis esama teismine praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų siekiama įgyvendinti subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono įsiterpusį valstybinį žemės sklypą - gali būti įgyvendinta tik tada, kai yra įvykdoma visuma minėtuose teisės aktuose nurodytų faktinių sąlygų: 1) turi būti laisvos valstybinės žemės plotas, neviršijantis 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose, 2) jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, 3) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ar miškų sklypų (plotų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2010, 2010-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2010, 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008).
Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 0,25 ha žemės sklypo (naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), unikalus Nr. 4400-0540-1883, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Prie minėto pareiškėjams priklausančio žemės sklypo šiaurinės ribos yra laisvas valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjai vertina kaip įsiterpusį ir siekia prisijungti. Šis valstybinės žemės plotas vakarinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, šiaurinėje pusėje – (duomenys neskelbtini) gatve, rytinėje pusėje - su valstybiniu žemės plotu, kuriame yra įrengtas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini), Panevėžys, taip pat automobilių stovėjimo aikštelė. Pareiškėjai skunde ir jų atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog vakarinėje valstybinės žemės ploto dalyje esanti (duomenys neskelbtini) gatvė yra suplanuota Specialiuoju planu kaip D1 kategorijos gatvė ir vertino, kad teritorijų planavimo dokumentu suprojektuoti gatvės sprendiniai yra pakankamas pagrindas konstatuoti gatvės žemės sklypo suformavimo faktą. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pareiškėjų pozicija nesutinka, nes (duomenys neskelbtini) gatvė prie ginčo žemės yra tik suprojektuota, tačiau nėra suformuota. Nekilnojamųjų daiktų formavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje, kurio 4 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį žemės sklypu laikomas žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad loginiu, lingvistiniu bei teleologiniu būdu aiškinant Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, minėtoje normoje naudojama konstrukcija „įsiterpę tarp privačių žemės sklypų [...] ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų)“ reiškia, jog keliai, gatvės turi realiai egzistuoti, t. y. šie susisiekimo infrastruktūros objektai turi būti pastatyti, įrengti ir realiai užimti atitinkamą žemės plotą bei turėti užimamos žemės ribas, į kurias atsižvelgiant ir galima būtų vertinti ar konkrečioje teritorijoje yra žemės plotų, kurie galėtų būti įvardinti kaip įsiterpę žemės plotai tarp privačių žemės sklypų bei kelių (gatvių). Aptariama Nutarimo norma nenumato, kad įsiterpusiu žemės plotu galima būtų įvardinti kokį nors žemės plotą tarp privataus žemės sklypo bei teritorijų planavimo dokumente numatyto, tačiau realiai nesuformuoto žemės sklypo. Spręstina, kad šiuo atveju pareiškėjų siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte apibrėžtos įsiterpusio žemės ploto sąvokos, kadangi šalia šio valstybinės žemės ploto yra nesuformuota (duomenys neskelbtini) gatvė. Atsižvelgiant į tai, kiti skunde bei teismo posėdžio metu nurodyti argumentai (pvz. dėl laisvo valstybinės žemės ploto šiaurinėje ir rytinėje dalyje esančių teritorijų) nebeturi teisinės reikšmės valstybinės žemės ploto kaip įsiterpusio vertinimui, todėl plačiau dėl jų nebepasisakoma.
Pažymėtina, jog įprastai įsiterpusiu sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau Nutarimo 2.15 punkte yra numatyta išimtis - kai įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įsiterpusio taip pat privačių ir kelių (gatvių) plotis neviršija 10 metrų. Būtent šią aplinkybę ginčijamu sprendimu ir vertino atsakovė, nurodydama, jog prašomo prijungti valstybinės žemės sklypo plotis yra didesnis nei 10 metrų. Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu šios aplinkybės neginčijo, pripažino, kad laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto siauros juostos apibrėžimo. Akcentuotina, jog pareiškėjai A. G. ir S. V. 2023-04-17 prašymu kreipdamiesi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių, savo prašyme nedetalizavo, kokiu pagrindu jie vertina laisvos valstybinės žemės ploto atitikimą Nutarime įtvirtintai įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, todėl atsakovės atsakymas, kad prijungiamos valstybinės žemės plotis viršija 10 metrų ir neatitinka Nutarimo nuostatų, vertintinas kaip pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų nurodyti ginčijamo administracinio akto turinio trūkumai nėra esminiai, nes jie nesukliudė šio rašto adresatams suprasti atsakovės sprendimo esmę (2023-04-17 prašymo netenkinimą) bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, konstatuotina, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2023-05-10 raštu Nr. 19-1188(18.13Mr) „Dėl valstybinės žemės prijungimo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų 2023-04-17 prašymą, todėl skundas dalyje dėl šio administracinio akto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti jų 2023-04-17 prašymą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą administracinį aktą, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat netenkinamas.
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų skundą atmetus kaip nepagrįstą, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų S. V. ir A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.