Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (B. T.), gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, B. T., asmens kodas a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, aukštojo išsilavinimo, netekėjusiai, nedirbančiai, nustatytas 50 proc. neįgalumas, gyvenančiai (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. T. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėdama suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: ji, 2016 m. spalio 16 d., apie 16.00 val., sirgdama lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, viešoje vietoje, gatvėje ties Salomėjos Neries g. 109, Vilniuje, stebint kitiems asmenims, be jokios pagrįstos priežasties, išlipusi iš automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie N. V. ir J. G., įžeidinėjo pastarąsias necenzūriniais žodžiais, užtvėrusi kelią neleido N. V. ir J. G. eiti toliau, o, N. V. pradėjus skambinti į policiją, ją stumdė ir suduodama per ranką bandė atimti telefoną, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais B. T. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. V. parodė, jog įvykio dieną kartu su savo vaiku bei drauge J. G. ir šios vaikais buvo išėjusi pasivaikščioti. Ruošėsi vaikų „Rudenėlio“ šventei, ėjo prisirinkti lapų. Einant S. Neries gatve, už 109 namo, netoli miškelio, iš galo privažiavo ir sustojo raudonos spalvos „Peugeot“ markės automobilis, iš kurio išlipo jai nepažįstama moteris. Pastaroji ėmė kalbėti kažkokius kliedesius, nebuvo įmanoma suprasti minties, ko moteris nori. Klausė pastarosios, ko šiai reikia, tačiau ši bėrė neadekvačius žodžius, vadino jas su drauge raganomis, išsakė necenzūrinius žodžius. Norint praeiti į priekį, moteris neleido, užstojo kelią. Nukentėjusioji nurodė pasakiusi, kad kvies policiją, norėjo nufotografuoti moters automobilio valstybinius numerius. Išsitraukus telefoną, moteriškė pradėjo stumdytis, norėjo atimti telefoną, sudavė per ranką, po ko telefonas nukrito ant žemės. Matydami tokią situaciją, vaikai išsigando, kažkuris pradėjo verkti. Pro šalį važiuojant kažkokiam automobiliui, pradėjo moti ranka, po ko automobilis sustojo, išlipo vyriškis ir atėjo prie jų. Pamačiusi vyriškį, moteris sėdo į savo automobilį ir, nelaukdama prašymų pasilikti, sulaukti policijos ir išsiaiškinti situaciją, sėdo į automobilį ir dideliu greičiu išvažiavo. Įvykio metu nukentėjusioji nebuvo sužalota, tačiau susijaudino dėl tokio nepažįstamos moters elgesio, juo labiau, kad ši dar ir vairavo. Buvo aišku, kad su pastarąja kažkas negerai (svarstė, kad gal pavartojusi alkoholio ar narkotinių medžiagų, nors jokio kvapo nejuto, kalba buvo aiški, tik dėstomų minčių nebuvo įmanoma suprasti). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė dar konkretesnes aplinkybes, teismui perskaičius šiuos jos parodymus, nukentėjusioji N. V. patvirtino, kad jie surašyti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. V. parodė 2016-10-16, apie 16.00 val., kartu su savo vaiku M. V., gim. 2008-01-28, ir drauge J. G. bei jos vaikais E., kuriam buvo 7 metukai, ir A., kuriam buvo 5 metukai, ėjusi pasivaikščioti S. Nėries gatve, netoli šunų prieglaudos. Pastebėjo, kaip prie jų privažiavo „Peugot“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jame sėdėjo jai nepažįstama moteris, kuri sustojusi išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jų. Moteris pradėjo kalbėti, tačiau ji nesuprato nei apie ką, nei dėl ko. Moteris pasakė „jumyse gyvena boba“, liepė užsisegti jai striukę, o, kai jos vaikas pradėjo sakyti „ką tu darai mano mamai“, ji vaikui atsakė „šitos bobos prostitutės“. Ji pasakė moteriai atsitraukti, kadangi norėjo su vaikais praeiti, bet pastaroji niekur nesitraukė, užtvėrė kelią, neleisdama jiems eiti toliau. Tuo metu ji (N. V.) išsitraukė telefoną, norėdama skambinti policijai ir ketindama nufotografuoti moters automobilio valstybinius numerius. Minėta moteris pradėjo ją stumdyti ir bandė atimti jos telefoną (kai ji mėgino nufotografuoti jos automobilio valstybinius numerius). Tuo metu ji paskambino policijai, kadangi norėjo pranešti apie moters neadekvatų elgesį. Moteris bandė išvažiuoti, nukentėjusioji atsistojo prieš moters automobilį ir, kol neatvyko policijos pareigūnai, nenorėjo leisti šiai pasišalinti. Tada moteris pradėjo važiuoti ant jos. Fizinio skausmo nepatyrė, sužalojimai nepadaryti (b. l. 22).

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji J. G. parodė, kad įvykio dieną buvo išėjusi pasivaikščioti kartu su savo dviem mažamečiais vaikais bei drauge N. V. ir jos sūnumi. Vienu momentu iš galo privažiavo „Peugoet“ markės automobilis, iš kurio išlipusi nepažįstama moteris ėmė kažką neaiškiai kalbėti (nebuvo įmanoma suprasti, ko šiai reikia), įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jos su drauge kelis kartus paklausė šios, ko jai reikia, tačiau moteriškė nieko normaliai nepasakė, o tik nesuprantamai kažką kalbėjo. Tuomet jos paprašė, kad ši pasitrauktų ir leistų jiems eiti, tačiau moteriškė niekur nesitraukė. Pastaroji priėjo arti, praktiškai lietėsi savo kūnu. Bandė ją apeiti, tačiau ši neleido, niekur nesitraukė. Nebuvo net bendrais bruožais įmanoma suprasti, kas jai yra ir ko ji nori. Tuomet jos pasakė, kad skambins į policiją. Draugė dar norėjo nufotografuoti moters automobilio valstybinius numerius, tačiau moteris neleido. Tuo metu buvo bendras chaosas, kažkuris iš vaikų ėmė verkti. Visų smulkmenų tiksliai nebeatsimena. Kiek gali nurodyti, tai, N. išsitraukus telefoną, moters ėmė stumdytis, neleido skambinti policijai. Moteris atsitraukė ir išvažiavo tik tada, kai vis dėlto pavyko paskambinti policijai, be to, sustojo pro šalį važiavęs automobilis, kurio vairuotojas atėjo prie jų, klausdamas, kas atsitiko. Tuomet moteris nereaguodama į prašymus pasilikti ir sulaukti policijos, stumtelėjo ją (J. G.), norėdama atsisėsti į savo automobilį, po ko nuvažiavo. Policijos pareigūnai atvyko vėliau, kai jos su N. V. ir vaikais atėjo prie draugės namo, prie kurio pareigūnų dar laukė 20-30 min. Šis įvykis sukėlė neigiamas emocijas, sutrikdė dieną, dar kurį laiką lydėjo baimė, buvo nejauku. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji J. G. patvirtino, kad jie surašyti teisingai, galima jais vadovautis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. G. parodė 2016 m. rudenį, kartu su drauge N. V., jos berniuku ir savo vaikais, ėjusi pasivaikščioti. S. Nėries gatvėje, praėjus šunų prieglaudą ir toliau einant takeliu, kairėje kelio pusėje šalia jų sustojo automobilis, atrodo, „Peugeot“ markės, tamsiai raudonos arba bordo spalvos, valstybinio numerio nebepamena. Iš automobilio iššoko jai nepažįstama moteris ir, pribėgusi prie jų, nerišliai pradėjo kažką kalbėti. Iš pradžių pagalvojo, kad jai reikalinga pagalba, bet nesuprasdama, ką moteris kalba, paprašė jos nusiraminti ir ramiai, aiškiai pasakyti, ko ši nori. Bet moteris toliau šūkavo, kažką nerišliai kalbėjo, jos kalboje nebuvo jokios minties. Pastaroji kažką kalbėjo apie gyvenimo prasmę, lyg tai apie Dievą. Suprasdama, kad nepavyks susikalbėti, paprašė moteris pasitraukti, nes ši buvo priėjusi labai arti, ir leisti jiems eiti toliau. Moteris nereagavo, neatsitraukė, o, atvirkščiai, prišoko prie jų dar arčiau, be to, atsirado agresija. Ar ji, ar N. dar kelis kartus prašė jos pasitraukti, tačiau pastaroji nesitraukė ir pradėjo šaukti jų vaikams „ar Jūs žinote, kad Jūsų mamos prostitutės“, be to, pradėjo vadinti jas necenzūriniais žodžiais. Šokinėdama prieš juos, moteris neleido eiti į priekį, apeiti jos nebuvo galimybės, nes ši ėjo prieš juos atbulomis. Kažkuris iš vaikų pradėjo verkti. Tada, atrodo, N., išsitraukė telefoną ir jos garsiai pasakė moteriai, kad skambins į policiją. Šiuo metu jau tiksliai nepamena, bet, atrodo, moteris trenkė per N. telefoną ir šis iškrito ant žemės. Jai atrodo, kad N. tuo metu jau buvo paskambinusi 112 ir kalbėjo telefonu, o ji (J. G.) ieškojo telefono, norėdama nufotografuoti tos moters automobilio valstybinį numerį, tačiau, būdama susijaudinusi, rankinėje nerado telefono. Tuo metu pro šalį važiavo nepažįstami asmenys (jauna mergina ir vaikinas), kurie sustoję paklausė, kas nutiko. Jos pradėjo sakyti, kad prie jų prisikabino moteris, nesupranta, ko ši nori. Tuo metu moteris įsėdo į savo automobilį. Ji moteriškei dar sakė niekur nevažiuoti, kadangi yra iškviesta policija, bet pastaroji labai greitai įsėdo į automobilio saloną. N., stovėdama prieš automobilį, tuo metu dar kalbėjo su policijos pareigūnais, tuo tarpu moteris, nekreipdama dėmesio, po truputį važiavo į N. pusę ir ši privalėjo pasitraukti. Moteris išvažiavo, policijos pareigūnai atvyko vėliau, kai jie jau buvo prie N. namo. Moteris buvo apie 40-50 metų, apie 170 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, tamsios spalvos plaukų (iki pečių) (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojos J. R. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyriausioji patrulė) parodė, jog 2016-10-16, tarnybos metu, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., apie 16 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad 15.43 val., S. Nėries g. 109, Vilniuje, prie dviejų pranešėjų privažiavo raudonos spalvos ‚Peugeot“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipusi moteris puolė pranešėją su vaikais, pradėjo stumdyti, vaikai išsigando, po ko minėta moteris sėdo į savo automobilį ir pasišalino link Bajorų. Jiems atvykus minėtu adresu, juos pasitiko dvi moterys – J. G. ir N. V., kurios paaiškino, kad prie jų su vaikais buvo privažiavusi nepažįstama moteris, kuri išlipusi iš savo automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie jų, pradėjo jas stumdyti, vartojo necenzūrinius žodžius, kažką kalbėjo apie Dievą, elgėsi neadekvačiai, buvo matyti, kad moteris turi psichikos sutrikimų. Viena iš pranešėjų papildė, kad moteris įsėdo į savo automobilį, o ji, padėjusi ranką ant automobilio kapoto, bandė pastarąją sustabdyti, tačiau moteris, nepaisydama jokių kliūčių, pradėjo važiuoti, bandydama ją partrenkti bei nuvažiavo link Bajorų. Iš pranešėjos paimtas pareiškimas (b. l. 35).

Be kita ko, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, B. T. neigė atlikusi įstatymo uždraustus veiksmus, parodė dienos metu savo automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi S. Nėries gatve, duobėtu, neasfaltuotu keliu, už parduotuvės „BIG“. Per visą kelią neleisdamos jai pravažiuoti, ėjo dvi moterys ir 3 ar 4 vaikai. Ji sustojo, išlipo iš automobilio ir pasakė leisti jai pravažiuoti. Viena iš moteriškių jai kažką atsakė, galbūt necenzūriniais žodžiais. Ką būtent atsakė į jos prašymą, jau nepamena, tačiau atsakė nemandagiai, dėl ko ji susinervino, atsakė pastarajai pasižiūrėti į savo išvaizdą, o tada auklėti kitus. Atsimena, kad tos moters išvaizda buvo netvarkinga, dėvėjo daug drabužių, kurie buvo neužsegti. Jokių muštynių tarp jų nebuvo. Ar ji moteriai sakė kokius nors necenzūrinius žodžius, nepamena. Joms apsižodžiavus, moteris pradėjo skambinti į policiją, o ji apsisuko, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Moters nestūmė ir prie jos nesilietė. Tarp jų kilo tik žodinis konfliktas, telefono iš pastarosios neatiminėjo, neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką (b. l. 56).

Nukentėjusiosios N. V. pareiškime, taip pat pareiškimo patikslinime nurodytos aplinkybės, kurios analogiškos nukentėjusiosios parodymams (b. l. 19, 20).

Tyrimo metu iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas garso įrašas, kuriame užfiksuotas N. V. pokalbis su BPC operatore. Šis garso įrašas (3.07 min. trukmės) yra apžiūrėtas 2017-10-23 apžiūros protokolu, kuriame detaliai surašytas viso pokalbio turinys (b. l. 38-39).

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, B. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad B. T. pažeidė viešąją tvarką. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas grindžiamas nukentėjusiųjų N. V. ir J. G., kurios abi buvo tiesiogiai apklaustos teismo posėdyje, parodymais. Nukentėjusiųjų parodymai sutampa tiek tarpusavyje, tiek atitinka esmines ikiteisminiame tyrime nurodytas pačių aplinkybes, taip pat N. V. pareiškimo bei pareiškimo patikslinimo turinį. Teismas kaip rašytine medžiaga remiasi ir liudytojos J. R. apklausos protokolo duomenimis. Informatyviu laikytinas apžiūros protokolas, kuriame yra išdėstytas išsamus telefoninio pokalbio tarp nukentėjusiosios N. V. ir BPC operatorės turinys. Iš šio garso įrašo turinio matyti, kad nukentėjusiosios iš karto po įvykio (iš esmės skambučio pradžioje B. T. dar nebuvo spėjusi išvažiuoti iš vietos) nurodytos aplinkybės pilnai atitiko vėlesnius jos parodymus. B. T. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, matant aplinkiniams, taip pat ir mažamečiams asmenims. Pastaroji be jokios priežasties pristojo prie nukentėjusiųjų, įžeidinėjo jas, neleido joms ir vaikams eiti, o, N. V. ėmus skambinti į policiją, to neleido daryti, stūmė, sudavė per ranką, bandydama paimti telefono aparatą. Toks elgesys vertintinas kaip įžūlus, nesuderinamas su visuomenėje nustatytomis elgesio normomis, prieštaraujantis visuomenės rimčiai ir tvarkai. Nukentėjusiosios N. V. ir J. G. dėl kilusios situacijos pasijuto nejaukiai, išsigando, buvo sutrikdytas jų laikas, iškviesti policijos pareigūnai. B. T. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėtį.

B. T. neteista (b. l. 70), administracinėmis nuobaudomis bausta (b. l. 62-63, 67-69), nedirbanti (b. l. 65), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2017-02-06 iki 2017-03-07, diagnozė – paranoidinė šizofrenija (b. l. 72), taip pat dėl analogiškos diagnozės nuo 2017-05-31 iki 2017-06-27 gydyta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje Psichosomatinių susirgimų skyriuje (b. l. 84), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 74), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 73).

Specialisto išvada Nr. 89TPK-498/2017 konstatuota dėl B. T. diagnozuoto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos esant tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 84).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi B. T. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 91-92).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-60/2018 nurodyta, kad 1) B. T. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2016-10-16) konstatuotinas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 2) šiuo metu B. T. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl savo psichikos būsenos ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 3) B. T. lėtinis psichikos sutrikimas vystėsi palaipsniui, 2017 m. jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija; 5) su B. T. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jos šaukti į teismą. Dėl savo psichikos būsenos B. T. gali apibūdinti tam tikras faktines byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, tačiau dėl klinikiniame vaizde vyravusių mąstymo formos ir turinio sutrikimų tuometinių savo veiksmų esmę ji vertino kliedėjimiškai, iškreiptai, negalėjo suvokti tokių veiksmų teisinės ir moralinės reikšmės, adekvačiai numatyti savo elgesio pasekmių: šiuo metu ji išlieka nekritiška buvusiai psichozinei simptomatikai ir tuometiniams savo elgesiui; 6) B. T. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemonės - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 107-111).

Teismo posėdyje apklausta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė ekspertė A. S. patvirtino ekspertizės akte duotas išvadas. Pažymėjo, kad remiantis medicininiais dokumentais nustatyta, jog B. T. psichikos sutrikimas pasireiškė nuo 2007 m., liga progresavo, kol pasiekė psichozinę būseną, visgi pats psichikos sutrikimas diagnozuotas tik 2017 m. vasario mėn. Iki tol B. T. dėl kritikos stokos savo būsenai gydymo vengė, pas psichiatrą nesilankė. Įvykio metu B. T. elgesį kaip tik ir sukėlė psichikos sutrikimas. Dėl tuometinės psichozinės simptomatikos ji aplinką vertino neadekvačiai, iškreiptai. Paskyrus ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygos asmuo lankysis pas savo psichiatrą (lankymųsi skaičius bus nustatomas individualiai), psichologą, gaus socialinio darbuotojo konsultacijas, esant reikalui, bus skiriamas medikamentinis gydymas. Netaikius priverčiamųjų medicinos priemonių galima tikėtis psichosutrikimo paūmėjimo, dėl ko asmuo gali tapti pavojingas visuomenei.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas, teisme išsakytus ekspertės paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad darydama baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, B. T. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmus, buvo nepakaltinama. Šios aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, jog B. T. dėl padarytos įstatymo uždraustos veikos negali būti baudžiama, kadangi ji atitinka BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. Teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti B. T., atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas išvadas, posėdyje išsakytus ekspertės paaiškinimus ir daro išvadą, kad B. T. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59), panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad B. T., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.