Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-02 · Administracinė byla Nr. I-554-342/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
I-554-342/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00333-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
S. V.
Administracinė byla Nr. I-554-342/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00333-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 22.;38.;74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. D. , 2011 m. lapkričio 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011-09-08 nutarimo Nr. N-35 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ ir 2011-09-08 oficialus perspėjimo Nr. 35 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. V. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 3-5, 12-14) (toliau - skundas) prašo teismo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariato viršininko Remigijaus Rudmino 2011-09-08 nutarimą Nr. N-35 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ ir Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariato 2011-09-08 jam skirtą oficialų perspėjimą Nr. 35.

Pareiškėjas su oficialiu perspėjimu nesutinka. Mano, kad šis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai grindžia tuo, kad policijos pareigūnas jam nenurodė, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių jam skiria oficialųjį perspėjimą, taip pas su kokiais konkrečiais asmenimis jis negali bendrauti ir ko negali daryti. Teigia, kad taip pareiškėjui nebuvo suteikta galimybės žinoti savo galimai neteisėto elgesio apimties ir pobūdžio, ateityje išvengti griežtesnių prevencinio poveikio priemonių. Cituoja ONUĮ nuostatas, reglamentuojančias ginčo poveikio priemonės taikymo tvarką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarimą dėl įrodymų panaudojimo administraciniame procese ir pan. bei tikisi, kad atsakovas teismui pateiks išslaptintus duomenis su kuria pareiškėjas nebuvo supažindintas. Išslaptinus šią medžiagą, pareiškėjo manymu, jis turėtų būti su ja supažindintas. Nurodo, kad slapta operatyvinė medžiaga gali būti vienintelis pagrindas skiriant prevencinio poveikio priemonę.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - ir atsakovas) atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Teigia, jog pareiškėjas yra gerai žinomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnams kaip asmuo, bendraujantis su asmenimis, susijusiais su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, pats dalyvaujantis organizuotos nusikalstamos grupuotės, susijusios su automobilių vagystėmis, veikloje. Nurodo, kad 2011-05-24 Tauragės apskrities VPK Jurbarko r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 str. 2 d., bylos Nr.98-1-00291-11. Surasti Vokietijoje vogti ir paieškomi automobiliai „VW Multivan” bei „VW Tuoran”. Sulaikyti šiuo bei kitais nusikaltimais įtariami organizuotos grupuotės nariai T. Š. , E. P. , T. P. , jiems pareikšti įtarimai. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) prijungta prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 178 str. 2 d. dėl automobilio vagystės). Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vogtus automobilius pravarymui iš Vokietijos į Lietuvą, Vokietijoje asmenims perduodavo būtent S. V. . 2011-08-30 Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 189 str. 1 d., kuriame įtariamasis R. N. apklausos metu nurodė, kad vogtą automobilį „AUDI“ parvarymui į Lietuvą Vokietijoje jam perdavė asmuo vadinamas „Mūcha“, t.y. S. V. . Visi surinkti duomenys leidžia teigti, kad T. Š. , E. P. , T. P. , S. V. , P. B. priklauso tarptautinei organizuotai nusikalstamai grupuotei. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, vykdydami operatyvinę veiklą, yra gavę duomenų apie tai, kad pareiškėjas palaiko ryšius su organizuotų grupių, nusikalstamų susivienijimų nariais, juos remia, gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra pažįstamas su asmenimis, kurie priklauso organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, tarp kurių S. T. , L. T. , pareiškėjo pažįstamas E. P. , kuris šiuo metu yra įtariamasis ikiteisminiame tyrime, skirti teismo įpareigojimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu. Visi šie duomenys gauti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka yra įslaptinti. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnį dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimų sąlygų 2 dalies 9 punkte nurodyta, jog draudžiama tai atlikti asmenims, kurie palaiko ryšius su asmenimis, priklausančiais organizuotoms nusikalstamoms grupėms arba nusikalstamiems susivienijimams. Paaiškina, kad oficialus perspėjimas neriboja perspėjamojo asmens laisvių ir teisių. Ginčo atveju pareiškėjas pagrįstai, raštiškai buvo paprašytas laikytis įstatymų, supažindintas su oficialaus perspėjimo nesilaikymo teisinėmis pasekmėmis (b.l. 20-21).

Atsakovo atstovas R. D. teisminio nagrinėjimo metu palaiko atsakovo poziciją atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu, prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas turi pravardę „Mūcha“ ir tai minima atsakovo teismui pateiktoje dalyje išslaptintos operatyvinės informacijos.

Pareiškėjas S. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje jis informuotas tinkamai. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolia - ir ABTĮ) 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-09-08 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Remigijaus Rudmino patvirtinu nutarimu Nr. N-35, atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie S. V. ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, pareiškėjui nutarta taikyti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau - ONUĮ) 3 straipsnio 1 punkte numatytą prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimą (b.l. 23). Vykdydamas šį nutarimą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTS vyr. tyrėjas, nurodydamas, kad S. V. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis ONUĮ 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė S. V. oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui (b.l. 24). Lietuvos Respublikos įstatymo vardu buvo pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, oficialiai perspėjant, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus arba vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

ONUĮ nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal ONUĮ 4 straipsnį, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis (5 str.).

Kadangi įstatymas oficialaus perspėjimo taikymą sieja su ONUĮ 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (4 str.), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.) turi būti patikrinta, ar oficialus perspėjimas paskirtas esant ONUĮ 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. ONUĮ 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu). Tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos veiksmų metu gautą informaciją bei jos pagrindu parengtą analitinę informaciją. Iš minėto teisinio reguliavimo seka, kad asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, ONUĮ 4 straipsnyje išvardyti duomenys negali ir neturi būti pateikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ONUĮ 4 straipsnyje numatyta informacija gali būti gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad oficialiai perspėtas asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-803/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A63-1338/2008 ir kt.). ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios įstatymo normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės normoje pavartota sąvoka paprastai rodo, kad galimi atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t.y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas ruošdamasis bylos nagrinėjimui 2011-10-24 nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti įslaptintą medžiagą, kurios pagrindu asmeniui pareikštas oficialus įspėjimas (b.l. 30). Nustatytu terminu atsakovas pateikė teismui S. V. operatyvinę įslaptintą informaciją, nurodydamas, kad ši informacija išslaptinta nebus. Teisėjų kolegija susipažinusi šia informacija, nutarė laikyti ją tinkamu įrodymu ir ja remtis šioje byloje priimant procesinį sprendimą, šios informacijos kitiems proceso dalyviams neatskleisti (ABTĮ 57 str. 6 d.). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas vis gi pateikė dalį išslaptintos operatyvinės medžiagos, t.y. pateikė įtariamųjų R. N. ir A. B. apklausos protokolus, baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šių asmenų apklausos metu duoti parodymai iš esmės patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo dalyvavimo organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, užsiimančioje automobilių vagystėmis („Mūcha“ perdavė vogtą automobilį, davė telefoną ryšiui palaikyti, pinigų kelionei į Lietuvą parvaryti vogtą automobilį ir kt.). Be to, 2011-09-08 apklausos Tauragės apskrities vyriausiame policijos komisariate metu S. V. nurodė, kad yra pažįstamas su asmenimis, kurie, kaip teismas susipažino su pateikta iš atsakovo medžiaga, priklauso organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, tarp kurių keletui asmenų, t.y. E. V. , V. B. , G. U. 2011 m. buvo skirti teismo įpareigojimai pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. E. P. , kuris šiuo metu yra įtariamasis toje pačioje baudžiamojoje byloje, kaip ir T. P. , yra skirti teismo įpareigojimai vadovaujantis ONUĮ. Iš neviešos bylos medžiagos akivaizdu, kad ONUĮ 4 str. nustatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai yra. Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją atitinka ONUĮ 4 str. numatytus reikalavimus, šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, prevencinė poveikio priemonė paskirta vadovaujantis įstatymo reikalavimais, jos paskyrimo procedūra nepažeista.

Aplinkybių, leidžiančių teigti, kad ginčijamu nutarimu bei jo pagrindu priimtu oficialiu perspėjimu, nepagrįstai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, teismas nenustatė ir bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeista pusiausvyra tarp būtinybės apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią (ar kitą įslaptintą) informaciją (viešojo intereso) ir pareiškėjo teisių apsaugos. Vertinant visa tai, darytina išvada, jog pareiškėjui prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas, pritaikyta esant ONUĮ 4 str. numatytiems pagrindams. Tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiriant tokius ginčus (žr. LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A556-567/2009; Nr. A146-499/2010; Nr. A525-597/2010, Nr. A146-401/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011-09-08 nutarimo Nr. N-35 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ ir 2011-09-08 oficialus perspėjimo Nr. 35 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėRemigijus ArminasVida Stonkuvienė