Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-312/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-09
Bylos Nr.
1S-312/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Kaltinamasis
Ž. E.
Advokatai
Irmantas Motužis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-312/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 9 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Linas Šiukšta,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios Ž. E. gynėjo advokato Irmanto Motužio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajai Ž. E. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 9 d.

Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. E. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

Ž. E. kaltinama tuo, kad 2011 m. gegužės 26 d., laikotarpiu nuo 17 iki 19.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančiame nukentėjusiosios L. S. bute konflikto metu viena ranka sugriebusi L. S. plaukus, kitos rankos kumščiu smogė ne mažiau kaip tris smūgius ant čiužinio sėdinčiai ir pasyviai nuo smūgių besidengiančiai L. S. į galvos kairę pusę, sugriebė už dešinės rankos ir padarė L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančias kraujosruvas dešinėje rankoje (dilbyje ir žaste), kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje (kairio momens gumburo ir pakaušio kairėje) bei sunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus: kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išlają po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje, kas komplikavosi į galvos smegenų edemą ir suspaudimą – antrines kraujosruvas smegenų kamiene, dėl ko 2011 m. gegužės 28 d. 22.04 val. nukentėjusioji ligoninėje mirė. Tokiu būdu Ž. E. L. S. nužudė.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, Ž. E. buvo sulaikyta 2011 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju perdavus teismui, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi kaltinamajai Ž. E. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 9 d.

Teismo nutartyje nurodoma, kad suėmimo skyrimo pagrindai kaltinamajai Ž. P. neišnykę. Ji kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamoji paskutiniu metu gyveno Jungtinėje Karalystėje, todėl Lietuvoje ji neturi nei darbo, nei nuolatinės gyvenamosios vietos. Taip pat nėra saistoma tvirtais socialiniais ryšiais, nors ir turi mažametį vaiką, tačiau jai teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, išlaikymo vaikui neteikia. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad Ž. E., suvokdama gresiančios bausmės griežtumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad byla jau yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, Ž. E. suėmimo terminas pratęsiamas trijų mėnesių terminui.

Šalies argumentai

Kaltinamosios Ž. E. gynėjas skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes suėmimas skiriamas tik tuo atveju, kai švelnesnėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti kardomosioms priemonėms keliamų tikslų. Pratęsdamas suėmimo terminą Ž. E. teismas lemiamą reikšmę suteikė tai aplinkybei, kad ji kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, ir visiškai neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes. Ž. E. pati savo iniciatyva netrukus po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atvyko iš Jungtinės Karalystės ir kreipėsi į teisėsaugos instituciją dėl aplinkybių, susijusių su L. S. nužudymu, išsiaiškinimo, nors tuo metu ji dar nebuvo pripažinta įtariamąja, jai nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė ir nepaskelbta jos paieška. Ikiteisminio tyrimo pradžioje tyrėja pačios Ž. E. iniciatyva buvo informuota apie gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, jos kontaktinius duomenis ir grįžimo į Lietuvą laiką. Šios aplinkybės rodo, kad ji neketino ir neketina slėptis nuo tyrimo ir teismo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Ž. E. iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą ir Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), kur gyveno su savo sugyventiniu A. S., o jos sesuo K. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios užtikrina Ž. E. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Ž. E. Lietuvoje yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), į užsienį ji buvo išvykusi legaliai užsidirbti. Visos šios aplinkybės rodo, kad Ž. E. iki suėmimo turėjo ir turi gyvenamąją vietą, darbinius santykius, artimus giminystės ryšius bei atsakingą požiūrį į savo dalyvavimą baudžiamajame procese. Prašo teismo nutartį, kuria pratęstas kaltinamosios Ž. E. suėmimo terminas, panaikinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamosios Ž. E. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Susipažinus su byla matyti, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad Ž. E. dalyvavo padarant nusikaltimą, kuriuo ji kaltinama. Įvertinus byloje esančius dokumentus, galima daryti išvadą, kad faktinių duomenų visuma davė pagrindo Ž. E. pareikšti įtarimą ir prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Tokios sąlygos skirti Ž. E. suėmimą šioje byloje yra, nes ji kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nutartyje teisingai nurodė, kad Ž. E. suėmimo skyrimo pagrindai nėra išnykę, o šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.

Iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas Ž. E. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, padaręs išvadą, kad būdama laisvėje ji gali pasislėpti nuo teismo, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai nebus pasiekti. Su tokia teismo išvada aukštesnysis teismas sutinka. Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinama Ž. E., yra labai sunkus ir už jį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas yra priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai kitų aplinkybių sąvokai ir jau vien ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji gali pasislėpti nuo teismo. Tačiau teismas įvertino ir kitas svarbias suėmimui skirti ar jo terminui pratęsti reikšmės turinčias aplinkybes, t.y. ryšių turėjimą užsienyje ir silpnus socialinius ryšius Lietuvoje. Nors iš Lietuvos skubiai į Jungtinę Karalystę išvykusiai kaltinamajai ir nebuvo paskelbta paieška, tačiau negalima ir teigti, kad ji į Lietuvą sugrįžo savo iniciatyva siekdama išsiaiškinti su L. S. nužudymu susijusias aplinkybes. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir apie nusikaltimo aplinkybes apklausus liudytojus, jau buvo nustatyta, kad smūgius nukentėjusiajai L. S. sudavė ir mirtį sukėlusius kūno sužalojimus nukentėjusiajai padaryti galėjo Ž. E.. Iš liudytojo M. J. parodymų matosi, kad Ž. E. į Lietuvą sugrįžti paskatino jos sesuo, kuri po jos apklausos parašė Ž. E. SMS žinutę, kad ši greičiau grįžtų į Lietuvą. Byloje nėra duomenų, kad Ž. E. į užsienį išvyko ketindama ten pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau tai, kad kitoje valstybėje gyvena kaltinamosios artimi giminaičiai, padidina pagrįstą manymą, kad ji, siekdama išvengti gresiančios griežtos bausmės, gali pasislėpti nuo teismo. Pasislėpimo tikimybę padidina ir tai, kad Ž. E. Lietuvoje nėra susaistyta tvirtais socialiniais ryšiais. Kaip matosi iš bylos duomenų (Ž. E. charakteristikos), kaltinamoji niekur nedirbo, nebuvo registruota darbo biržoje, gyveno asocialų gyvenimą, jai atimtos motinystės teisės, o jos dukra šiuo metu yra įvaikinta kitos šeimos. Šios aplinkybės paneigia gynėjo skundo argumentus apie kaltinamosios tvirtus socialinius ryšius Lietuvoje. Aplinkybė, kad kaltinamoji Ž. E. Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, nenusveria kitų jau nurodytų teismo nustatytą suėmimo pagrindą patvirtinančių aplinkybių ir nėra pakankama griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Be to, iš bylos duomenų matosi, kad Lietuvoje Ž. E. deklaruota gyvenamoji vieta ir jos faktinė gyvenamoji vieta yra skirtingos, o iš gynėjo skundo matosi, kad kaltinamosios sesuo K. J. užtikrina Ž. E. gyvenamąją vietą dar kitu adresu. Todėl teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad Ž. E. Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad siekiant užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą kaltinamosios Ž. E. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

nutaria:

Kaltinamosios Ž. E. gynėjo advokato Irmanto Motužio skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Šiukšta