Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2020-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-953-876/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-26
Bylos Nr.
e1-953-876/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-953-876/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29589-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 1.2.25.4.3; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.9.2; 1.1.9.8 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 26 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjo prokuroro Nerijaus Brundzos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2019 m. liepos 13 d. apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su šeimos nariu – sugyventine Ž. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,15 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau vieną kartą rankos delnu sudavė Ž. Š. į kaktą, taip sukėlė jai fizinį skausmą;

2020 m. gegužės 25 d., apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo D. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510, Nr. ARKB-0269“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 11.59 val. nustatytas 2,71 promilių girtumas.

R. V., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo nuomojamame bute. Su Ž. bendrą buitį veda apie penkis metus, turi bendrą sūnų N. V., gimusį (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 13 d. apie 11.00 val. išėjo pas draugą ir išgėrė šešias skardines 0,5 l talpos alaus. Apie 20.00 val. grįžo į namus, apie 20.30 val. į namus grįžo Ž. su sūnumi ir jam buvo sugipsuota kairė koja, dėl lūžio. Jis supyko, nes jau 2019 m. liepos 12 d. apie 23.00 val. Ž. grįžo iš draugės su sūnumi, sūnus nevaikščiojo, nors buvo pradėjęs tai daryti, jam buvo neramu, tačiau Ž. neklausė. Jis supyko, nes jo manymu Ž. netinkamai prižiūrėjo sūnų, pareiškė jai dėl to pretenzijas ir dešinės rankos delnu vieną kartą nestipriai sudavė Ž. per galvą. Po konflikto nuėjo į vonią ir netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė (b. l. 128–130, 131, 169–171). 2020 m. gegužės 24 d., po 10.00 val., jam parašė bendradarbis D. B. ir po kurio laiko atvažiavo į jo namus (duomenys neskelbtini). Tada jie kartu važiavo pas jo draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Šakių rajone. Atvažiavę jos namuose vartojo alkoholį visą sekmadienį. Pirmadienio rytą, t. y. gegužės 25 d., išgėrė dar abu alaus po skardinę. D. pasakė, kad jam reikia važiuoti į Kulautuvą pas mamą, nes reikia nuvežti mamai maisto, kadangi ji nevaikšto. Tada jis D. B. pasakė, kad važiuos kartu. D. sakė, kad jis važiuoti negali, nes jaučiasi girtas. Kadangi jis jautėsi neblogai, pagalvojo, kad gali nuvažiuoti iki Kulautuvos, nors D. B. gerai žinojo, kad jis niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo išvairavo D. B. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), B. sėdėjo greta jo. Pavažiavus gal penkis kilometrus, prieš (duomenys neskelbtini) miestelį dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, net nepajuto, kaip išvažiavo į vidurį, kai staiga pamatė, kad prieš jį atvažiuoja automobilis, automobilį kliudė kairės vairuotojo pusės veidrodėliu. Pavažiavo apie 100 metrų ir sustojo. Pamatė, kad iš paskos atvažiavo kitas automobilis. Matė, kad žmogus telefonu fotografuoja. Jis pasakė, kad jis niekur daugiau nevažiuotų. Patyrė šoką, ir dėl girtumo tiksliai visko nepamena. Patvirtino, kad automobilį vairavo jis (b. l. 156–157, 169–171).

Kaltinamojo R. V. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta jo paties visišku prisipažinimu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2019 m. liepos 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų reagavimo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį R. V. atžvilgiu pareiškėjos (nukentėjusiosios) Ž. Š. pranešimo pagrindu. Pranešime nurodoma, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp Ž. Š. ir jos sugyventinio R. V., jis mažiausiai vieną kartą rankos delnu sudavė jai į kaktą, taip sukėlė jai fizinį skausmą; konfliktą matė jų mažametis sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–10);

2019 m. liepos 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, foto lentelėmis prie protokolo, kuriuose užfiksuota, kad pareiškėja (nukentėjusioji) gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Buto nuomos sutartis yra jos vardu. Kartu su ja gyvena jos sugyventinis R. V. ir jų sūnus N. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Ji šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, dėl to už buto nuomą ir komunalinius moka R. Ji su R. kartu gyvena daugiau negu du metus, jų santykiai geri, jis prieš ją ankščiau nėra naudojęs fizinio smurto, visi konfliktai tarp jų kyla tada, kai jis vartoja alkoholį. Kai R. vartoja alkoholį, jis būna agresyvus, kelia konfliktus, kaltina ją nebūtais dalykais, priekaištauja dėl buto. 2019 m. liepos 12 d. jų sūnus N. namuose nukrito žaisdamas ir susižalojo kojytę, iš pradžių galvojo, kad nieko rimto. Tačiau pastebėjusi, kad N. skausmas nepraeina, sekančią dieną, t. y. 2019 m. liepos 13 d., nuvyko į LSMUL Kauno klinikų vaikų skubios pagalbos skyrių, kur jį apžiūrėjęs daktaras nustatė padikaulio lūžį, jam uždėjo langetę. Apie 20.00 val. su N. grįžo namo, kur buvo R., jis jau vartojo alkoholį, gėrė alų. Miegamojo patalpoje tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis pradėjo ją kaltinti, kad ji sulaužė N. kojytę. Konflikto metu jis jai grasino susidoroti, sakė, kad jai užmigus ją papjaus, tada mažiausiai vieną kartą rankos delnu sudavė jai į kaktą, taip sukėlė jai fizinį skausmą, po smūgio ji sukrito ant lovos. Kambaryje, ant lovos, tuo metu buvo jų sūnus N., kuris pradėjo verkti, išsigando. Po smūgio R. nenurimo, toliau rėkė, keikė ją necenzūriniais žodžiais, grasino ją užmušti, ji buvo labai išsigandusi. Paskambino mamai, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Ji toliau gyvens adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sūnumi N., nes kitos gyvenamosios vietos neturi (b. l. 15–20, 21–23);

2019 m. liepos 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad 2019 m. liepos 13 d. atvykus nurodytu adresu pareiškėja (nukentėjusioji) Ž. Š. paaiškino, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 20.00 val. ji grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjus į svetainę jos sugyventinis R. V. apkaltino ją, kad ji sulaužė jų bendram vaikui koją, grasino, kad naktim ji ramiai nemiegos, kad papjaus. Po žodžių vieną kartą trenkė į galvą į pakaušį. Taip sukėlė fizinį skausmą. Mažametis vaikas tuo metu buvo kambaryje, viską matė, verkė (b. l. 24–27);

2019 m. liepos 13 d. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis apie įvykį, kur užfiksuota, kad 2019 m. liepos 13 d. 20.34 val. į bendrąjį pagalbos centrą paskambino fizinis asmuo, prisistatęs J. Š., ir pranešė, kad pranešėjos dukrą Ž. Š. sumušė sugyventinis. Namuose vienas nepilnametis vaikas. Pranešėjos vietoje nėra, jai paskambino dukra, paprašė iškviesti pagalbą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 28);

2019 m. liepos 13 d. nutarimu pripažinti Ž. Š. nukentėjusiąja (b. l. 31–32);

2019 m. liepos 13 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1544, kuriame užfiksuota, kad įtariamajam R. V. 21.23 val. nustatytas 1,15 promilės girtumas (b. l. 36, 37);

2019 m. liepos 15 d. liudytojos (nukentėjusiosios) Ž. Š. papildomos apklausos protokolu, kurios metu ji nurodė, kad pilnai tvirtina savo pirminius 2019 m. liepos 13 d. duotus parodymus, jų laikosi. Nori papildyti, kad 2019 m. liepos 13 d. d. apie 20.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos neblaivaus sugyventinio R. V. įvyko konfliktas, kurio metu jis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais bei nemažiau kaip vieną kartą rankos delnu sudavė į kaktą. Kiek tiksliai ir kuria ranka jis sudavė pasakyti negali nes iš patirto streso neatsimena. Tokiais veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų nepadarė. Jokių žymių, sumušimų ar patinimų nėra. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, pas jokius kitus gydytojus nesikreipė, niekur nesigydė. Kadangi R. taip pasielgė pirmą kartą, todėl ji yra pasirengusi jam atleisti ir su juo susitaikyti. Ar su sugyventiniu gyvens kartu dar nežino, tai nuspręs vėliau. Sugyventiniui dėl įvykusio konflikto pretenzijų neturi, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jai ir R. V. susitaikius, bei paleisti jį iš areštinės. Tiki, kad šis įvykis jam bus pamoka ir daugiau tokie jo veiksmai nepasikartos. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 38–40, 41, 42);

2019 m. liepos 15 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, kuriame nurodoma, jog įtariamasis R. V. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prisipažino visiškai, dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios Ž. Š., ji jam atleido ir pretenzijų nebeturi, jie susitaikė, nukentėjusioji prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 137–138); 2019 m. liepos 23 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį įtariamojo R. V. atžvilgiu įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (139–142, 143–144);

2020 m. gegužės 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK) Šakių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį R. V. atžvilgiu dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 25 d. apie 11.10 val. vairavo D. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. ARKB-0269“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 11.41 val. jam nustatytas 2,90 promilių girtumas. Pakartotinai tuo pačiu prietaisu 11.59 val. nustatytas 2,71 promilių girtumas. Automobiliu važiavo ir automobilio savininkas D. B. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Paberžių g. 7, Tauragėje (b. l. 11–14, 43–45);

2020 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 25 d. apie 11.11 val. iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad „Prašo paskubėti, (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus, girdisi konfliktas. Pravažiavus apie 500 metrų link (duomenys neskelbtini) pravažiavęs (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užkabino ir apgadino pranešėjo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Laukia vietoje, nesutaria dėl kaltės“. Nuvykus į įvykio vietą, nuo (duomenys neskelbtini) miestelio pavažiavus apie 500 metrų, rasti susidūrę du automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. L. ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. V., kartu su juo važiavo D. B. Asmenys važiuodami nuo (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) miestelio link su (duomenys neskelbtini) automobiliu išvažiavo į prieš priešinę eismo juosta ir kliudė kitą automobilį važiavusį nuo (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini)kaimo link, kurį apgadino. Vairuotojas su (duomenys neskelbtini) automobiliu nesustojo ir nuvažiavo toliau, kiek vėliau sustojo ir apsisukęs sugrįžo. Alkoholio kiekio matuokliu R. V. pirmu pūtimu nustatytas 2,90 promilių, antru pūtimu – 2,71 promilių girtumas. Kartu važiavusiam D. B. nustatytas 2,87 promilių girtumas (b. l. 46–47);

2020 m. gegužės 25 d. transporto priemonės apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos schema, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – kelias (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rasti automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šukės; apgadintas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinis vaizdo veidrodėlis (b. l. 48, 49);

2020 m. gegužės 25 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 25 d. nustatyti R. V. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 4 valandas; 11.41 val. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510, Nr. ARKB-0269“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas R. V. pirmasis patikrinimas, kurio rezultatas 2,90 promilės ir 11.59 val. antrasis patikrinimas, kurio rezultatas 2,71 promilės (b. l. 50);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510, Nr. ARKB-0269“, kurio patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2020 m. lapkričio 5 d., bei prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis, kur užfiksuotas R. V. neblaivumo nustatymo faktas: atlikus pirmąjį patikrinimą, nustatytas 2,90 promilės girtumas, 11:59 val. atlikus antrąjį patikrinimą – 2,71 promilės girtumas (b. l. 50, 51–53);

2020 m. gegužės 25 d. 11.40 val. sprendimu nušalinti R. V. nuo transporto priemonių vairavimo, nustačius, jog vairuotojas neblaivus (b. l. 54);

2020 m. gegužės 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, foto lentelėmis prie protokolo, kuriuose užfiksuotas transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas iš D. B. (b. l. 55–57, 58–67);

2020 m. gegužės 25 d. daiktinių įrodymų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 64-IL-8094, kvitu (duomenys neskelbtini), transporto priemonės aprašu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į IĮ ,,Jomamotors“, adresu: Tauragės m., Paberžių g. 7, automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 68, 69, 70);

viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenys, kuriais nustatyta, kad 2004–2006 metų lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 540 Eur, be PVM – 2 099 Eur (b. l. 71);

2020 m. gegužės 27 d. liudytojo T. P. apklausos protokolu, kurios metu jis parodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. apie 11.05 val. jis važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini). Automobilyje važiavo vienas. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) miestelį, ties (duomenys neskelbtini) bendrovės sandėliais važiavo paskui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio nepamena, tamsiai pilkos spalvos. Staiga pastebėjo, kad į jį atvažiuoja juodos spalvos automobilis. Suprato, kad jis kliudė prieš jį važiavusį (duomenys neskelbtini). Jis staigiai apsuko savo automobilį, norėdamas nufotografuoti juodo automobilio valstybinius numerius. Dar paskui jį pavažiavo apie 200 metrų. Jie jau buvo sustoję. Jis taip pat sustojo. Pamatė, kaip iš keleivio pusės išlipa šviesių plaukų stambus vyras. Jis pro automobilio galą priėjo prie vairuotojo durelių ir jas atidarė. Tai užfiksavo telefonu. Po to išlipo vairuotojas, tamsus aukštas. Tada jis prie jų priėjo ir pasakė, kad nemėgintų važiuoti toliau, nes akivaizdžiai matėsi, kad neblaivūs. Tada jie pradėjo eiti prie automobilio, kurį kliudė. Supratęs, kad jie nevažiuos, o eina prie to kito automobilio, jis apsisuko ir nuvažiavo savo reikalais. Jis dar sustojo prie kliudyto automobilio ir ten stovinčiam vyrui, kalbančiam telefonu pasakė, kad tie asmenys grįžta ir kad turi foto telefone, ir nuvažiavo; liudytojas T. P. pateikė į bylą fotografiją telefonu iš įvykio vietos (b. l. 74–76, 77, 78);

2020 m. gegužės 26 d. liudytojo A. L. apklausos protokolu, kurios metu jis parodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. apie 11.00 val. jis su žmona L. L., jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Šakių į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Automobilį vairavo jis. Pervažiavus (duomenys neskelbtini) miestelį, už miestelio ženklo apie 400 metrų, pamatė, kad jo važiuojamosios dalies puse, tiesiai prieš jį, atvažiuoja dideliu greičiu juodos spalvos automobilis, markės nespėjo pamatyti. Staigiai susuko vairą į dešinę pusę į kelkraštį ir pajuto, kad tas automobilis kliudė jo, tai yra vairuotojo pusę. Pasigirdo didelis garsas, tarsi būtų sprogusi granata. Jis dar spėjo automobilio vairą ištiesinti, kitaip tas automobilis būtų kliudęs jo automobilio galą. Jis staigiai sustojo ir išlipęs bandė įžiūrėti nuvažiuojančio automobilio numerius, bet jis dideliu greičiu nuvažiavo. Pamatė, kad nudaužtas jo automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis. Šukės mėtėsi už kokių 15 metrų. Prie keliuko į laukus stovėjo trys automobiliai. Keli vyrai sakė jam skambinti į policiją ir stovėti vietoje jie bandys pavyti tą automobilį. Nežino, kiek tiksliai praėjo laiko, gal 10–15 minučių, pamatė atvažiuojant tą patį juodą automobilį ir iš paskos atvažiavo tas asmuo, kuris jam sakė laukti. Jis jam pasakė, kad „aš pristačiau juos, o tu dabar daryk su jais ką nori“ ir nuvažiavo. Kiek matė už vairo sėdėjo stambus asmuo šviesių plaukų. Keleivio pusėje sėdėjo tamsus vyras. Kai tik jie išlipo iš savo automobilio, jis iš karto pamatė, kad jie labai girti, svyravo į šonus, tai buvo akivaizdu. Tas stambus asmuo pasakė „tariamės“, siūlė jam nupirkti kitą automobilį. Jis pasakė, kad jis su girtais nesitaria. Tada jie supyko, vis kažkam skambino, prašė kad atvažiuotų paimti jų automobilį. Atvažiavo du vyrukai, juos apramino, palaukė kol atvyko policijos automobilis, bet kai išgirdo, kiek tie du asmenys pripūtė promilių, sakė „pasisiuskit“ ir nuvažiavo. Visą laiką kol atvyko policijos pareigūnai ir po to vyras tamsiais plaukais tvirtino, kad jis vairavo automobilį. Pareigūnai užpildė reikiamus dokumentus ir pasakė jam važiuoti į namus. Auto įvykio metu jis patyrė šoką. Taip pat jam padaryta turtinė ir moralinė žala, kurios dydį pateiks vėliau (b. l. 81–84, 85).

2020 m. gegužės 27 d. liudytojo A. L. papildomos apklausos protokolu, kurios metu jis parodė, kad tvirtina savo parodymus, kuriuos davė pirmoje apklausoje. Kaip minėjo dėl patirto šoko įvykio metu negalėjo tiksliai įvertinti situacijos. Manė, kad tikrai matė, kad automobilį vairavo šviesus asmuo. Dabar kai viską pergalvojo, atsimena, ir tarsi mato prieš save tikrai tamsiais plaukais asmenį, jis ir vairavo automobilį. O kai privažiavo prie jų mano, kad galėjo susipainioti iš kurios pusės kuris vyras išlipo. Susipainiojo matyt nuo patirto streso. Už veidrodėlį jam įtariamasis R. V. atsiskaitė, žalą atlygino. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 86–87);

2020 m. gegužės 26 d. liudytojos L. L. apklausos protokolu, kurios metu ji parodė, kad ji su savo vyru A. L. 2020 m. gegužės 25 d. apie 11.00 val., šeimos automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Šakių į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Jos vyras vairavo automobilį. Pervažiavus (duomenys neskelbtini) miestelį, už miestelio ženklo, prie bedrovės bokštų, pamatė, kad prieš juos atvažiuoja dideliu greičiu tamsios spalvos automobilis. Vyras staigiai suko į dešinę link griovio. Taip išvengė susidūrimo. Išgirdo didelį garsą, kaip „trauktų mašiną“, o tas automobilis nesustojęs nuvažiavo. Abu išlipo, vairuotojo pusėje buvo nudaužtas veidrodėlis. Netoliese buvo vyrų, jie kažką šaukė, bet ji dėl patirto šoko nieko negirdėjo. Matė, kad jie nusivijo tą automobilį. Kas vairavo tą automobilį, ji nematė. Tik kai po kurio laiko tas automobilis grįžo lydimas tų įvykį mačiusių žmonių automobilio, ji matė, kad iš vairuotojo pusės išlipo šviesių plaukų, stambus vyras. Tas stambus asmuo pasakė, kad nori tartis, siūlė jai nupirkti kitą automobilį. Tada jie supyko, vis kažkam skambino, prašė, kad atvažiuotų paimti jų automobilį. Atvažiavo du vyrukai, juos ramino, palaukė kol atvyko policijos automobilis. Visą laiką kol atvyko policijos pareigūnai ir po to vyras tamsiais plaukais tvirtino, kad jis vairavo automobilį. Jai pasidarė labai blogai su sveikata, vyras iškvietė greitąją. Atvykus medikams jai buvo suleisti raminamieji. Auto įvykio metu ji patyrė šoką. Dėl civilinio ieškinio pagalvos (b. l. 90–94);

2020 m. gegužės 27 d. liudytojos L. L. papildomos apklausos protokolu, kurios metu ji parodė, kad tvirtina ankstesnius parodymus, tik šiandien atsigavus po patirto šoko nori patikslinti, kad nėra tvirtai įsitikinusi, ar tikrai matė už vairo šviesių plaukų vyrą, galėjo būti ir tas kitas vyriškis. Negali nei patvirtinti nei paneigti. Asmenys važiavę automobiliu ir užkliudę jų automobilį jos ir vyro atsiprašė. Pretenzijų jiems neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 96–97);

2020 m. gegužės 29 d. liudytojo D. B. apklausos protokolu, kurios metu jis parodė, kad 2020 m. gegužės 24 d. jis su draugu ir bendradarbiu R. V., jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutarė važiuoti į Šakių rajoną (duomenys neskelbtini) kaimą pas pažįstamas moteris, kurių pavardžių nurodyti nenori. Išvažiavo iš ryto. Nuvažiavę į sodybą, adreso nežino, jie šventė visą sekmadienį. Iki to sekmadienio alkoholio buvo nevartojęs du metus, negėrė nei lašo. Nežino, kas jam pasidarė, kad jis kartu su tomis moterimis ir draugu pradėjo švęsti ir gerti alkoholį. Dėl to tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, viskas kaip per rūką. Nepamena ir sekančios dienos. Atsimena tiek, kad važiavo jo automobiliu, jis snaudė priekinėje keleivio sėdynėje, o R. V. vairavo. Pamena, kad pajuto smūgį, iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Po to suprato, kad kliudė priešais važiavusį automobilį. Kiek pavažiavęs V. sustojo, paskui juos dar sustojo vienas automobilis. Atsimena, kad išlipo iš automobilio ir pamatė, kad nudaužtas vairuotojo pusės priekinis veidrodėlis. Suprato, kas įvyko. Tada grįžo prie to automobilio, kurį kliudė R. V., ėjo rinkti nuo kelio veidrodžių duženas. Vėliau atvyko policijos ekipažas. Žino, kad kažką kalbėjo su tais žmonėmis, kurių automobilį kliudė. Žadėjo jiems atlyginti žalą. Parodo, kad jis dėl girtumo negali tiksliai paaiškinti, kaip jis perdavė savo automobilį vairuoti V. Mano, kad jis suprato, kad yra girtas ir negali vairuoti, ir nesuprato, kad V. taip pat girtas. Žmonių, kurių automobilį apgadino, jie atsiprašė, žalą atlygino (b. l. 99–101);

2020 m. gegužės 25 d. nutarimu, kuriuo daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas teisėtam jo savininkui D. B. (b. l. 103, 104–105).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 248 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Atsižvelgiant į tai, kad smurtą patyrusį asmenį ir smurtautoją nusikalstamos veikos padarymo metu siejo partnerystės santykiai, jie bendrai vedė ūkį, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo R. V. nusikalstamoje veikoje yra smurto artimoje aplinkoje požymių, todėl kaltinamojo R. V. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis 2019 m. liepos 13 d. apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau vieną kartą rankos delnu sudavė sugyventinei Ž. Š. į kaktą, ir šiais savo veiksmais savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, <…> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, <…>. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi 2020 m. gegužės 25 d., apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore 2020 m. gegužės 25 d. 11.59 val. siekė 2,71 promiles.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažintina tai, kad ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam R. V. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę; už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunkčiu, pakeisti 1 metų laisvės apribojimo bausmę į baudą, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant vienam MGL (1:1). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą, nustatant baudą sumokėti per 24 mėnesius. Paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. V. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 540 Eur.

Kaltinamasis R. V. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti piniginę baudą sumokėti dalimis per 12 mėnesių (b. l. 189–192, 1931–94).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skiriant kaltinamajam R. V. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokia pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir nori taip elgtis, žino, kad įstatymai imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones asmeniui esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones; į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl pykčio protrūkio, dėl alkoholinių gėrimų vartojimo bei iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę; į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltininko asmenybę, į jo socialinį statusą – išsituokęs, dirbantis (b. l. 178), pagrindinio išsilavinimo, administracine tvarka nebaustas (b. l. 106–107, 177, 184–185), neteistas (b. l. 176), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra (b. l. 180), į tai, kad civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Įvertinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumą, sukeltus padarinius, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam R. V. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo nuomone, prokuroro pareiškime už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pasiūlytas baudos dydis – 51 MGL (2 550 Eur), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į nustatyto girtumo laipsnį (sunkus), į tai, jog kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas specialios teisės vairuoti transporto priemones, į tai, jog sukėlė eismo įvykį, yra neadekvatus ir neproporcingas. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkaus nusikaltimo, kuriam priskiriama ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL. Jos vidurkis sudaro 1 025 MGL. Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti minimalaus dydžio baudą, kuri yra daugiau nei 20 kartų mažesnė už jos vidurkį.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, jog bendrosios, individualiosios prevencijos tikslai bei teisingumo principas bus pasiekti bei tinkamai įgyvendinti už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam R. V. skiriant 90 MGL (BBND) dydžio (4 500 Eur) baudos bausmę.

Prokuroras pareiškime siūlo vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3b punktu pakeisti 1 metų laisvės apribojimo bausmę į baudą, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant vienam MGL. Teismas atkreipia dėmesį, jog toks bausmių bendrinimo būdas negalimas, nes BK 65 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Pagal BK 42 straipsnio 1 dalį matyti, kad bauda yra švelnesnė negu laisvės apribojimo bausmė, todėl laisvės apribojimo keitimas į baudą yra negalimas. Tuo tarpu BK 65 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bauda nekeičiama. Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirtos bausmės visiškai sudedamos ir skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų su 90 MGL (BBND) dydžio (4 500 Eur) bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų su 60 MGL (BBND) dydžio (3 000 Eur) bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti skiriamos baudos, į skiriamos baudos dydį, nustato, kad paskirtą baudą R. V. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,71 promilės girtumo laipsnis, t. y. nusikaltimą padarė pažeisdamas reikalavimus keliamus naudojimuisi specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 68 straipsniu kaltinamajam kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti, kaltinamajam R. V. nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo artimas vidurkio dydžio terminas – 2 metai 6 mėnesiai (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas laiko, kad uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones taikymas 2 metams 6 mėnesiams atitinka proporcingumo principo reikalavimus, toks terminas padės pasiekti tikslą nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikaltimo padarymo priemone. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius ir privalo būti konfiskuotas (BK 72 straipsnio 2 dalis), į tai, jog minėto automobilio valdytojas ir savininkas yra D. B., kuriam minėtas automobilis yra grąžintas (b. l. 104–105), teismas sprendžia iš R. V. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 540 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, teisėtam automobilio savininkui leistina transporto priemone disponuoti be apribojimų.

Kaltinamasis R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 13 d. 21.00 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 14.35 val. (2 paras) (b. l. 110, 111–114, 115–116, 117–119, 120–121). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaičiuotinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2019 m. liepos 13 d. 21.00 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 14.35 val. (2 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (1:2).

2019 m. liepos 15 d. ir 2020 m. gegužės 27 d. R. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 134–136, 160–162) paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomosios priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 MGL (BBND) dydžio (4 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 90 MGL (BBND) dydžio (4 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų su 60 MGL (BBND) dydžio (3 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaičiuoti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. liepos 13 d. 21.00 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 14.35 val. (2 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (1:2).

Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis valstybės naudai iš R. V. priteisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą – 2 540 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt eurų).

Išaiškinti R. V., jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Geranoriškai ši suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610.

R. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Judita Sungailaitė