Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-10-11 · Civilinė byla Nr. 2-2151-273/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
2-2151-273/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00330-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
biudžetinės įstaigos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Trečiasis asmuo
akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2151-273/2017(Proceso Nr. 2-20-3-00330-2017-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.15.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDImASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovui advokato padėjėjui L. R., atsakovės biudžetinės įstaigos Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovei V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl pacientui padarytos neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. K. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės BĮ Laisvės atėmimo vietų ligoninės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovui, būnant Pravieniškių pataisos namuose 2015 m. lapkričio mėnesio pradžioje pablogėjo kairės pusės apatinio žandikaulio vieno danties būklė, todėl jis kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinio odontologę, nurodė, kad tą dantį reikia ištraukti, tačiau gydytoja - odontologė R. P. atsisakė jį rauti ir išrašė vaistų. Išrašyti vaistai jam nepadėjo. Skausmui nesumažėjus, ieškovas vėl kreipėsi į odontologę. 2015 m. lapkričio mėn. 5 d. buvo nutarta dantį ištraukti. Ieškovas nurodė, kad reikia ištraukti 3-čią nuo galo esantį dantį. Po danties rovimo operacijos ieškovui vėl pradėjo skaudėti žandikaulį ir jis pastebėjo, kad buvo išrautas ne tas dantis, kurį jis nurodė odontologei. Skaudamą dantį ieškovui išrovė 2015 m. gruodžio 8 d. Po šio danties rovimo prasidėjo žandikaulio pūliavimas, kuris tęsėsi apie tris mėnesius. Be to, apatiniame žandikaulyje atsirado kaulinė nuolauža, kurią ieškovui valgant skaudėjo. Dėl to jis vėl kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinio odontologę, prašydamas pašalinti minėtą kaulinę nuolaužą. Ieškovui atvykus į Kybartų pataisos namus, odontologė R. B. pašalino apatinio žandikaulio kaulinę ataugėlę. Ieškovo manymu, dėl netinkamo atsakovės odontologės R. P. elgesio, netinkamo pareigų atlikimo, jam be pagrindo pašalintas sveikas dantis, o pašalinus nesveiką dantį, tris mėnesius jam pūliavo dantenos, atsirado išsikišęs kaulas, kuris tik vėliau buvo pašalintas, jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią ieškovas vertina 5 000 Eur. Ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, prašydamas atlyginti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, tačiau komisija jo prašymą atmetė. Ieškovas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvada nesutinka, kadangi komisija neteisingai vertino, kad dėl ieškovo dantenų ligų yra kaltas periodontitas. Periodontitas ieškovui nebuvo nustatytas. Be to, ieškovas nurodo, kad 36-as dantis buvo pašalintas be jo sutikimo, nes sutikimą jis buvo davęs išrauti vieną dantį ir pašalinti iš žandikaulio kaulinei nuolaužai. Nurodo, kad dėl to, kad buvo pašalintas sveikas dantis, o nesveikas dantis buvo pašalintas vėliau, ieškovas patyrė skausmą, negalėjo tinkamai sukramtyti maisto, dėl ko ateityje gali atsirasti virškinamojo trakto sutrikimai, ateityje reikės dėti implantus, kurie brangiai kainuoja.

Atsiliepimas

Atsakovė BĮ Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmai 2017 m. balandžio 4 d. gavę ieškovo prašymą ir skundą bei 2016 m. balandžio 15 d. - skundą dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kurias jam suteikė atsakovės gydytoja odontologė R. P., ieškovo prašyme ir skunduose išdėstytiems faktams patikrinti ir įvertinti sudarė komisiją, kuri konstatavo, kad gydytojos odontologės R. P. pasirinkta 37-o danties, o vėliau ir 36-o danties šalinimo taktika buvo teisinga: nustačius indikacijas, teikiant būtinąją pagalbą, dantį galima šalinti ir be rentgenogramos. 37-o danties simptominio periodontito buvo patvirtinta 2013 m. liepos 15 d., ieškovui esant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas sirgo lėtine infekcine plaučių liga (tuberkulioze). Sergant šia liga, liekanti danties patologija gali būti organizmo įjautrinimo priežastimi, todėl periodontitinių dantų šalinimas neretai yra vienintelė alternatyva, padedanti išvengti sunkesnių bendrinės ligos komplikacijų. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad gijimo procesas priklauso nuo bendros paciento organizmo būklės, individualių savybių žalingų įpročių ir panašiai, o ne nuo gydančio gydytojo. 2015 m. lapkričio 3 d. gydytoja odontologė R. P. ieškovui paskyrė penkių dienų gydymą antibiotikais, tačiau ieškovas nesilaikė šių rekomendacijų ir po dviejų dienų, t. y. 2015 m. lapkričio 5 d., atvykęs į konsultaciją, reikalavo, kad jam būtų pašalintas skaudantis 37-as dantis. Po danties šalinimo procedūros gydytoja odontologė antibiotikus paskyrė pakartotinai, tačiau atsakovė neturi duomenų, ar ieškovas laikėsi gydymo taktikos ir vartojo jam paskirtus vaistus. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad jam 2015 m. gruodžio 8 d. pašalinus 36-ą dantį, prasidėjo žandikaulio pūliavimas, kuris truko apie 3 mėnesius, taip pat kaulinė nuolauža žalojo jo vidinę gleivinę, jautė skausmą valgant. Nurodė, kad ieškovas 2016 m. vasario 26 d. ir 29 d. buvo konsultuotas ir apžiūrėtas atsakovės Vilniaus padalinio gydytojo odontologo, jam buvo atlikta žandikaulio rentgenograma ir jokie uždegiminiai reiškiniai nenustatyti. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas į Kybartų pataisos namų gydytoją odontologę dėl skausmų 37-o danties srityje valgant, kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 22 d., t. y. praėjus 10 mėnesių nuo, ieškovo teigimu, dėl kaulinės skeveldros jam keliamų skausmų pradžios. Kaulinė skeveldra 36-37 danties srityje gydytojos buvo pastebėta tik 2016 m. liepos 28 d., apie tai pranešant ieškovui. Kadangi ieškovas jokių nusiskundimų dėl patiriamų nepatogumų neišsakė, jautėsi gerai, kaulinė skeveldra palikta ir nešalinta. Iki šio laiko jokiuose medicininiuose dokumentuose atžymų, kad būtų buvę ieškovo nusiskundimų dėl pūliavimo ir nuolaužų, nėra fiksuota. Atsakovė nurodė, kad apie visas atliekamas odontologines procedūras ieškovas buvo informuotas pasirašytinai, taip pat pasirašytinai sutiko su jam atliekamomis odontologinėmis ir burnos priežiūros procedūromis. Šį faktą patvirtina ieškovo Asmens sveikatos istorijoje Nr. 13-A-2012/8949 esanti paciento sutikimo su odontologinėmis ir burnos priežiūros procedūromis forma, kurioje yra ieškovo parašai. 2015 m. gruodžio 8 d. gydytojo odontologo konsultacijos metu, ieškovas ne tik pageidavo, bet ir reikalavo nedelsiant pašalinti jam 36-ą dantį, todėl jo teiginiai, kad 36-as dantis buvo pašalintas be jo sutikimo yra nepagrįsti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, gydydamasis atsakovės Vilniaus padalinyje, reiškė nepasitenkinimą dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, buvo nusiteikęs agresyviai, grasino, kad teiks skundus, norėjo neplanine (ekstra) tvarka vykti burnos chirurgo konsultacijai į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Ieškovas atsisakė vartoti jam paskirtus prieštuberkuliozinius vaistus. Atsakovė nurodė, kad sutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu. Nurodė, kad sprendžiant ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad atsakovės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo ieškovo nurodytos žalos atsiradimą. Mano, kad ieškovo reikalavimai neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti, kurie grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais, įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovės teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ieškovui kilo neigiamos pasekmės, nepateikta. Ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, tarp ieškovo tariamai patirtos žalos ir gydymosi ligoninėje, priežastinio ryšio nėra, todėl neturtinės žalos priteisimui nėra pagrindo. Atsakovė nurodė, kad ji savo profesinę civilinę atsakomybę ieškovui sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu, buvo apdraudusi ADB „Gjensidige“, kuriai, patenkinus ieškovo reikalavimus, atsirastų pareiga atsakovei atlyginti priteistą žalą.

Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka su visais atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir mano, kad ieškovui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos.

Šalies argumentai

Ieškovas R. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinio pareiškimą tenkinti, atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovė V. K. ieškinio pareiškimą prašė atmesti. Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylą pranešta pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovui R. K. suteiktų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydymo paslaugų kokybės. Ieškovo nuomone, gydymo paslaugos jam buvo suteiktos netinkamai, nes Laisvės atėmimo vietos ligoninės Pravieniškių padalinio odontologė R. P. be pagrindo išrovė vieną sveiką dantį, o išrovus nesveiką dantį, tris mėnesius jam pūliavo dantenos, atsirado kaulinė nuolauža, kuri vėliau buvo pašalinta. Kadangi tokiais veiksmais ieškovui buvo padaryta 5000 Eur dydžio neturtinė žala, todėl prašo iš atsakovo priteisti 5000 Eur žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų neteisėtais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientams padarytą žalą yra deliktinė atsakomybė, reglamentuojama CK 6.283, 6.284 straipsnių. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusios asmens kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai ). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padarytos žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu ir rūpestingu profesinių paslaugų atlikimu. Dėl to teismai tokio pobūdžio bylose privalo aiškintis ne tik tai, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, bet ir tai, ar jis tinkamai parinktus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą. Pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t.y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių ieškovo R. K. medicininių dokumentų (b. l. 38-77), atsakovės atstovės V. K., liudytojų gydytojų R. P. ir R. B. paaiškinimų matosi, kad ieškovas 2015 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į ligoninės gydytoją R. P. dėl dantų skausmo apatiniame kairiajame žandikaulyje. Po apžiūros gydytoja diagnozavo patinimą ties 36, 37 dantimis. Buvo paskirtas gydymas antibiotikais doksociklinu (5 dienas) ir priešuždegiminiais (nuskausminamaisiais) vaistais ibuprofenu (2 dienas). 2015 m. lapkričio 5 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į gydytoją odontologę R. P., pareikalaudamas pašalinti skaudamą 37 dantį. Iš įrašo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 41) matosi, kad ieškovui buvo pašalintas 37 dantis bei pakartotinai paskirti vaistai – doksiciklinas ir ibuprofenas. 2015 m. lapkričio 24 d. gydytoja R. P. apžiūrėjusi ieškovą po 37 danties pašalinimo, konstatavo, kad žaizda gijo gerai, į perkusiją reagavo 36 ir 38 dantys. 2015 m. gruodžio 8 d. ieškovui buvo pašalintas 36 skaudamas dantis.

Ieškovas 2016 m. vasario 24 d. atvyko į Ligoninės Lukiškių padalinį dėl skausmų krūtinės ląstoje, apatiniame žandikaulyje ir nosyje. 2016 m. vasario 26 d. ieškovą apžiūrint odontologui buvo už fiksuota, kad ieškovas skundėsi skausmu po 37 danties traukimo apatiniame kairiajame žandikaulyje, tačiau atlikus rentgenogramą, linijos lūžio nenustatyta. 2016 m. vasario 29 d. gydytojui odontologui pakartotinai apžiūrėjus ieškovą uždegiminių reiškinių pastebėta nebuvo, diagnozuota būklė po danties pašalinimo. 2016 m. kovo 2 d. ieškovas buvo išrašytas iš Ligoninės Lukiškių padalinio. Ieškovui Ligoninėje buvo diagnozuota infiltracinė plaučių tuberkuliozė (gydėsi nuo 2013 metų), priklausomybės sindromas vartojant narkotikus, sinuso uždegimas, būklė po danties ekstradicijos. 2016 m. balandžio 6 d. po gydytojo odontologo apžiūros buvo konstatuota, kad ieškovui žaizda po danties pašalinimo sugijusi gerai. 2016 m. gegužės 19 d. ieškovas iš Ligoninės Pravieniškių padalinio buvo etapuotas į Kybartų pataisos namus.

2016 m. birželio 9 d. ieškovas kreipėsi į Kybartų pataisos namų gydytoją odontologę R. B.. Po apžiūros konstatuota, kad ieškovas nusiskundimų neturėjo, dantys buvo sveiki. 2016 m. liepos 28 d. gydytoja R. B. apžiūrėjusi ieškovą nustatė, kad 37 danties srityje matoma neaiškios kilmės kaulinė skeveldra. Palpuojant pereinamąją raukšlę 36-37 dantų srityje – neskausminga, gleivinė nepakitusi, ieškovas nusiskundimų neturėjo. 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovas vėl kreipėsi į gydytoją odontologę dėl skausmo 37 danties srityje. Gydytoja R. B. pakartotinai diagnozavo, kad 37 danties srityje matoma kaulinė nuolauža, kuri atlikus nejautrą, buvo pašalinta.

Dėl įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Dėl įrodymų vertinimo

Nors ieškovas ieškinio pareiškime nurodo, kad jam 2015 m. lapkričio 5 d. buvo ištrauktas ne tas dantis, o 2015 m. gruodžio 8 d. pašalinus 36 dantį, prasidėjo žandikaulio pūliavimas, kuris truko apie 3 mėnesius, o kaulinė nuolauža žalojo jo vidinę gleivinę, tačiau teismas sprendžia, kad šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Iš byloje esančios medicininės dokumentacijos, liudytojos gydytojos R. P. parodymų matosi, kad ieškovui 2015 m. lapkričio 5 d. buvo pašalintas jo nurodytas skaudantis 37 dantis. 2016 m. vasario 26 d. ieškovas buvo konsultuotas Ligoninės Vilniaus padalinio odontologo, atlikta žandikaulio rentgenograma, jokie uždegiminiai reiškiniai nenustatyti. Kaulinė skeveldra 37 danties srityje buvo pastebėta 2016 m. liepos 28 d., tačiau tuo metu ieškovas dėl to jokių nusiskundimų neišsakė, o dėl skausmų valgant 37 danties srityje ieškovas kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 22 d., dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad kaulinė skeveldra ieškovui atsirado dėl neteisingo gydymo.

Į bylą pateikta Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2016-07-19 išvada (b. l. 78-79) dėl ieškovo R. K. skundo teikiant odontologinės pagalbos paslaugas, kurioje nurodyta, kad komisija, įvertinusi turimą medžiagą nustatė, jog gydytojos odontologės pasirinkta 37 danties, o vėliau ir 36 danties šalinimo taktika teisinga. Taip pat pažymėta, kad ieškovas serga lėtine infekcine plaučių liga, dėl ko liekanti danties patologija gali būti organizmo įjautrinimo priežastimi, todėl periodontitinių dantų šalinimas neretai yra vienintelė alternatyva padėti išvengti sunkesnių bendrinės ligos komplikacijų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2017 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 56-2 konstatavo, kad ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, t.y. atlikta apžiūra, nustatyta diagnozė, paskirtas gydymas, atlikta procedūra, todėl žala sveikatai padaryta nebuvo (b. l. 9-11).

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus sprendžia, kad teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas atsakovė nepadarė diagnozavimo ar gydymo klaidų ir dėl to nebuvo sutrikdyta jo sveikata, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovui R. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2505-78 byloje suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus ieškinio pareiškimą iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo R. K. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Izolda Nėnienė