Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 15 d. surašė M. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 17.20 val., Giraitės k., Varėnos rajone, vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 1,98 promilių girtumas), be to, nepateikė automobilio registracijos liudijimo ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. L. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliantas neneigia vairavęs automobilį neblaivus, tačiau nurodo, jog pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. siekdamas policijos pareigūnams padėti atskleisti galimai padarytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, tokį apelianto teiginį atmeta.

ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos ATPK 17 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurių šiuo atveju nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai atsirasti nebuvo. Pažymėtina, kad pavojus laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne asmens vaizduotėje. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pranešė apie pamiškėje prie Smalninkų kaimo, Varėnos rajone, stovintį įtartiną automobilį (b. l. 19), tačiau nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad pavojus grėsė kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar kitoms įstatymų saugomoms vertybėms. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad centrinėje duomenų bazėje nėra informacijos, jog rastas automobilis būtų ieškomas (b. l. 24). Be to, M. L. duodamas paaiškinimus tiek Institucijoje, tiek teismo posėdyje nėra nurodęs, jog transporto priemonę vairavo neblaivus esant būtinajam reikalingumui. Dėl šių priežasčių apelianto argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

M. L. teiginys, kad važiuoti susitikti su policijos pareigūnais jį netiesiogiai paskatino Institucijos operatyvaus valdymo poskyrio budėtojas, taip pat nepagrįstas. Iš M. L. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė budėtojui, jog policijos pareigūnai įvykio vietos neras, ir pats pasisiūlė atvykti ir parodyti transporto priemonės buvimo vietą (b. l. 19). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime (b. l. 24).

M. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė posėdyje J. L., N. B., taip pat policijos pareigūnų A. K. ir E. Ž., kurie nurodytų jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtų asmenų neapklausė pagrįstai, nes apeliantas teismo posėdyje pripažino pažeidimus, nekėlė versijos, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (b. l. 27), o byloje surinkta rašytinė medžiaga nekelia jokių abejonių dėl bylos aplinkybių. Be to, šiuo aspektu pasakytina, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti prašymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog M. L. nebuvo pateikęs prašymo apklausti kokius nors liudytojus (b. l. 27). Dėl šių priežasčių M. L. teiginys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, apeliantas teigia, kad Institucija, kuriai teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi grąžino bylą, neįvykdė visų nutartyje išvardintų įpareigojimų. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi įpareigojo Instituciją nustatyti apelianto giminaičius, kurie kartu su juo grybavo, ir juos apklausti, prijungti prie bylos medžiagos telefoninių pokalbių įrašus bei pateikti visus dokumentus, susijusius su M. L. nurodytos įvykio vietos apžiūra (b. l. 4). Pažymėtina, kad byloje yra J. L. ir N. B. paaiškinimai, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apelianto nurodytas įtartinas automobilis yra neieškomas, todėl operatyvinė grupė nebuvo siunčiama, be to, visas bendravimas vyko mobiliojo ryšio telefonais, todėl neturi galimybės pateikti telefoninių pokalbių įrašų (b. l. 22 – 24). Kadangi nenustatyta, jog buvo galimai padaryta nusikalstama veika, tai nebuvo pagrindo atlikti įvykio vietos apžiūros, šį procesinį veiksmą įforminti. Visa tai leidžia apelianto teiginį vertinti kritiškai.

M. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių jis nepateikė policijos pareigūnams automobilio registracijos liudijimo ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento. Teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju padarytos veikos, numatytos ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, priežastys neturi jokios reikšmės asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nenurodyta jį surašiusio Institucijos įgalioto pareigūno vardas ir pavardė, pasakytina, jog šis netikslumas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas abejoti administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumu. Be to, policijos pareigūno E. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė A. K. (b. l. 20). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio policijos pareigūno nurodytu faktu. Dėl šios priežasties ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

M. L. taip pat prašo, remiantis ATPK 30¹ straipsniu, paskirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali dėl pažeidimo, įtvirtinto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė minimalią ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintą nuobaudą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą sumažinti apeliantui skirtą nuobaudą. Asmens kaltės pripažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailestis yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose. Be to, teisės vairuoti reikalingumas darbe nėra laikytina išskirtine aplinkybe, o apeliantas, turintis 25 metų patirtį vairuojant transporto priemones, turėjo įvertinti pavojingą padaryto pažeidimo pobūdį. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl paskirtos nuobaudos nepagrįstai nukentėtų UAB „Viskas dujoms“ verslas ir jos darbuotojai, tačiau įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. L. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.