Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų Alvydo Poškaus, Egidijos Tamošiūnienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija Nr. X-711), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo: kad jis organizuotai, kartu su grupe, t. y. S. V. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė laisvę R. M., apiplėšė jį, pagrobė ir laikė jo dokumentus, o įsibrovęs į butą pagrobė didelės vertės (15 630, 79 Eur (53 970 Lt)) turtą; taip pat tuo, kad 2005 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką prieš Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, iš anksto susitaręs su S. V., N. T. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, daryti kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu tapo S. V., nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvavo šio susivienijimo veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis; be to, tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; dar ir tuo, kad nuo 2005 m. iki 2014 m., dalyvaudamas „agurkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimą.Kaltinamasis A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi A. P. suėmimas pakeistas į 30 000 Eur užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikinta ir A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaltinamajam A. P. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d., nes konstatavo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamasis A. P. skunde, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, prašo ją panaikinti, paleisti jį į laisvę ir paskirti jam kardomąją priemonę – užstatą, intensyvią priežiūrą ar bet kurią kitą švelnesnę kardomąją priemonę, ar tokių priemonių kompleksą. Kaltinamasis skunde teigia, kad teismas tik deklaratyviai, nesiremdamas faktiniais bylos duomenims ir formaliai atkartodamas ankstesnių nutarčių motyvus, konstatavo, jog neišnyko suėmimo pratęsimo pagrindas ir švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai. Pasak kaltinamojo, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų būtų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Kaltinamasis nurodo, kad jis yra susituokęs, turi šeimą, mažamečių vaikų, iki sulaikymo dirbo, per besitęsiantį ilgą procesą ir laikotarpiu, kuriuo jam buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, nesislėpė ir nebėgo nuo teisėsaugos pareigūnų, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu būtų trukdę procesui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu, aplinkybės, susijusios su jam inkriminuojamų veikų skaičiumi, jų pavojingumu, pobūdžiu, bendrininkavimo forma, nepagrindžia suėmimo termino tęsimo 4 metus ir 8 mėnesius ir neįrodo, kad kaltinamasis darys nusikalstamas veikas.Kaltinamasis, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, priimtais bylose Kudla prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją, Lisovskij prieš Lietuvą ir kt., tvirtina, kad jis laikomas suimtu tokį ilgą laiką nesant pagrindams, kurie pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką pateisina ilgą kardomojo kalinimo trukmę. Anot kaltinamojo, aptariamos baudžiamosios bylos apimtis, inkriminuojamų veikų sunkumas, įvertinus laiką, kurį jis laikomas suimtu, nepateisina pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo prieš jį, jo teisės į laisvę suvaržymo, juolab, kai įrodymų tyrimas byloje jau yra baigtas. Kaltinamasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju pasyvi pertrauka byloje truko beveik 12 mėnesių, iš viso pertraukos tarp posėdžių sudaro apie 31 mėnesį, o toks pasyvus procesas Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstamas grubiu žmogaus teisių pažeidimu.Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į tai, kad tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teisės aktų nuostatoms suimtas asmuo turi teisę būti paleistas proceso metu, kaltinamasis daro išvadą, jog konkrečiu atveju siekiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų tikslų prieš jį taikytinos švelnesnės kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ar pan.Teismo posėdyje kaltinamojo A. P. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.Kaltinamojo A. P. skundas netenkintinas.Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis nenaikintina.Apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams. Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė nei BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. P. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: kitų kaltinamųjų (D. R. ir kt.), liudytojų (L. P., V. V., I. S. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, užsienio (Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Ispanijos Karalystės, Jungtinės Karalystės, Rusijos Federacijos) teisėsaugos institucijų pateikta bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Žemesnės instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl A. P. taikomo suėmimo termino pratęsimo laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad suimtajam A. P. inkriminuotos sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. P. galbūt jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė organizuodamas ir dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kuris vertėsi neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako, įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu kontrabandos būdu bei jų platinimu, veikė kelių Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių teritorijose, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje. Be kita ko, apygardos teismas tinkamai įvertino ir tai, kad A. P. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai organizuoti, vykdyti itin ilgą laikotarpį ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, galbūt padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti lėšų pragyventi.Todėl, įvertinusi nurodytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos aplinkybės leido apygardos teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis A. P. yra susituokęs, turi šeimą, mažamečių vaikų, iki sulaikymo dirbo, per besitęsiantį ilgą procesą ir laikotarpiu, kuriuo jam buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, nesislėpė ir nebėgo nuo teisėsaugos pareigūnų, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu būtų trukdę procesui. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju suimtojo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, kiekiu, pobūdžiu, sunkumu, pavojingumu, mastu, nesuteikia pagrindo pagrįstai manyti, kad A. P., būdamas laisvėje, gali nedaryti naujų nusikaltimų. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo A. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (linkęs veikti priešingai teisei, t. y. galbūt subūrė ir net 9 metus dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje), jo galbūt padarytų nusikaltimų kiekis (inkriminuoti 9 epizodai), pavojingumas (neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas; fizinio smurto naudojimas; labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako, įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimas ir gabenimas kontrabandos būdu bei jų platinimas), pobūdis (nusikalstamos veikos, įskaitant ir smurtines, galbūt padarytos veikiant suburtai pačiai pavojingiausiai bendrininkavimo grupei), sunkumas (ir sunkūs, ir labai sunkūs), mastas (veikta ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir tarptautiniu mastu), trukmė (apie 9 metus), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. P. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. P. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose. Bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas, pradėta klausytis baigiamųjų kalbų (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 15 punkte, teismas privalo užtikrinti bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis).A. P. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo jo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis A. P. yra suimtas ilgą laiką. Tačiau A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. P. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju yra nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamojo subjektyvi nuomone, kad jis laikomas suimtas nesant pagrindams, kurie pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką pateisina ilgą kardomojo kalinimo trukmę, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota anksčiau, pagrįstos bylos duomenimis. Teismo išvadų nepaneigia ir aplinkybė, kad byloje baigtas įrodymų tyrimas. Kaip nurodyta pirmiau 15 punkte, teismas, be kita ko, turi pareigą užtikrinti ir nuosprendžio įvykdymą.Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies. Tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teismų praktiką, turi būti vertinamos konkrečios bylos konkrečios aplinkybės, t. y. teisingumas vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Aptariamu atveju A. P. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas tiek jo asmenybės, tiek galbūt jo padarytų veikų pavojingumu, bylos ypatingu sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 13 kaltinamiesiems; labai daug liudytojų; kartu kaltinamiesiems inkriminuota daug epizodų), didelės apimties (bylą sudaro 150 tomų), tiek siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Tai, kad paprastai ilgesnis suėmimo terminas pateisinamas tiriant nusikalstamo susivienijimo padarytas veikas bei siekiu užtikrinti viešąjį interesą pripažįstama ir kaltinamojo skunde aptariamuose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, priimtuose bylose Kudla prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją ir Bak prieš Lenkiją. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, priimtame byloje Lisovskij prieš Lietuvą, suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės konkrečiu atveju negali būti taikytinos, nes šių abiejų bylų faktinės aplinkybės yra netapačios.Nesutiktina ir su skundo argumentais, kad aptariamoje byloje procesas vyko pasyviai. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą gana intensyvų teismo posėdžių grafiką (šiuo metu posėdžiai paskirti iki 2017 m. gruodžio 7 d.). Pertraukos byloje buvo skelbiamos dėl proceso dalyvių neatvykimo į paskirtus teismo posėdžius tiek dėl pateisinamų, tiek dėl nepateisinamų priežasčių, pasislėpimo nuo teismo, dėl specialių tyrimų atlikimo ir t. t. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, t. y prieš proceso dalyvius taikė procesines prievartos priemones: atvesdinimą, baudas, griežtino taikomas kardomąsias priemones ir pan. Nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro ir aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai bei motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo A. P. paskirtas ir pratęstas suėmimo terminas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali susiklostyti tokia situacija, jog teismo išvados grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir neįvertinti.Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. P., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaltinamajam A. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.