Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Romualdo Blaževičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2015 metų vasario 27 diena, apie 22:50 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,66 promilės), smurtaudamas artimoje aplinkoje, sudavė savo žmonai N. N. vieną smūgį ranka per veidą, tokiu būdu sukėlė N. N. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios N. N., liudytojo V. N. parodymais, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. N. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su savo žmona N. N. oficialioje santuokoje gyvena kartu apie 3 metus. Jie neturi bendrų vaikų ir bendro turto. Jis su žmona, jos sūnumis V. N., gim. 2001 m. ir D. N., gim. 1996 m., gyvena socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Abu su žmona yra bedarbiai. Jų santykiai su žmona ir vaikais yra normalūs, su žmona būna įprastiniai šeimyniniai konfliktai-barniai, kurių metu fizinį smurtą jis galiu panaudoti labai retai ir tik būdamas labai susijaudinęs. Jis paskutinį kartą buvo sudavęs žmonai vieną kartą ranka per veidą gal 2012 m. Prieš vaikus jis niekada fizinio smurto nenaudojo. Jis išvis yra prieš fizinį smurtą. 2015-02-27, apie 22.50 val., jis buvo namuose išgėręs. Kadangi jo žmonai nepatinka, kai jis būna neblaivus, tai ji pradėjo jam priekaištauti. Tokiu būdu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu jie stovėjo prie įėjimo į kambarį, kur miegojo sūnus Viktoras, ir barėsi, šaukė vienas ant kito. Vienu momentu jis neištvėrė ir sudavė vieną smūgį delnu žmonai per veidą. Ji pradėjo šaukti, kad jis jos neliestų. Tada atbėgo sūnus Viktoras, kuris prieš tai miegojo kambaryje, bet matomai nuo jų šaukimo atsibudo. Viktoras atsistojo tarp jo ir žmonos. Jis tada buvo užsimojęs ranka ant žmonos, bet smūgio nesudavė. Tuomet Viktoras nugriuvo ant grindų, o dėl ko, jis nesuprato, bet jis sūnaus nemušė. Po to sūnus atsikėlė ir išėjo į savo kambarį. Jie su žmona tada apsiramino. Jis išėjo parūkyti, o po to atvažiavo policija. Kada žmona iškvietė policija, jis nežino. Pareigūnai jį sulaikė už smurtą artimoje aplinkoje. Dėl padaryto jis labai gailisi, pažada daugiau taip nedaryti (b. l. 41,42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. N. parodė, kad 2015-02-27 ji buvo namuose su savo vyru A. N., gim. 1974 m. Kartu su jais buvo draugai, jie gėrė sidrą, o vyras gėrė vyną. Kai draugai išėjo, jos vyras pradėjo jai priekaištauti, kad ji yra bloga, neištikima, pradėjo keiktis, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, Tuo metu, kai ji buvo kambaryje, kur miegojo sūnus V. N., gim. 2001 m., jos vyras jai sudavė su ranką vieną kartą į veidą. Tuo metu pabudo sūnus, kuris pradėjo verkti, raminti tėvą. Tuo metu vyras norėjo suduoti jai dar kartą, bet nepataikė, lyg tai pataikė sūnui, kuris nugriuvo. Kur jam pataikė, ji nematė, nes jos sūnus buvo už jos. Jos vyras paskutiniu metu kai išgeria būna agresyvus, prieš ją anksčiau vyras smurto nenaudojo. Kad yra specializuoti pagalbos centrai ji nežinojo, bet sutinka, kad jiems būtų perduota informaciją dėl šio įvykio. Į medikus ji nesikreips. (b. l. 9,10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. N. parodė, kad A. N. yra jo tėvas. Jis su savo mama N. N., su tėvu ir tėvo sūnumi D. N. gyvena name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Santykiai tarp jo ir tėvo yra geri, jis yra geras, nepiktas žmogus, tėvas jo niekada nemuša, tik kartais pabara už reikalą. Mamos ir tėvo santykiai yra normalūs, jie tik kartais barasi, dažniausiai kai būna neblaivūs. Jis niekada nematė, kad tėvas muštų mamą. Jam tik nepatinka, kai tėvas būna girtas, jį tai pykdo, nes tada jis barasi su mama, namuose būna triukšmas. Vakar jis nuėjo miegoti apie 21 val. Pro miegus išgirdo, kad mama barasi su tėvu. Jis tada atsikėlė iš lovos, ir pamatė, kad mama su tėvu stovi prie įėjimo į jo kambarį ir barasi. Mama pasakė: „Neliesk manęs“. Jis tada priėjo prie jų ir pasakė tėvui, kad jis neliestų mamos. Tada tėvas kažką garsiai surėkė, jis tuomet padarė žingsnį atgal ir užkliudė koja kilimą, kuris nelabai gerai priglunda prie grindų, ir nugriuvo. Po to jis atsikėlė, ir nuėjo į savo kambarį, nes tuomet tėvas ir mama jau apsiramino ir nesibarė. Po to atvažiavo policija. Jis girdėjo, kad mama pasakė policininkui, kad tėvas jai ir jam sudavė per veidą. Bet jis nematė, kad tėvas būtų sudavęs mamai, o jam tėvas nesudavė, ir kodėl mama taip pasakė, jis nežino (b. l. 24, 25).

2015-02-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, t.y. apžiūrėta įvykio vieta, kambarys name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 8-15).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. N. mušdamas sukėlė šeimos nariui – savo sutuoktinei fizinį skausmą, tai yra padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios N. N. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. N. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis A. N. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ir dydžio sutiko (b.l. 73).

A. N. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-02-27 22.55 val. iki 2015-02-28 17.30 val. (b.l. 31,32).

2015-02-28 kaltinamajam A. N. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 43,44).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Padarytas nesunkus nusikaltimas Kaltinamasis A. N. yra 40 metų amžiaus, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b.l. 49), nedirbantis (b.l. 64-65), registruotas Darbo biržoje (b.l. 66), anksčiau neteistas (b.l. 51), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 59-62), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 68, 70), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 69). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. N. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinos į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. N. skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant:

- be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas);

- būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ( BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-02-27 22.55 val. iki 2015-02-28 17.30 val. (vieną parą), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti A. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.