- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- 1-356-830/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17917-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“
- Advokatai
- Rolandas Vaitiekūnas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, ankščiau teistas: 1) 1997-02-13 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d. (1961 m. BK), paskirta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47¹ str., nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2007-05-30 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal BK 183 str. 1 d., paskirta bausmė - viešieji darbai 3 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį išdirbti 20 valandų visuomenės labui; teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., 2019 metų balandžio 30 dieną, apie 11 val. 53 min., Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 5 km 738 m, vairuodamas automobilį „Iveco/Tensa 70C17“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 ir KET 3 priedo 1.4. punktų reikalavimus – važiuodamas remontuojamu kelio ruožu, kur važiuojamoje kelio dalyje esančios eismo juostos buvo ženklintos geltonomis ištisinėmis linijomis, judėdamas kairio posūkio kreive, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kelio ruože, kur priešingos krypties transporto srautus skiria geltona ištisinė horizontalaus ženklinimo linija, draudžianti paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, nedavė kelio ir sudarė kliūtį priešinga kryptimi link jo važiavusiam automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. D., bei su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojo A. D. sveikata - jam nustatyta muštinės žaizdos kairės alkūnės srityje, kairėje blauzdoje ir kairio šlaunikaulio lūžis, kurio gijimas sulėtėjęs dėl vidinės fiksacijos mechaninės komplikacijos, pasireiškusios kairio šlaunikaulio intramedulinės vinies apatinės dalies sraigto lūžiu.
Kaltinamasis A. S. kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. apie 11 val. jis automobiliu „Iveco/Tensa 70C17“, važiavo iš (duomenys neskelbtini). Kelias buvo sausas ir oro sąlygos tuo metu buvo geros. Jis važiavo pagrindiniu keliu jam reikėjo sukti į kairę. Pristabdė mašiną. Prieš jį stovėjo kelio ženklai „kelio darbai“, kurie nurodė neviršyti 30-50 km/h. greičio. Pristabdęs suko į kairę. Praleisti kitų automobilių jam nereikėjo. Įsukęs pamatė pro šoninį langą, kad „atskrenda“ mašina. Koks tada buvo atstumas nuo jo iki tos mašinos, negali pasakyti. Jo manymu, nukentėjusiojo automobilis važiavo daugiau nei 30 km/h. greičiu. Įvyko susidūrimas. Įvykio metu jis (A. S.) neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Jis vengė didesnio susidūrimo ir greitai pasuko į kairę. Maniau, kad jei važiuos kairiau, nukentėjusysis „iššoks iš galo“ ir susidūrimo bus išvengta. Bylos medžiagoje pateiktoje shemoje viskas nurodyta teisingai. Kai įvyko avarija, ji (A. S.) buvo šoko būsenoje. Po įvykio išlipo iš mašinos, nukentėjusysis jau buvo paskambinęs policijai. Kai nukentėjusiojo paklausė, ar viskas gerai, jis atsakė teigiamai. Su nukentėjusiuoju automobilyje kitų asmenų nebuvo, tik šuo. Vėliau atvažiavo policija, greitoji pagalba. Jam (A. S.) tuo metu sukosi galva ir kažkas buvo nutikę kaklui. Pripažįsta savo kaltę, kad pagal kelių eismo taisykles nepraleido nukentėjusiojo. Tačiau manau, kad nukentėjusiojo automobilio greitis buvo didesnis nei tuo metu buvo leista. Jei nukentėjusysis būtų važiavęs 30 km/h. greičiu, tokio smūgio nebūtų buvę. Greičio ženklas „30 km/h“ buvo jo (A. S.) pusės. Koks buvo leistinas greitis iš nukentėjusiojo pusės, nematė.
Nukentėjusysis A. D. parodė, kad jis 2019 m. balandžio 30 d. automobiliu „Seat Alhambra“ važiavo iš Panevėžio į Šiaulių pusę. Prieš viaduką jo pusėje buvo ženklas neviršyti 70 km/h ir ženklas „kelio darbai“. Ar buvo kitų kelio ženklų, nepamena. Pravažiuodamas viaduką matė, kad iš priekio atvažiuoja „IVECO“ autobusiukas, jam pasirodė, kad jis važiuoja jo (A. D.) kelio juostoje. Juosta link Šiaulių buvo padalinta pusiau (geltona juosta). Autobusiukas jau buvo išlindęs į jo kelio juostą ir judėjo link jo. Jis (A. D.) išsigando, jog įvyks susidūrimas. Pamačiau, jog tarp jų yra kritinis atstumas, suko nuo kelio dešiniau ir autobusiukas tuo momentu taip pat suko iš kelio ir įvyko susidūrimas. Susidūrimo metu jo (A. D.) greitis nebuvo didelis, nes kai suprato, kad galimai įvyks avarija, aš dar labiau sumažino greitį. Kai pamatė į jį važiuojantį automobilį, jo (A. D.) greitis buvo apie 70 km/h, o kai suprato, kad kažkas ne taip, išsigandęs dar stabdė automobilį. Po susidūrimo patyrė didelį stresą, nes pagalvojo, kad jo automobilis dega. Nuo oro pagalvės automobilyje buvo pilna dūmų. Išlipti iš automobilio negalėjo, nes buvo prispaustas. Kai išsisklaidė dūmai, pro išdaužytus langus pamatė kaip išlipo „IVECO“ autobusiuko vairuotojas, kuris kalbėjo telefonu. Jis (A. D.) paklausė, ar jis iškvietė policiją. Ką jis atsakė, tiksliai nepamenu. Pasiėmęs telefoną jis pats išsikvietė policiją bei paskambino motinai. Atvažiavusi greitoji pagalba pamatė, kad jis prispaustas ir iškvietė gelbėtojus. Atvykę gelbėtojai išėmė galines sėdynes, ištraukė jį per bagažinę. Jis buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje nustatė lužusią koją, operaciją padarė po 6 dienų. Iki to laiko koja buvo „ant įtempimo“ visą tą laiką turėjo gulėti. Atsirado pragulos. Ligoninėje jį slaugė žmona. Išrašius iš ligoninės, namuose padėdavo žmona, sūnus ir motina, kurie gyvena kartu. Po operacijos, kai grįžo į namus, normaliai ant kojos atsistoti ir pradėti vaikščioti aš galėjo tik liepos, rugpjūčio mėnesį. Per visą vasarą iš buto nebuvo išėjęs. Vaikščioti negalėjo ir namuose, su kėde stūmėsi. Normaliai vaikščioti ir išeiti iš namų pradėjo 2019 m. rugsėjo mėnesį. Kai prasidėjo reabilitacijos, pradėjo vaikščioti su lazdomis. Vėliau gydytojas pasakė, kad kojoje nulūžo kažkoks sraigtas. Kaip ir dėl ko jis nulūžo, nežino. Pats aš nieko nepajuto. Gal darant mankštą taip atsitiko. Antrą operaciją man atliko 2019 m. rugsėjo 26 d. Viso jam buvo padarytos 2 operacijos, buvo 2 reabilitacijos. Jis (A. D.) serga cukralige, turi širdies problemų, todėl mano, kad šios ligos taip pat padarė įtakos jo gijimui. Iki autoįvykio apie 10 metų „Regos centre“ dirbo sargu. Nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išrašytas iki 2020-03-04, po to grįžo dirbti sargu. Neįgalumo duoti gydytojas jam negalėjo, nes jo darbas nėra fizinis, tačiau jei kas nors įsibrautų į patalpas, vytis negalėtų. Šiuo metu turi problemų su sveikata, sunku atsisėsti ir atsistoti. Visas gydymasis padarė įtaką jo kalbos rišlumui ir atminčiai. Neturtinę žalą – 8000 Eurų įvertino dėl patirtų skausmų ir negalios. Draudimo nurodytas sumas už automobilį, rūbus ir vaistus jam išmokėjo. Po autoįvykio vairuoja automobilį su mechanine pavara.
Iš 2019-06-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G654/2019(05) matyti, kad A. D. nustatyta kairio šlaunikaulio lūžis, muštinės žaizdos kairės alkūnės srityje, kairėje blauzdoje, - sveikata sutrikdyta nesunkiai. (1 t., b.l. 70).
Iš 2020-01-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG44/2020(05) matyti, kad A. D. nustatyta kairio šlaunikaulio lūžio vidinės fiksacijos mechaninė komplikacija, pasireiškusi kairio šlaunikaulio intramedulinės vinies apatinės dalies sraigto lūžiu. Ši komplikacija yra viena iš galimų šlaunikaulio lūžio gydymo komplikacijų. Šios komplikacijos pasekmė yra sulėtėjęs kairio šlaunikaulio lūžio gijimas. Sveikatos sutrikdymo mastas, dėl nustatytos komplikacijos ir jos sąlygotos pasekmės, nesikeičia ir kairio šlaunikaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. ( 2 t., b.l. 26-27).
Liudytoja V. D. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. 2019 m. balandžio 30 d. įvykį išgyveno labai sunkiai. Apie įvykį jai pranešė pats sūnus po to, kai išsikvietė pagalbą. Sūnus pasakė, kad atsitiko bėda ir nieko jai daugiau nesakė, nes bijojo, kad ji nesijaudintų. Nuvykusi į įvykio vietą matė, kad sūnus buvo prispaustas, mašinos stiklai buvo išdužę, vaizdas buvo baisus. Sūnaus sūnus (jos anūkas) į įvykį atvažiavo vėliau. Kaltinamąjį įvykio vietoje matė - jis vaikščiojo išlipęs iš mašinos. Sūnaus išlaisvinimo procedūra vyko gal apie 40 min. Gelbėtojai ištraukė sūnų pro mašinos galą, tada greitoji pagalba jį išvežė į ligoninę, ji (V. D.) važiavo iš paskos. Įvykio vietoje suprato, kad jos sūnus dėl autoįvykio buvo nekaltas. Sūnus po operacijos buvo labai palūžęs psichologiškai, o ypač tada, kai sužinojo, kad neužteks vienos operacijos. Sūnus ilgai negalėjo vaikščioti, buvo karšta vasara, atsirado pragulos ir jos sunkiai gijo. Sūnus stipriai nervinosi, kad reikia jį aptarnauti. Dėl sūnaus būklės koregavo visas šeimos atostogas, nes sūnus vienas namuose pasilikti negalėjo. Sūnus naktimis nemiegojo, stresavo, atsirado baimės jausmas. Registravo jį ir pas psichologus. Sūnus naudojo vaistus, kad galėtų nusiraminti ir miegoti. Po antros operacijos nuo lapkričio mėnesio jis pradėjo vaikščioti su alkūniniais ramentais. Po nedarbingumo gydytoja sūnui liepė dar kartą pasitikrinti po 3 mėnesių, tačiau po karantino nežino, kada pateks pas gydytojus. Dabar (dėl karantino) nėra pasitikrinę pas gydytojus ir nežino, ar šiuo metu viskas gerai su varžtu kojoje. Paskutinė kojos kontrolinė nuotrauka yra daryta lapkričio mėnesį.
Iš 2019-04-30 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad kelias remontuojamas, eismo juostos pažymėtos laikinomis geltonos spalvos linijomis. Iš Šiaulių į Panevėžio m. pusę dvi eismo juostos atskirtos ištisine geltona linija. Iš Panevėžio į Šiaulių pusę viena eismo juosta. Važiuojamosios dalies šiauriniame krašte eismo juosta, vedanti ant viaduko Vilniaus kryptimi. Važiuojamosios dalies šiaurinėje pusėje priekiu į vakarus stovi automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės galinis ratas ant šiaurinės važiuojamosios dalies krašto. Nuo priekinio dešinės pusės rato iki važiuojamosios dalies krašto 0,35 m. Automobilio priekyje, į priekinę kairę automobilio dalį atsitrenkęs krovininis automobilis „Iveco/Tensa 70C17“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Krovininis automobilis stovi priekiu į šiaurės rytų pusę. Nuo krovininio automobilio kairės pusės priekinio rato iki važiuojamosios dalies krašto 2,3 m, nuo galinio kairės pusės rato iki važiuojamosios dalies krašto 4,9 m. Atstumas nuo krovininio automobilio kairės pusės priekinio rato iki lengvojo automobilio dešinės pusės priekinio rato 1,3 m. Nuo krovininio automobilio galinio kairės pusės rato į vakarų pusę iki kilometro ženklo (6 km) - 261,4 m. (1 t., b.l. 8-11, 12, 13-20, 27-33).
Iš 2019-04-30 Transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekiniai žibintai, priekinės dešinės ir kairės pusės durys, stogas, suskilęs priekinis stiklas, išlūžęs priekinis kairės pusės ratas, suveikę oro pagalvės. (1 t., b.l. 21-23).
Iš 2019-04-30 Transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad krovininio automobilio „Iveco/Tensa 70C17“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės ir kairės pusės durys, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, variklio dangtis, sudužę priekiniai žibintai. (1 t., b.l. 24-26).
Iš 2019-05-09 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra mėlynos spalvos. Automobiliui stipriai apgadintas priekinis kairės pusės kampas. Kairėje pusėje deformuotas variklio dangtis, deformacijos plotis 60 cm, ties 35 cm pločiu per visą aukštį eina įlenkta deformacinė juosta. Išdužęs kairės pusės priekinis ir posūkio žibintas. Išlūžę priekinės apdailos grotelės. Nuplėštas priekinis bamperis. Iš ašies išlaužtas kairės pusės priekinis ratas. Kairėje pusėje suskilęs priekinis stiklas. Įlenkta kairės pusės priekinė stogo atrama. Deformuotas kairės pusės priekinis sparnas. Nulaužtas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Deformuotos kairės pusės priekinės durys, išdužęs šių durų stiklas. Išsiskleidusi kairės pusės oro pagalvė, esanti vaire, bei dešinėje pusėje, esanti priekinėje panelėje. Prietaisų skydelyje variklio apsukų ir greičio rodyklės stovi ties skaičiumi „0“. Vairuotojo saugos diržas išsitempęs ir užsifiksavęs (suveikęs) (1 t., b.l. 34-38).
Iš 2019-06-10 UAB(duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad jame nurodyta, kad A. S. eismo įvykio metu vykdė su darbu susijusias funkcijas. ( b. l. t. 1, 118).
Iš 2020-01-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11Š-142(19) matyti, kad automobilio „Seat Alhambra“ greitis susidūrimo metu buvo, tikėtina, 63 km/h. Automobilio „Iveco/Tensa 70C17“ greitis susidūrimo metu buvo, tikėtina, 34 km/h. Transporto priemonių susidūrimas įvyko kelio Panevėžys - (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje, žiūrint kryptimi link Panevėžio, esančio užvažiavimo ant (nuvažiavimo nuo) viaduko važiuojamojoje dalyje, susidūrimo metu, tikėtina, automobilis „Seat Alhambra“ priekiniu kairiu ratu buvo ties 8-10 paveiksluose juodomis rodyklėmis pažymėto pėdsako pradžia, žiūrint jo važiavimo kryptimi, o automobilis „Iveco/Tensa 70C17“ priekiniu dešiniu ratu buvo ties 9-10 paveiksluose žaliomis rodyklėmis pažymėtu pėdsaku. Šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilio „Iveco/Tensa 70C17“ vairuotojas A. S., judėdamas kairiojo posūkio kreive link kelio Panevėžys - (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje, žiūrint kryptimi nuo Šiaulių link Panevėžio, esančio užvažiavimo ant viaduko, kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją ir įvažiavo į priešinga kryptimi link jo nuo Panevėžio link Šiaulių artėjusio automobilio „Seat Alhambra“ važiavimo krypties eismo juostą. Automobilio „Seat Alhambra" vairuotojas A. D., reaguodamas į kliūtį - automobilį „Iveco/Tensa 70C17" - nusuko į dešinę, žiūrint jo važiavimo kryptimi, tikėtina, stabdė, ir, būdamas užvažiavimo ant (nuvažiavimo nuo) viaduko važiuojamojoje dalyje, tikėtina, priekiniu kairiu ratu ties 8-10 paveiksluose juodomis rodyklėmis pažymėto pėdsako pradžia, žiūrint jo važiavimo kryptimi, priekinės dalies kaire puse apie 0,50-0,60 m plotyje nuo automobilio kairiojo šono trenkėsi į automobilio „Iveco/Tensa 70C17“ priekinės dalies kairę pusę apie 0,60+0,70 m plotyje nuo automobilio kairiojo šono, automobiliui „Iveco/Tensa 70C17“, tikėtina, priekiniu dešiniu ratu būnant ties 9-10 paveiksluose žaliomis rodyklėmis pažymėtu pėdsaku taip, kad susidūrimo metu tarp automobilio „Iveco/Tensa 70C17“ priekinės plokštumos ir automobilio „Seat Alhambra“ kairiojo šono plokštumos buvo smailus kampas, atviras į dešinę automobilio „Iveco/Tensa 70C17“ atžvilgiu. Susidūrimo metu automobilio „Seat Alhambra“ greitis buvo, tikėtina, 63 km/h, automobilio „Iveco/Tensa 70C17“, tikėtina, 34 km/h. Susidūrimo eigoje automobilis „Iveco/Tensa 70C17“ buvo pastumtas prieš laikrodžio rodyklę į padėtį užfiksuotą eismo įvykio vietos plane, automobilis „Seat Alhambra“, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, slydo į dešinę, į padėtį, užfiksuotą plane. Automobilis „Seat Alhambra“, vairuojamas A. D., važiuodamas paties vairuotojo nurodytu ir šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu, pradiniu grėsmės eismo saugumui momentu - automobiliui „Iveco/Tensa 70C17“ įvažiavus į automobilio „Seat Alhambra“ važiavimo krypties eismo juostą - buvo, tikėtina, 37,2 m atstumu neprivažiavęs susidūrimo vietos. Automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas A. D., važiuodamas šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu ir reaguodamas vairuojamo automobilio stabdymui tuo metu, kai iškilo grėsmė eismo saugumui (kai automobilis „Iveco/Tensa 70C17“, vairuojamas A. S., kairiojo posūkio kreive įvažiavo į automobilio „Seat Alhambra“ važiavimo krypties eismo juostą), tikėtina, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Iveco/Tensa 70C17“. Šioje eismo situacijoje automobilio „Iveco/Tensa 70C17“, vairuotojo A. S. veiksmai, — judėdamas kairiojo posūkio kreive, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kelio ruože, kur priešingos krypties transporto priemonių srautus skiria ištisinė horizontalaus ženklinimo linija, draudžianti paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, nedavė kelio ir sudarė kliūtį priešinga kryptimi link jo važiavusiam automobiliui „Seat Alhambra“ bei su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Šiam tyrimui pateiktos bylos medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojo A. D. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. (2 t., b.l. 10-22).
Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AIB Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame „IF P&C Insurance AS“, matyti, kad automobilio „Iveco/Tensa 70C17“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo nuo 2018-12-05 iki 2019-12-04. (1 t., b.l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – kito žmogaus nesunkų sužalojimą. Byloje turi būti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dėsningai nulėmė padarinius – kito nesunkų sveikatos sutrikdymą.
KET 109 p. nurodo, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. KET 3 priedo 1.4. punkte aprašytas kelio ženklinimas - geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.
Teismas įvertinęs bylos įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai - judėdamas kairiojo posūkio kreive, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kelio ruože, kur priešingos krypties transporto priemonių srautus skiria ištisinė horizontalaus ženklinimo linija, draudžianti paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, nedavė kelio ir sudarė kliūtį priešinga kryptimi link jo važiavusiam automobiliui nukentėjusiojo automobiliui „Seat Alhambra“ bei su juo susidūrė. Kaltinamojo veiksmai, jam pažeidus KET reikalavimus, buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Šio eismo įvykio pasėkoje nukentėjusiajam padaryti sužalojimai – kairio šlaunikaulio lūžis, muštinės žaizdos kairės alkūnės srityje, kairėje blauzdoje. Vėliau nukentėjusiajam buvo nustatyta gydymo komplikacija - kairio šlaunikaulio lūžio vidinės fiksacijos mechaninė komplikacija, pasireiškusi kairio šlaunikaulio intramedulinės vinies apatinės dalies sraigto lūžiu. Šios komplikacijos pasekmė - sulėtėjęs kairio šlaunikaulio lūžio gijimas.
Teismas konstatuoja, kad šis A. S. KET taisyklių pažeidimas, kuris lėmė BK numatytų padarinių atsiradimą, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis) nes, iš ištirtų įrodymų darytina išvada, jog A. S. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. A. S. buvo nepakankamai atidus, nepakankamai dėmesingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – automobilių susidūrimas, ko pasėkoje nesunkiai buvo sužalotas A. D.. Iš įvykio aplinkybių matyti A. S. pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sąlygas, bei būdamas atidus ir dėmesingas galėjo teisingai vertinti situaciją, t.y. turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidumas bei nedėmesingumas gali lemti veiką, dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai.
Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. ir pilnai įrodyta byloje surinktais ir išanalizuotais įrodymais – kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, liudytojos V. D. parodymais, specialisto išvadomis apie A. D. padarytus sužalojimus, 2020-01-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, įvykio vietos, transporto priemonių, daiktų apžiūros protokolais.
Skirdami bausmę A. S. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, bei atsižvelgia į esmines susiformavusios teismų praktikos, skiriant bausmes, nuostatas.
Skiriant bausmę A. S. įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. A. S. padarė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai buvo sužalotas A. D.. Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. A. S. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką. A. S. ankščiau teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas išnykęs. A. S. ankščiau baustas dėl nešiukščių KET pažeidimų ANK tvarka (2 t., b.l. 37-40). įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo. A. S. dirba (1 t., b.l. 96), iš darbovietės A. S. charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 117), A. S. vedęs, turi 2 vaikus, iš kurių vienas nepilnametis.
Už BK 281 str. 1 d. nurodytos veikos padarymą įstatymas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, savo dydžiu mažesnę nei vidurkis.
Pagal BPK 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ne tik kaltinamajam, bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t.y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama kaltinamojo veika padarytą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t.y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (įvykio metu aktuali redakcija) – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (šio įstatymo 11 str.).
Teismas konstatuoja, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui) arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui. Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Pagal CK 6.254 str. 2 d., esant draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Taigi, eismo įvykio metu padarytą žalą kurios dydis neviršija Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodytų sumų turi atlyginti draudikas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu automobilio „Iveco/Tensa 70C17“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nuo 2018-12-05 iki 2019-12-04 buvo drausta draudimo bendrovėje „IF P&C Insurance AS“ (1 t., b.l. 48).
Nukentėjusysis A. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 8000 Eur neturtinės ir 5867,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, po 832,50 Eur nuo 2019-12-01 iki jo nedarbingumo pabaigos bei palūkanų priteisimo, proceso išlaidų priteisimo; neturtinę žalą nukentėjusysis prašo priteisti subsidiariai iš draudiko ir kaltinamojo darbdavio (1 t., b.l. 143-153).
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusiajam A. D. buvo išmokėtos šios sumos - 4400 eurų neturtinės žalos, 306,16 eurų gydymo išlaidų, 3441,81 eurų negautų pajamų (2 t., b.l. 148-149), taip pat buvo atlyginta žala patirta dėl sudaužyto automobilio, jo transportavimo, žala dėl sugadintų rūbų (2 t., b.l. 101). Teismas daro išvadą, kad netektų pajamų dydis nukentėjusiajam buvo apskaičiuotas teisingai, paskaičiavimas atitinka teisės aktų reikalavimus – Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės). Skaičiuojant darbo dienų skaičių buvo pagrįstai vadovautasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro kasmet tvirtinamais metinių vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiais. Negautos pajamos pagrįstai skaičiuotos atskaičiuos mokesčius, apskaičiuojant nekentėjusiojo netektos pajamos pagrįstai išminusuotos visos gaunamos išmokos – iš Sodros, darbdavio. Nukentėjusiojo turėta turtinė žala yra pilnai atlyginta, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas netenkintinas.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad A. D. eismo įvykio metu buvo padaryti kūno sužalojimai – šlaunikaulio lūžis, muštinės žaizdos kairės alkūnės srityje, kairėje blauzdoje. Vėliau A. D. nustatyta kairio šlaunikaulio lūžio vidinės fiksacijos mechaninė komplikacija, pasireiškusi kairio šlaunikaulio intramedulinės vinies apatinės dalies sraigto lūžiu. Ši komplikacija buvo viena iš galimų šlaunikaulio lūžio gydymo komplikacijų. Šios komplikacijos pasekmė yra sulėtėjęs kairio šlaunikaulio lūžio gijimas. A. D. dėl padarytų sužalojimų buvo hospitalizuotas ligoninėje 2019-04-30, išrašytas 2019-05-17; hospitalizuotas 2019-09-26, išrašytas 2019-09-27, viso buvo du kartus operuotas, šiai dienai nėra pilnai pasveikęs, pasveikimo galimybės nėra visiškai aiškios. A. D. nuo įvykio iki 2020-03-03 buvo nedarbingas. A. D. iki įvykio buvo darbingas 30 procentų (nustatytas 2018-02-08 1 t., b.l. 175-176). A. D. dėl įvykio metu patirtų sužalojimo ir gijimo pobūdžio, ilgą laiko tarpą negalėjo savimi pasirūpinti, pasirūpinti šeimos nariais, nuolat jautė skausmą, ilgą laiką vartojo nuskausminančius vaistus, jautė tiek fizinius tiek dvasinius išgyvenimus, lankėsi pas psichologą. Neabejotinai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam apribotos galimybės užsiimti norima veikla, sumažėjo bendravimo galimybės, sumažėjo gyvenimo kokybė. Akivaizdu, kad be autoįvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusysis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, be to pasikeitė jo bendravimo ir saviraiškos galimybės. Eismo įvykio pasekmes nukentėjusiojo sveikatai yra, teismo manymu, pakankamai sunkios (įvertinant gydimą, gijimą, reabilitaciją) ir sunkiai atstatomos. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.
Šioje byloje, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. kaltė pasireiškė neatsargumu (nusikalstamu nerūpestingumu), t.y. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių išgyvenimų bei fizinių kančių. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl nusikalstamos veikos kilo sunkiai atstatomos pasekmės.
Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, nukentėjusiojo prašomą neturtinės žalos sumą mažina ir nustato ją bendrai (įskaitant draudiko apmokėtas) tokią – 6000 Eurų. Teismas mano, kad tokia suma žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protingas bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo kompanija „IF P&C Insurance AS“ atlygino neturtinę žalą nukentėjusiajam sumoje 4400 eurų. Įvertinus tai, iš teismo nustatytos priteistinos sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo išminusuotina draudimo bendrovės atlyginta neturtinė žala, likusi žalos dalis priteistina iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai A. D.. Tokiu būdu galutinai iš draudiko priteistina 1600 Eur nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat priteistinos 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis A. D. patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai (2 t., b.l. 110, 112), minėtos nukentėjusiojo išlaidos jam priteistinos iš kaltinamojo.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.
Proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą - 36,30 eurų, ir jos priteistinos iš A. S. Panevėžio apskrities VPK naudai. Iš A. S. taip priteistinos automobilio saugojimo išlaidos nuo 2019-04-30 iki jo pasiėmimo iš aikštelės dienos – 2019-05-10, po 0,28 Eur už kiekvieną dieną.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ir skirti jam bausmė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Nukentėjusiojo A. D. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ A. D. 1600 Eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti iš A. S. nukentėjusiajam A. D. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) jo turėtų išlaidų advokatui.
Priteisti iš A. S. 36,30 eurų proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą bei automobilio saugojimą nuo 2019-04-30 iki 2019-05-10 po 0,28 Eur už kiekvieną dieną, Panevėžio AVPK naudai (įstaigos kodas 291008610 atsiskaitomoji sąskaita LT 19 7044 0600 0782 8726 AB SEB bankas).
Paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.