Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Paaiškina, kad 2014 m. gruodžio 2 d. atsakovas pateikė prašymą, sutikdamas, jog iš jam kas mėnesį mokėtinos socialinės pašalpos būtų išskaičiuojama 20 procentų sudaranti socialinės pašalpos permoka. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. SP1-171 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. SP1-4246 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos R. T.“ pakeitimo“ nuspręsta išskaičiuoti R. T. permokėtą 1050 Lt (304,11 Eur) socialinės pašalpos sumą po 20 procentų iš jam kas mėnesį mokėtinos socialinės pašalpos.

Atsakovui praradus teisę į socialinę pašalpą, atsakovo 2015 m. kovo 9 d. prašymą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. SP1-4240 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. SP1-4246 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos R. T.“ pakeitimo“ buvo pakeistas permokos grąžinimo būdas, nurodant atsakovui grąžinti likusią negrąžintą 222,64 Eur permokėtos socialinės pašalpos sumą iki 2016 m. sausio 1 d. Apie prievolę grąžinti likusią negrąžintą permokėtos socialinės pašalpos dalį atsakovuias buvo pakartotinai informuotas 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-8605, nurodant ją grąžinti iki 2017 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą, kuriuo įsipareigojo grąžinti likusią negrąžintą socialinės pašalpos permoką iki 2018 m. liepos 1 d. mokant dalimis. Pažymima, kad atsakovas įmokėjo 53 Eur, likusi negrąžinta socialinės pašalpos dalis sudaro 169,64 Eur. Apie prievolę grąžinti permokėtą socialinės pašalpos dalį atsakovas pakartotinai informuotas 2019 m. liepos 26 d. raštu, nurodant ją grąžinti iki 2019 m. spalio 1 d, tačiau atsakovas permokėtos 169,64 Eur socialinės pašalpos negrąžino.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4, 7 dalys).

Nustatyta, jog R. T. 2014 m. birželio 11 d. prašymo - paraiškos piniginei socialinei paramai gauti Nr. Nr. SP23-25682 pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. jam buvo paskirta ir mokama 350 Lt (101,37 Eur) per mėnesį per mėnesį socialinė pašalpa.

2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovui atvykus dėl socialinės pašalpos mokėjimo pratęsimo, paaiškėjo aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. atsakovui buvo paskirta ir mokama nedarbo draudimo išmoka. Kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo metu atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus apie šią aplinkybę neinformavo.

Nustačius, kad išmokėtos nedarbo draudimo išmokos dydis per mėnesį viršijo tuo metu galiojantį valstybės remiamų pajamų dydį vienam gyvenančiam asmeniui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. SP1-4246 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos R. T.“ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo nustatyta 1050 Lt (304,11 Eur).

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kuriomis esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.

Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo. Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Šio straipsnio 3 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

Nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. atsakovui buvo paskirta ir mokama nedarbo draudimo išmoka ir kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo metu atsakovas apie tai neinformavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus.

Atsakovui neįvykdžius Įstatymo 25 straipsnio 2, 3 punktuose numatytos pareigos, atsakovui tenka prievolė grąžinti neteisėtai gautą socialinę pašalpą arba ją sumokėti dalimis.