- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2-1379/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- N. R., T. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties, kuria
S. P. ieškinys atsakovams N. R., T. R. ir N. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo, žemės sklypo ir gyvenamojo namo dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, civilinėje byloje Nr. 2-5649-619/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. P. 2010-05-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovų N. R., T. R. solidariai priteisti 300 918 Lt nepagrįstai gautų lėšų bei procesines palūkanas; pripažinti negaliojančia atsakovų N. R., T. R. ir N. R. 2010-01-06 sudarytą žemės sklypo bei gyvenamojo namo dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją. Pareiškėjas teigė, jog jis už atsakovus sumokėjo 5 000 Lt už jų perkamą žemės sklypą ir jame atsakovų naudai organizavo ir apmokėjo darbus, susijusius su gyvenamojo namo statyba, kurių vertė 295 918 Lt. Nurodė, kad atsakovai privalėjo atsiskaityti pagal 2006-08-10 Preliminariąsias sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2010-05-24 pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad pateiktos Preliminariosios sutartys yra nesusijusios su ieškininiais reikalavimais, todėl pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, patvirtinančius 5 000 Lt sumokėjimą atsakovams, įvardinti, kokiu pagrindu pareiškėjas minėtame žemės sklype organizavo darbus ir už juos sumokėjo 295 918 Lt, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kokios medžiagos buvo panaudotos, nurodyti jų kainą bei pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Taip pat pažymėjo, kad iš pateiktų sąskaitų negalima nustatyti, kas jas pateikė ir apmokėjo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė būtino skaičiaus PVM sąskaitų – faktūrų kopijų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. P. 2010-05-26 pateikė teismui prašymą panaikinti šią nutartį ir priimti nagrinėti ieškinį, o atsisakius tai padaryti, išaiškinti, iš kokių konkrečiai sąskaitų negalima nustatyti būtinų duomenų. Nurodė, kad teismas turėtų prijungti Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-134-623/2009 medžiagą, kurioje yra įrodymai, patvirtinantys jo ieškininių reikalavimų pagrįstumą. Teigė, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas netikrina įrodymų pakankamumo, o ieškinio pagrįstumo įrodinėjimas yra įgyvendinamas ieškovo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino nei vieno teismo nurodyto ieškinio trūkumo. Konstatavo, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą šalis privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes, tokia pareiga nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo teismų praktikoje“ 8.2 punkte: ieškovas ieškinyje privalo nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir juos pridėti, o jeigu jų negali pateikti, tai privalo tai nurodyti ieškinyje ir suformuoti prašymą juos išreikalauti, tačiau ir tokį prašymą ieškovas privalo paremti pridedamais įrodymais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Skunde rašoma, kad priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjas savo prašyme paaiškino visas aplinkybes ir nurodė jas pagrindžiančius įrodymus. Teigiama, jog nutartyje nenurodyta, iš kokių pateiktų sąskaitų neįmanoma nustatyti mokėtojų, nepatenkintas prašymas dėl didelės apimties neteikti ieškinio priedų nuorašų kitoms šalims, tuo pažeistos ieškinio priėmimo taisyklės ir civilinio proceso principai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kaip žinoma, teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta ir visiems besikreipiantiems į teismą asmenims privaloma tvarka, kuri, be kitų reikalavimų, numato, jog teismui paduodami procesiniai dokumentai turi atitikti formos, turinio ir kitus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 str.). Ieškinio turinį sudaro dvi sudedamosios ieškinio dalys, vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje taip pat turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, šių įrodymų buvimo vieta. Teismas, nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais, priima nutartį skirti terminą šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti, o to nepadarius – ieškinį laiko nepaduotu ir jį grąžina.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškininio pareiškimo, ieškovas, pagrįsdamas vieną iš ieškinio dalykų, tai yra, reikalavimą priteisti iš atsakovų 300 918 Lt, teisiniu pagrindu nurodė preliminariąsias sutartis, o kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodė aplinkybes, jog už atsakovus sumokėjo 5 000 Lt už perkamą žemės sklypą, jame atsakovų naudai organizavo darbus, susijusius su gyvenamojo namo statyba, ir juos apmokėjo. Tačiau, kaip teisingai nurodė teismas minėtoje nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ieškininiame pareiškime visiškai neatskleista, kokių konkrečių įrodymų bei kokių konkrečių faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjas kildina atsakovų prievolę su juo atsiskaityti. Teismas taip pat teisingai sprendė, kad pareiškėjas, nepateikdamas būtino rašytinių įrodymų kopijų skaičiaus, nesilaikė CPK 135 straipsnio bei 113 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindą įpareigoti pareiškėją pašalinti anksčiau išvardintus ieškinio pareiškimo trūkumus, o jų neištaisius – ieškinį laikyti nepaduotu.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjamu, tai yra ieškinio priėmimo, klausimu yra išaiškinta, jog negali būti priimtas toks ieškininis pareiškimas, kuriame nenurodytos visos būtinos aplinkybės, nepateikti jas patvirtinantys įrodymai, kiti privalomi duomenys, nes priešingu atveju teismui būtų neįmanoma užtikrinti proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, o taip pat kitų dalyvaujančių asmenų proceso teisių įgyvendinimą. Tik esant aiškiai išdėstytam ieškininių reikalavimų faktiniam bei teisiniam pagrindui yra galima reikalauti, kad atsakovai pateiktų tiksliai, aiškiai suformuluotus atsikirtimus ir tokiu būdu teismui apibrėžti nagrinėjamos bylos ribas (CPK 7, 42, 12 str., ).
Todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas, remdamasis CPK nuostatomis ir metodinę reikšmę turinčiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 pateiktais išaiškinimais, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė visų būtinų įrodymų ir nepagrindė prašymo juos išreikalauti (CPK 185 str.).
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi teigia, jog savo prašyme paaiškino visas aplinkybes, nurodė jas pagrindžiančius įrodymus ir prašė prijunti civilinę bylą Nr. 2-134-623/2009, kurioje yra šie įrodymai. Tačiau kaip matyti iš minimo prašymo turinio, pareiškėjas, išvardinęs teismo nurodytus trūkumus, tik abstrakčiai paminėjo, kad visi reikalingi įrodymai yra prašomoje prijunti byloje, tačiau neatskleidė jų susietumo su ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ieškinio dalyku. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog teismas pažeidė ieškinio priėmimo taisykles ir civilinio proceso principus (CPK 135-140 str.). Kiti apelianto nurodyti teiginiai taip pat neduoda pagrindo spręsti priešingai (CPK 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama teismo nutartis teisėta, pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 263 str. 1 d.).
Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, pašalinęs ieškinio trūkumus, turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka (CPK 135 str., 115 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. palikti nepakeistą.