Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-582/2012

Teisėjas: Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00278-2010-5

2012 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajam V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 186 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., prie griežčiausios – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnių laisvės atėmimo bausmių – 1 metai, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie 2011-04-11 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 2 metai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laisvės atėmimo vietoje pagal 2011-04-11 nuosprendį, t.y. nuo 2011-04-11 iki 2012-05-18 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistojo V. K. priteista nukentėjusiajam A. B. 2000 Lt, UAB „X“ - 4200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. už tai, kad suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, o būtent: laikotarpyje nuo 2010-04-30 11 val. iki 2010-05-01 9 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo eismo įvykio, kurio metu jis (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį Rover 75, valst. Nr (duomenys neskelbtini) registruotą jo žmonos V. K. vardu, atsitrenkė į automobilį Honda FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. L., ir pats buvo eismo įvykio kaltininkas, deklaraciją, joje įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad eismo įvykis įvyko 2010-05-01 11 val., kai iš tikrųjų šis eismo įvykis įvyko 2010-04-30 apie 11 val.

Be to, jis nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. už tai, kad pasikėsino apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą - apgaule įgyti svetimą turtą bei panaikinti turtinę prievolę, o būtent: 2010-05-04, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, UADB DK ,,PZU Lietuva“ Kauno žalų centre, adresu Tilžės g. 41, Kaune, siekdamas gauti automobilio ,,Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patirtos eismo įvykio metu turtinės žalos ,,KASKO“ draudimo“ išmoką savo žmonos V. K. naudai bei siekdamas panaikinti savo paties prievolę atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą dėl automobilio Honda FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo D. L., UADB DK ,,PZU Lietuva“ atstovui pateikė savo paties suklastotą eismo įvykio, kurio metu jis (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį Rover 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą jo žmonos V. K. vardu, atsitrenkė į automobilį Honda FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. L., ir pats buvo eismo įvykio kaltininkas, deklaraciją su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad eismo įvykis įvyko 2010-05-01, 11 val., bei suklastotos eismo įvykio deklaracijos pagrindu pranešime apie įvykį Nr. 29080 pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad eismo įvykis įvyko 2010-05-01, 11 val., kadangi eismo įvykyje, kuris iš tikrųjų įvyko 2010-04-30, apie 11 val., jis vairavo automobilį ,,Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be eismo įvykio metu galiojusių šio automobilio privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir ,,KASKO“ draudimo sutarčių, kadangi V. K. vardu su UAB DK ,,PZU Lietuva“ sudaryta šio automobilio ,,KASKO“ draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) įsigaliojo tik nuo 2010-05-01, 00.00 val., o šio automobilio privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis su UAB DK ,,PZU Lietuva“ įsigaliojo tik 2010-04-30, 12:30 val., tokiu būdu jis apgaulės būdu siekė gauti iš UAB DK ,,PZU Lietuva“ ,,KASKO“ draudimo išmoką - 1222,95 Lt savo žmonos V. K. naudai bei kėsinosi panaikinti turtinę prievolę atlyginti automobilio Honda FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui D. L. padarytą 969,52 Lt turtinę žalą, perkeldamas šią prievolę UAB DK ,,PZU Lietuva”.

Be to, jis nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad padarė svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu, o būtent: 2010-07-01, apie 11.15 val., prekybos ir laisvalaikio centro „X“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, su nukentėjusiuoju A. B. sutaręs iš jo pirkti automobilį „Rover 75“, 2003 m. gamybos, 1,8 l kubatūros, smėlio spalvos (neregistruotą Lietuvoje), jam sumokėjo grynais 2300 Lt, ir, padavęs mokėjimo pavedimą, neva patvirtinantį, kad likusią sumą už automobilį – 2000 Lt pervedė banko pavedimu, išvengė turtinės prievolės - nukentėjusiajam sumokėti už automobilį 2000 Lt, padarydamas nukentėjusiajam A. B. 2000 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas pagal BK 186 str. 1 d. už tai, kad apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, o būtent: 2010-12-03, UAB „X“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pateikęs „Rover 75“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio remonto darbams atlikti, ir 2010-12-15, UAB „X“ atlikus „Rover 75“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio remonto darbus, tyčia vengė atsiskaityti pagal atsiradusią turtinę prievolę apgaule, kadangi norėjo pasiimti suremontuotą automobilį už jo remontą nesumokėjęs, o bendrovės direktoriui A. G. atsisakius tai padaryti, 2010-12-15 nepasirašė pateikto 2010-12-09 pavarų dėžės defektinio akto – sąmatos, nesumokėjo 4200 Lt už atliktus remonto darbus ir pakeistas automobilio detales, o norėdamas automobilį atsiimti už jį nesumokėjęs, melagingai A. G. teigdamas, kad automobilį reikia pirma išbandyti, su juo kartu važinėjo automobiliu po Kauno miestą, kol galiausiai automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Kaune, tokiu būdu šį automobilį atsiėmė, nesumokėjęs už jį ir nepasirašęs jo remonto darbų atlikimo akto kaip patvirtinimo, kad toks remontas buvo atliktas už atitinkamą sumą, ir tokiu būdu tyčia apgaule vengdamas atsiskaityti su UAB „X“ už atliktus darbus, šiai bendrovei padarė 4200 Lt turtinę žalą.

Skunde nurodoma, kad V. K. pagal BK 182 str. 1 d. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dėl automobilio Rover 75 pirkimo darė 2000 Lt mokėjimo pavedimą, kuris neįvyko, tačiau pasiėmė mokėjimo pavedimo išrašą ir jį pateikė A. B., su kuriuo sutarė, kad V. K. grynais sumoka 2300 Lt, o likusius 1000 Lt sumokės vėliau. V. K. A. B. už automobilį, kaip ir buvo sutarta žodžiu, sumokėjo dalį grynais pinigais 2300 Lt, o likusius 1000 Lt 2010 m. liepos mėn. V. K. perdavė atostogų Palangoje metu susitikęs su A. B.. Todėl mano, kad pilnai atsiskaitė su nukentėjusiuoju ir nesupranta, kodėl A. B. nurodo, jog už automobilį buvo sutarta 4500 Lt, taip pat mano, kad nukentėjusysis pats yra nesąžiningas ir nori pasipelnyti.

Skunde teigiama, kad V. K. pagal BK 186 str. 1 d. kaltu neprisipažino ir parodė, pažįstamam A. G. - UAB „X“ vadovui dėl automobilio „Rover 75“ pavarų dėžės remonto akcentavo, kad remonto dėl ekonominio pagrįstumo kaina neviršytų 2000 Lt. Maždaug po dviejų savaičių su A. G. išbandė suremontuotą automobilį, o A. G. prašymu pavežė jį iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur pilnai atsiskaitė su A. G.. Nesupranta, dėl kokių priežasčių A. G. nori iš jo prisiteisti 4200 Lt, nes apie tokią pinigų sumą nebuvo net kalbos. Skundo autorius nurodo, kad visos V. K. pareikštos turtinės pretenzijos, kylančios iš tų sandorių, turėjo būti sprendžiamos civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka. Apeliantas nurodo, kad nei liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, civilinio ieškovo atstovės paaiškinimai, nei kiti nuosprendyje išvardinti įrodymai nepatvirtina V. K. kaltės ir nepaneigia jo parodymų, o skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, t.y. įrodymus byloje įvertinti pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo V. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., tačiau byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus dėl pastarojo asmens kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., įvertino neteisingai, padarydamas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko V. K. už minėtą nusikaltimą nuteistas nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam V. K. paskirtąsias bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmes, dėl ko nuosprendis šioje dalyje pakeistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Dėl nuteistojo V. K. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Nuteistojo V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., įrodyta liudytojų D. L., D. Č. ir J. B. parodymais.

Liudytojas D. L. parodė, kad eismo įvykis įvyko paskutinę balandžio dieną, o ne 2010-05-01. Maždaug po dviejų savaičių jam paskambino iš draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ir pasakė, kad jiems kyla abejonės dėl eismo įvykio datos - ar eismo įvykis buvo 2010-04-30 ar 2010-05-01. Nuvykus į bendrovės „PZU Lietuva“ ofisą, paaiškėjo, kad iš tikrųjų eismo įvykio deklaracija užpildyta ne ta data - diena, kurią įvyko eismo įvykis. Tai akivaizdžiai matėsi vaizdo įraše, kurį jis pats peržiūrėjo. Būtent, šio asmens parodymus patvirtina draudimo bendrovės PZU Lietuva iš Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės gautas vaizdo įrašas, kurio apačioje yra užrašas ,,savas valdoma 10.5.1.40 2010-04-30 11-06-36(1)“, šio įrašo trukmė - viena valanda (1 t., b. l. 63).

Iš UAB DK ,,PZU Lietuva“ pateikto 2010-05-06 paaiškinimo matyti, kad jis yra dėl įvykio 2010-05-01 su automobiliu „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. vardu. Paaiškinime nurodyta, kad dieną prieš įvykį automobilis buvo apdraustas PZU Lietuva „Kasko“ draudimu ir civilinės atsakomybės draudimu, ir kad iki šio draudimo sudarymo minėtu automobiliu V. K. nesinaudojo.

Liudytoja J. B. parodė, kad 2010-04-30 iki 9 val. V. K. paskambino jai telefonu ir pasakė, kad atvažiuoja apdrausti minėtą automobilį. Pastaroji 9.45 val. išrašė V. K. „Kasko“ draudimo sutartį, kurios įsigaliojimo data buvo nurodyta sutartyje – 2010 m. gegužės 1 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomoji sutartis (duomenys neskelbtini) išrašyta 2010 m. balandžio 30 d. 12 val., kompiuterinėje sistemoje nurodyta, kad sutartis galioja nuo 12.30 val.

Minėtų įrodymų viseto pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis V. K. 2010-04-30 apie 11 val. patekęs į autoįvykį, žinodamas, kad jis neturi galiojančio draudimo, kuris įsigaliojo tik nuo 2010-05-01 („Kasko“ draudimas) ir 2010-04-30 12.30 val. (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomoji sutartis), tyčia suklastojo eismo įvykio deklaraciją, nurodydamas kitą įvykio dieną, ir ją pateikė draudimo bendrovei, siekdamas išvengti turtinės atsakomybės už kito asmens sugadintą transporto priemonę ir siekdamas gauti draudimo išmoką už savo žmonos eismo įvykio metu sugadintą automobilį. Nuteistasis negalėjo nežinoti, kada jis pasirašė draudimo sutartis, kada jos pradėjo galioti ir kada įvyko eismo įvykis. Nuteistojo objektyvi veika įrodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, pilnai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir siekė rezultato.

Dėl nuteistojo V. K. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Nuteistojo kaltė dėl sukčiavimo perkant automobilį pilnai įrodyta nukentėjusiojo A. B. parodymais, kuriuos patvirtina duomenys iš banko apie vykdytas bankines operacijas, 2010-07-01 vietinio mokėjimo pavedimas (1 t., b. l. 121).

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad su V. K. susitarė, kad pastarasis pirks automobilį iš A. B. už 4500 Lt. Po to V. K. nukentėjusiajam padavė grynais 2300 Lt ir pasakė, kad likusią sumą - 2000 Lt pervedė pavedimu. Kaip tai patvirtinantį faktą V. K. padavė A. B. vietinio mokėjimo pavedimo išrašą. 2010-07-01 apie 16 val. jis, pasitikrinęs sąskaitą, sumos, nurodytos pavedimo išraše, nerado. 2010-07-07 paskambino V. K., kuris patikino, kad taip negali būti ir pridūrė, kad, kai tik paaiškės, kodėl pavedimas neįvyko, praneš jam, tačiau jokio skambučio šis nesulaukė. 2010-07-12 A. B. vėl skambino V. K., tačiau jis neatsiliepė. Vėliau gavo trumpą sms žinutę, kad V. K. 2010-07-16 važiuos į Klaipėdą, tada jiedu ir susitiks. Po to su V. K. susisiekti nepavyko.

Iš V. K. vardu atidarytos mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kokios operacijos buvo atliktos laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-07-02. Iš jungimosi duomenų prie šios sąskaitos matyti, kad 2010-07-01 10:53:39 iš (duomenys neskelbtini) buvo įvykis ,,prepared (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 146-149).

2011-02-23 DnB NORD banko rašte Nr. 30.43-15-1242 nurodyta, kad pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paruoštas internetinės bankininkystės sesijos metu. Paruoštas pavedimas buvo pasirašytas TAN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įvykdytas nebuvo, nes tuo metu sąskaitoje nebuvo reikiamos pinigų sumos. Detalizuojant V. K. 2010-07-01 operacijas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis buvo 0 Lt. Tos pačios dienos 9:57 į sąskaitą įplaukė 2000 Lt, o 9:58 dar 1990 Lt, tačiau pagal šios sąskaitos mokėjimo kortelės išrašą matyti, kad 2010-07-01 10:14 bankomate buvo nuimta 2000 Lt, o 10:15 dar 1980 Lt. Tokiu būdu pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) paruošimo ir įvykdymo metu sąskaitoje reikalingos sumos nebuvo. Šis pavedimas buvo atšauktas 2010-07-02 00:46:15, ir tai buvo atlikta internetinės bankininkystės pagalba pasinaudojus V. K. rekvizitais. Iki atšaukimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas į eilę ir automatiškai kas pusė valandos buvo bandomas įvykdyti, tačiau dėl lėšų trūkumo sąskaitoje visi bandymai buvo nesėkmingi. Tuo metu pavedimą buvo galima atspausdinti, tačiau suformuotame dokumente nebuvo įvykdymo žymos. Prie rašto pridėta pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) detalesnė informacija, iš kurios matyti, kad pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) data 2010-07-01, suma 2000 Lt, gavėjas A. B., mokėjimo paskirtis: apmokėjimas už automobilį Rover 75, banko pranešimas: 2010-07-02 00:46:15 dokumentą atšaukė V. K., redagavimo laikas: 2010-07-01 10:53:32, stabdymo data: 2010-07-01 14:47:40 (t. 1, b. l. 151-152).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. K. sąmoningai vengė atsiskaityti su nukentėjusiuoju už pirktą automobilį, žinojo, kad sąskaitoje pinigų nėra ir bankinis pavedimas įvykdytas nebus, paruošė, atspausdino ir nukentėjusiajam parodė vietinį mokėjimo pavedimą apie 2000 Lt pervedimą į nukentėjusiojo sąskaitą, tuo suklaidino nukentėjusįjį, vėliau bankinį mokėjimo pavedimą atšaukė ir nutraukė bendravimą su nukentėjusiuoju. Nuteistojo veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Nuteistasis apgaule išvengė turtinės prievolės pagal pirkimo-pardavimo sandorį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turtinės žalos kitam asmeniui padarymą apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengiant privalomų įmokų. Šios veikos, kaip ir sukčiavimo, esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan.

Nuteistajam V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 186 str. 1 d. aprašyme apgaulė buvo nurodyta kaip melagingas teiginys, kad jis nori automobilį išbandyti, tačiau automobilį iš darbų vykdytojo atsiėmė nesumokėjęs už automobilio remontą. Nuteistojo kaltė dėl vengimo atsiskaityti už UAB „X“ atliktus automobilio remonto darbus buvo įrodinėjama liudytojo A. G. parodymais, užsakymu-paraiška (1 t., b. l. 175), 2010-12-09 aktu-sąmata (1 t., b. l. 176), 2010-12-09 elektroniniu laišku, (1 t., b. l. 177), PVM sąskaita-faktūra (2 t., b. l. 129). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens padarytą veiką kvalifikuojant pagal BK 186 str. 1 d. turi būti atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduo­ti turtą ar sudaryti sandorį, ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. nesudarė situacijos, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, savo asmenybės nenuslėpė, sandorio faktas lengvai įrodinėjamas, taip pat nuteistojo veikoje nebuvo apgaulės elemento, nes nuteistasis atsiėmė savo automobilį, nors ir netesėjo savo pažado sumokėti už jo remontą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistojo V. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jis išteisintinas, UAB „X“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p., 115 str. 3 d. 2 p.).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kuriuos nuteistasis padarė būdamas anksčiau padaręs eilę tyčinių analogiškų nusikalstamų veikų, į tai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad trys nusikalstamos veikos buvo baigtinės, o viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į nuteistojo V. K. asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo, o taikyti BK 75 str. nuostatas yra netikslinga, kadangi jam du kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šis teigiamų išvadų nepadarė, toliau darė nusikalstamas veikas, ir V. K. teisingai už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį atitinkamai nustatydamas žymiai mažesnį nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis arba artimą jam. Apeliacinės instancijos teismui pateikta nuteistojo charakteristika iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, kurioje nuteistasis laisvės atėmimo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, kaip ir jo nurodytos šeiminės aplinkybės, minėtos išvados nepaneigia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V. K. bausmės, paskirtos pagal BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.

Nuteistasis V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių baudžiamojo įstatymo nuostatų netaikė nepagrįstai, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė subendrintą bausmę, dėl ko nuosprendis šioje dalyje pakeistinas, taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., ir bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrinant bausmių apėmimo būdu.

Kauno apygardos teismo 2011-04-11 nuosprendžiu V. K. už veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2002-07-25 iki 2005-11-29 buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 str. 2 d., 209 str. 1 d., jam buvo paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-22 nuosprendžiu buvo pakeistas, baudžiamoji byla dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 209 str., buvo nutraukta, V. K. bausmė, paskirta pagal BK 183 str., buvo sumažinta iki 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Kauno miesto apylinkės 2012-05-18 teismo nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas už veikas, padarytas laikotarpyje nuo 2010-04-30 iki 2010-12-15. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo pakartotinai subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011-04-11 nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-22 nuosprendžiu V. K. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nes Kauno apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 str. 3 d. ir nuteistas 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, šią bausmę subendrinant su Kauno apygardos teismo 2011-04-11 nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-22 nuosprendžiu V. K. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, buvo paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2011-04-11 nuosprendį, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-22 nuosprendžiu. Lietuvos apeliacinio teismas 2012-07-20 nutartimi Kauno apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendį paliko nepakeistą. Esant tokioms aplinkybėms, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis taip pat pakeistinas, taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatas ir prie Kauno apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendžiu V. K. paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tokiu būdu nustatant galutinę subendrintą bausmę, ir į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d., 2 p., 303 str. 5 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo V. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo pakeisti: vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrinti, taikant bausmių apėmimo būdą, ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie šios subendrintos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie Kauno apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendžiu V. K. paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendį.

UAB „X“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.