- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- A6.-450-783/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00050-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Advokatai
- Inga Radinienė
- Kategorijos
administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K. (2019 m. birželio 12 d. teismo posėdyje), jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo (su profesiniu), nesusituokęs, individualios įmonės „M. l.“ savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K., būdamas IĮ „M. l.“ vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, tai yra kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, 2019 m. vasario 4 d. sau išmokėjo 4850 Eur sumą, o T. R. sumokėjo 1220 Eur, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.
A. K. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog nutaręs plėsti verslą bei atsidaryti dėvėtų drabužių parduotuvę (duomenys neskelbtini), nutarė įmonės vardu įsigyti patalpas, jas įsigijo iš savęs paties. Manė, jog šiuo sandoriu įmonė įgys ilgalaikio turto, jos padėtis bus geresnė, plečiantis įmonės veiklos apimčiai finansinė būklė gerės. Pinigus, kuriuo gavo iš įmonės, skyrė atsiskaitymams su kreditoriais, skolinusiais jam lėšų pragyvenimui, kadangi atlyginimo iš bendrovės jis neima daugiau nei metus. Dėl T. R. pervestų 1200 Eur A. K. nurodė, jog iš T. R. pirko įmonės veiklai, susijusiai su miškų ruoša, reikalingus įrankius (generatorių, kompresorių), reikėjo su T. R. atsiskaityti iš karto. Supranta, jog pagal nustatyta tvarka pirma turėjo atsiskaityti su valstybe, kuriai buvo skolingas, tačiau tikėjosi, jog su ja atsiskaitys pagerėjus finansinei būklei.
Motyvuojamoji dalis
Iš pareiškėjo bei administracinėn atsakomybėn pateiktų teismui, išreikalautų įrodymų nustatyta, jog: 2019 m. vasario 4 d. įmonei IĮ „M. l.“ iš bendrovės UAB „R.“ buvo pervesti 7744 Eur. Tą pačią 2019 m. vasario 4 d. įmonė IĮ „M. l.“ T. R. už įsigytas prekes (generatorių, kompresorių) pervedė 1220 Eur, įmonės savininkui A. K., 2019 m. vasario 4 d. su IĮ „M. l.“ sudariusiam preliminariąją pastatų su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, – 4850 Eur. (16, 53-55 b. l.) Įmonės IĮ „M. l.“ mokestinė nepriemoka valstybei 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 5209,42 Eur, 2019 m. vasario 4 d. – 5921,85 Eur, įmonės 2018 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas tiekėjams ir kitiems kreditoriams buvo 15 577,65 Eur, iš jų vėluojama apmokėti suma buvo 10 979,37 Eur, pirkėjų ir kitų debitorių įsiskolinimas įmonei buvo 1 764,15 Eur. (18-19, 20, 22-26 b. l.) 2019 m. kovo 31 d. IĮ „M. l.“ turėjo 20 883 Eur vertės turto (6652 Eur sudarė ilgalaikis turtas, 14231 Eur – trumpalaikis turtas), įmonė buvo gavusi 7679 Eur pelną, kreditoriams įmonė buvo skolinga 15138 Eur, iš jų vėluojama sumokėti suma buvo 11 172,76 Eur, įmonei skolų dydis buvo 3616,25 Eur. (65-68, 69-71 b. l.)
Pagal ANK 120 straipsnį atsako tas, kas savo veikimu ar neveikimu pažeidė kreditorių teises (pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nepateikdamas ar pavėluotai pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesušaukdamas kreditorių susirinkimų įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo subjektas yra juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas už kreditorių teisių pažeidimus atsakingas asmuo. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pagal to pačio CK 6.930¹ straipsnio 2 dalį, atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. K., būdamas individualios įmonės vadovas ir žinodamas, jog neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, UAB „R.“ 2019 m. vasario 4 d. įmonei IĮ „M. l.“ pervedus 7744 Eur, tą pačią dieną pagal pirkimo-pardavimo sandorį sau, kaip sandorio šaliai, išmokėjo 4850 Eur, o T. R. pagal įrankių pirkimo-pardavimo sandorį išmokėjo 1220 Eur, nors tą 2019 m. vasario 4 d. IĮ „M. l.“ turėjo 5 921,85 Eur dydžio mokestinę nepriemoką valstybei. Tai yra nustatyta, jog A. K., būdamas individualios įmonės vadovu, įmonei gavus lėšų ir turint galimybę įvykdyti dalį savo skolinių įsipareigojimų, neturėdamas pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tarp jų – ir su valstybe, su kuria pagal CK 6.930¹ straipsnį privalėjo atsiskaityti pirmiau (trečiąja eile), nei su savimi ar T. R. (penktąja eile), to nepadarė, todėl teismas pripažįsta, jog tokie A. K. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą).
Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (kreditorių teisių pažeidimas fiksuotas pirmą kartą, jis pastebėtas netrukus po jo padarymo), įmonė IĮ „M. l.“ ir toliau vykdo veiklą, sudarinėja sutartis (73-75, 92 b. l.), palaipsniui atsiskaito su valstybe (2019 m. birželio 11 d. nepriemoka valstybei buvo 6787,11 Eur, 2019 m. liepos 23 d. - 6 645,78 Eur (51-52, 58-60, 89-90 b. l.). Taip pat atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę: yra neteistas, baustas administracine tvarka (34-35 b. l.), nors nesusituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini)d. ir (duomenys neskelbtini) d. (96, 97 b. l.), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, A. K. skiriama bauda, baudos dydis parenkamas sankcijos minimumo ribose (ANK 120 straipsnio 1400 Eur iki 3000 Eur). Nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., tiek jo atstovė advokatė I. Radinienė prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytą atsakomybės išimtį, tai yra paskirti švelnesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba jos apskritai neskirti, šis prašymas yra nepagrįstas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba jos neskirti. Šios administracinės atsakomybės išimtys taikomos tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pateikė įrodymus, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. turtinė padėtis yra sunki, jis nuo 2018 m. balandžio 12 d. negauna iš IĮ „M. l.“ su darbo santykiai susijusių lėšų (95 b. l.), jam UAB „IPF D. L.“ yra suteikusi 4500 Eur kreditą (98-99 b. l.), turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tačiau tai nėra pagrindas skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ar baudos neskirti, o kitų priežasčių, dėl kurių reikėtų taikyti šią išimtinę atsakomybės rūšį (mažas veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamai charakterizuojama asmenybė), nenustatyta. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje pripažino suvokęs, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki, įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau nežiūrint į tai, nutarė suteikti prioritetą atsiskaitymams, kurie, kiek galima suprasti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, atsirado sandorių sudarymo dieną, tai yra 2019 m. vasario 4 d. (IĮ „M. l.“ ir jo paties sutartis dėl žemės įsigijimo su pastatais sudaryta tą 2019 m. vasario 4 d., sandoris su T. R., kaip paaiškino A. K., užbaigtas taip pat tą pačią dieną). Teismui kelia abejones ir pats 2019 m. vasario 4 d. sandorio dėl žemės su pastatais pirkimo pardavimo sudarymo faktas dėl jo sąžiningumo, nes sudarytas tą pačią dieną, kai įmonė gavo gan ženklią pinigų sumą, galinčią padengti įsiskolinimus valstybei, sudarytas su įmonės savininku ir pinigai jam pervesti tą pačią dieną, be to, kiek galima suprasti iš paties A. K., visos gautos lėšos iš šio sandorio buvo panaudotos atsiskaitant su savo ar įmonės kreditoriais (A. K. teismo posėdyje taip ir nepaaiškino, kur buvo panaudotos tos lėšos, nurodęs, jog atsiskaitė su kreditoriais, jam skolinusiais lėšas, tačiau neaišku, ar skoloms, susidariusioms dėl to, kad jis iš įmonės negavo atlygio nuo 2018 m. balandžio mėnesio, ar įmonės skoloms), o ne su valstybe, nors gautos sumos būtų pakakę padengti visą įsiskolinimą. Tačiau teismas, atsižvelgęs į A. K. pateiktus įrodymus dėl sunkios turtinės padėties, nepilnamečių vaikų, turimų įsiskolinimų, išdėsto jam skirtos baudos mokėjimą 14 mėn. laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, jog baudos sumokėjimas per 40 dienų A. K. būtų per didelė finansinė našta. Išdėsčius baudos mokėjimą, A. K. išaiškinamos nesumokėjimo pasekmės. Taip pat teismas išaiškina, jog mokėdamas baudą, A. K. turėtų nurodyti ir pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK). Kadangi pareiškimą dėl administracinės teisenos pradėjo prieš A. K. pateikusi VMI nenurodė pažeidimo identifikacinio kodo, dėl jo, prieš mokėdamas pirmąją įmoką, A. K. turėtų kreiptis į pačią VMI.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ANK 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį bei nubausti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda.
Baudos mokėjimą išdėstyti 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. K. pirmąją 100 Eur (vieno šimto eurų) įmoką sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 1 d. (nutarimą apskundus – iki nutarimo įsiteisėjimo mėnesio paskutinės dienos), toliau kas mėnesį mokėdamas po 100 Eur (vieną šimtą eurų) iki mėnesio paskutinės dienos, kol bus sumokėta visa bauda.
Išaiškinti A. K., jog be objektyvių priežasčių laiku nesumokėjus eilinės įmokos, nutarimas gali būti perduotas priverstiniam vykdymui dėl visos likusios nesumokėtos baudos sumos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant ROIK numerį (prieš mokant susižinoti VMI).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.